Kremavimas šiandien yra viena sparčiausiai populiarėjančių laidojimo formų, tačiau žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad skirtingose šalyse ši procedūra gali vykti visai kitaip. Tai nėra vien tik techninis procesas. Tai kultūrų, teisinių normų, tradicijų ir net ekonominių skirtumų rezultatas. Taigi, kai artimasis miršta užsienyje ir šeima svarsto kremavimo galimybę ten arba Lietuvoje, suprasti šiuos skirtumus tampa itin svarbu.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį stipriai modernizavo kremavimo infrastruktūrą, todėl šiandien procesas skaidrus, aiškiai reglamentuotas ir vyksta pagal griežtus standartus. Visgi, užsienyje kremavimas gali būti greitesnis, lėtesnis, brangesnis, labiau ritualizuotas arba visiškai techninis. Visa tai lemia šalies politika, religija, vietos įstatymai ir net klimatas.
Kaip kremavimas vyksta Lietuvoje?
Lietuvoje kremavimas yra centralizuotas ir griežtai reglamentuotas. Procedūra prasideda nuo dokumentų: reikalingi mirties liudijimai, gydytojo išrašai, artimųjų sutikimas ir leidimas kremuoti. Tada palaikai paruošiami, įdedami į ekologišką karstą ir pristatomi į krematoriumą.
Pats procesas trunka apie dvi valandas, tačiau su pasiruošimu, identifikavimu ir urnos paruošimu visas kelias užima nuo kelių valandų iki paros. Krematoriumuose naudojama moderni įranga, kuri užtikrina, kad urnoje bus tik to žmogaus pelenai: identifikavimo žymenys naudojami visoje grandinėje nuo pradžios iki pabaigos.
Įdomu tai, kad Lietuvoje identifikavimo procedūros laikomos vienomis griežčiausių regione, nes didelė dalis klientų yra iš užsienio, kur šeimos nori būti tikros dėl proceso skaidrumo.
O kaip kremavimas vyksta užsienyje?
Užsienyje procedūra gali atrodyti panaši, tačiau skirtumai atsiranda iškart, kai kalba pasisuka apie terminus, kainas ir kultūrą.
Vakarų Europoje kremavimas dažnai atliekamas greičiau nei Lietuvoje. Kai kuriose šalyse tai užtrunka vos 24 valandas nuo dokumentų patvirtinimo. Tuo tarpu Pietų Europos šalyse procesas gali trukti ilgiau, nes krematoriumai dirba pagal skirtingus grafikus ir sezoninį užimtumą.
Kainos taip pat smarkiai išsiskiria. Skandinavijoje ar Vokietijoje kremavimas gali kainuoti kelis kartus brangiau nei Lietuvoje, nes į kainą dažnai įtraukta ir ceremonija, vietos tradicijos bei papildomos paslaugos. Pietų šalyse kainos paprastai mažesnės, tačiau didesni kontekstiniai mokesčiai, tokie kaip transportas, leidimai ar dokumentų vertimas. Pavyzdžiui, 2024 m. duomenys rodo, jog tradicinio kremavimo su visomis paslaugomis vidutinė kaina Jungtinėje Karalystėje siekia apie £ 3 980. Lietuvoje kaina yra kur kas mažesnė.
Didelę įtaką daro ir religija. Kai kuriose kultūrose kremavimas yra įprasta praktika, kitose yra ribojama arba vykdoma tik tam tikrose institucijose. Tai lemia tiek laiką, tiek kainą, tiek visą artimųjų patirtį.
Ką šeimos dažniausiai pastebi pirmiausia?
Vienas ryškiausių skirtumų yra dokumentai. Lietuvoje visa procedūra yra labai struktūruota ir aiški, tuo tarpu užsienyje dokumentų reikalavimai gali skirtis net tarp miestų. Kai kur būtina ambasados ar konsulato patvirtinta pažyma, kitur – papildomas medicininis patikrinimas ar registracijos dokumentai.
Antras dalykas – pelenų perdavimas šeimai. Lietuvoje urna perduodama tą pačią arba kitą dieną, o daugelyje užsienio šalių urną reikia atsiimti iš savivaldybės institucijų arba pervežti per specializuotą įmonę, kuri turi leidimą gabenti pelenus.
Trečias – ceremonijos tradicijos. Užsienyje kremavimas dažnai atliekamas su ritualu, giesmėmis, šeimos dalyvavimu, o Lietuvoje dažniau pasirenkama atskirai organizuoti atsisveikinimą laidojimo namuose ir tik po to kremuoti.
Kodėl šie skirtumai svarbūs, kai artimasis miršta užsienyje?
Palaikus kremuoti užsienyje gali būti sudėtinga, jei šalis turi griežtas taisykles dėl repatriacijos ar urnų transportavimo. Kai kuriose valstybėse urna išduodama tik oficialiam šeimos nariui, kitur pelenų vežimui reikalingas specialus sertifikatas. Taigi, šeimos dažnai renkasi kremavimą Lietuvoje, net jei žmogus mirė toli nuo namų – čia procedūra aiškesnė, greitesnė ir paprastesnė.
Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių regione, kur kremavimo ir urnos pervežimo procedūros tarptautiniu mastu laikomos ypač konkrečiomis, todėl daug užsienyje mirusių Lietuvos piliečių repatrijuojami būtent į Lietuvą, o ne kremuojami vietoje.
Ar kremavimas brangesnis Lietuvoje ar užsienyje?
Priklauso nuo šalies, tačiau bendra tendencija aiški: Vakarų Europa yra brangiausia, Lietuva — vidutinio lygio, o kai kurios Pietų ir Rytų šalys — pigesnės. Tačiau reikia įvertinti ir papildomas išlaidas: dokumentus, vertimus, transportą, urnos vežimo leidimus. Todėl galutinė suma užsienyje dažnai tampa kelis kartus didesnė nei Lietuvoje.
Tam tikrais atvejais šeimai ekonomiškai naudingiau palaikus atgabenti į Lietuvą ir kremuoti čia, nei atlikti viską užsienyje.
Ką pasirinkti, jei įvykis nutinka užsienyje?
Praktika rodo, kad dauguma šeimų renkasi kremavimą Lietuvoje dėl paprastesnių procedūrų ir aiškios tvarkos. Kremavimas užsienyje gali būti greitas, bet juridiniai niuansai šeimai tampa iššūkiu, todėl dažnai rekomenduojama pirmiausia tartis su repatriacijos specialistais ir tik tada nuspręsti, kur atlikti kremavimą.
