Ką daryti, kai žemas kraujo pulsas: greiti žingsniai

Žemas pulsas (bradikardija) paprastai apibrėžiamas kaip mažiau nei 60 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kurio pulsas 55 k./min., serga – daugeliui fiziškai aktyvių ar miegantiems žmonėms toks dažnis yra įprastas. Problema prasideda tada, kai lėtą ritmą lydi blogas kraujotakos aprūpinimas – svaigimas, silpnumas, alpimas, krūtinės spaudimas, dusulys ar pažintinių funkcijų sulėtėjimas. Žemiau – aiškus planas, kaip atpažinti riziką, ką patikrinti namuose, kokių klaidų vengti ir kokius tyrimus dažniausiai skiria gydytojai.

Kas iš tikrųjų laikoma žemu pulsu?

Suaugusieji: 60–100 k./min. – įprastinė ramybės zona. Žemiau 60 k./min. – bradikardija, bet vertinama tik kartu su savijauta.
Sportuojantys ir ištvermės atletai: 40–60 k./min. gali būti fiziologinis prisitaikymas (didesnis insulto tūris).
Miegas: naktį ritmas natūraliai krenta; trumpi epizodai iki 40–50 k./min. be simptomų dažniausiai nėra patologija.
Vaikai: normos priklauso nuo amžiaus; „žemas“ dažnis jiems vertinamas pagal amžiaus lenteles ir simptomus.

Kada žemas pulsas tampa pavojingas?

Ne pats skaičius lemia riziką, o perfundavimo stoka – kai organai negauna pakankamai kraujo. Įtarimą kelia:

Alpimas arba priešalpiminiai epizodai (tamsa akyse, „duslus“ garsas, silpnumas).
Dusulys ir krūtinės spaudimas net esant mažam fiziniam krūviui.
Sumišimas, mieguistumas, lėtesnis mąstymas, pablogėjusi koncentracija.
Šaltas prakaitas, blyški/marmurinė oda, žemas kraujospūdis.
Pulsas <40 k./min. ramybėje (ypač jei naujai atsiradęs) net ir be ryškių simptomų – verta skubiau pasitikrinti.

Kada žemas pulsas tampa pavojingas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Dažniausios priežastys: nuo fiziologijos iki ligų

Fiziologinės ir situacinės

Geras fizinis pasirengimas, aukštas parasimpatinis tonusas.
Miegas, šaltis, gili relaksacija.
Nepatikimas matavimas (per siaura manžetė, netikslus prietaisas, nereguliarus ritmas).

Širdies laidumo sistemos sutrikimai

Sergančio sinuso sindromas (silpnas sinoatrialinis mazgas) – sinusinis ritmas per lėtas, galimos pauzės.
AV blokados (I–III laipsnio) – elektrinis impulsas vangiai ar visai neperduodamas į skilvelius.
Miokardo išemija/infarktas (ypač apatinės sienelės), miokarditai.
Po širdies operacijų ar abliacijų – laikinas ar nuolatinis laidumo sutrikimas.

Neširdinės priežastys ir vaistai

Hipotireozė, miego apnėja, padidėjęs intrakranijinis spaudimas.
Elektrolitų disbalansas (hiperkalemija, hipomagnezemija), dehidratacija, hipotermija.
Vaistai: beta blokatoriai, verapamilis/diltiazemas, digoksinas, amjodaronas, kai kurie raminamieji, opioidai, net akių lašai su beta blokatoriumi.
Infekcijos (pvz., Laimo liga), sisteminės ligos, mitybos nepakankamumas.

Kaip teisingai pamatuoti ir dokumentuoti pulsą?

Ilsėkitės 5 min., sėdėkite atremta nugara, kojos nekryžiuotos. Nedarykite matavimo iškart po kavos ar fizinio krūvio.
Raskite pulsą radialinėje arterijoje (riešas) ar miego arterijoje (kaklas). Skaičiuokite 60 s. Nenaudokite nykščio.
Jei turite kraujospūdžio aparatą ar pulsoksimetrą – užsirašykite ir spaudo, deguonies saturacijos rodmenis.
Veskite 7–14 dienų „dienyną“: laikas, pulsas, simptomai, vaistai, fizinis krūvis, miegas.

Ką daryti „čia ir dabar“, jei pulsas labai lėtas?

Atsigulkite ir pakelkite kojas 20–30 cm, venkite staigių judesių.
Įvertinkite pavojaus simptomus: krūtinės skausmą, dusulį, staigų silpnumą vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimą, stiprų svaigimą ar sąmonės aptemimą. Jei yra – skambinkite 112.
Patikrinkite vaistus: ar nebuvo praleista ar dvigubai išgerta ritmą lėtinanti dozė, ar nepridėjote naujo raminamojo.
Skysčiai (jei leidžia būklė): gurkšnokite vandenį, ypač po karščio ar ligos.
Nevartokite savavališkai kofeino ar „stimuliatorių“ didelėmis dozėmis – gali išprovokuoti pavojingas aritmijas.

Kokius tyrimus dažniausiai skiria gydytojas?

EKG – atskiria sinusinę bradikardiją nuo AV blokadų, parodo pauzes, išemijos požymius.
Holterio monitoravimas 24–72 val. (arba ilgiau) – pagauti epizodinius lėtėjimus, koreliuoti su simptomais.
Kraujo tyrimai – elektrolitai (K, Mg, Ca), TSH/FT4, hemograma, inkstų/kepenų funkcija; pagal indikacijas – troponinai, infekcijų tyrimai.
Echokardiograma – struktūriniai pakitimai, kairiojo skilvelio funkcija, vožtuvai.
Miego tyrimas (polisomnografija) – jei įtariama obstrukcinė miego apnėja.

Gydymo kryptys: nuo priežasties iki sprendimo

Pašaliname provokatorius

Vaistų peržiūra – mažinamos ar keičiamos ritmo lėtėjimą sukeliančios dozės (tik gydytojo nurodymu).
Skydliaukė ir elektrolitai – korekcija dažnai normalizuoja ritmą.
Miego apnėja – kvėpavimo terapija naktį sumažina pauzes ir dieninį mieguistumą.

Specifinė terapija

Skubi pagalba su simptomais/šoku – deguonis, skysčiai, laikina elektrostimuliacija, vaistai (pvz., atropinas) pagal protokolus.
Nuolatinis širdies stimuliatorius – skiriamas esant simptominėms AV blokadoms (Mobitz II, III) ar sergančio sinuso sindromui, kai kitos priežastys pašalintos, bet lėtas ritmas išlieka.

Kas dažniausiai klaidina?

Vienkartinis skaičius be konteksto – svarbus vidurkis ir simptomai, ne pavienė žema reikšmė.
Per siaura manžetė ir matavimas iškart po krūvio – rodmenys gali būti klaidinantys.
„Gydymas“ energiniais gėrimais – rizika sukelti tachiaritmijas ir kraujospūdžio svyravimus.
Savavališkas vaistų keitimas (pvz., beta blokatorių nutraukimas) – gali provokuoti atšokimo tachikardiją ar krūtinės skausmus.

Žemas pulsas skirtingose situacijose

Aktyviai sportuojantiems

Ramybės metu 45–55 k./min. gali būti norma. Tačiau jei krinta ištvermė, atsiranda svaigimas, alpimas ar krūtinės skausmas – krūvį sumažinkite ir pasitikrinkite: būtina atmesti laidumo sutrikimus, miokarditą, elektrolitų disbalansą.

Vyresnio amžiaus žmonėms

Su amžiumi didėja laidumo sistemos degeneracija ir polifarmacijos (daugelio vaistų) rizika. Bradikardija gali pasireikšti kritimais, atminties pablogėjimu, „sulėtėjusia“ kasdienybe. Reikalinga vaistų apžvalga ir EKG.

Nėštumo metu

Nedidelis ritmo sulėtėjimas gali būti fiziologinis, tačiau svaigimas, dusulys, alpimas – signalai pasitikrinti anksčiau.

Kada būtina skubi pagalba?

Pulsas <40 k./min. su silpnumu, sąmonės aptemimu, dusuliu, krūtinės skausmu.
Alpimas ar traukuliai lėto pulso metu.
Staigūs neurologiniai simptomai – kalbos, regos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas.
Naujas stiprus krūtinės skausmas ar „šalto prakaito“ epizodas.

DUK

Ar 50–55 k./min. visada reiškia ligą?

Nebūtinai. Jei jaučiatės gerai, sportuojate, miegate pakankamai – tai gali būti jūsų fiziologinis ritmas. Vertinkite kartu su simptomais ir namų vidurkiais.

Ar kava „pakels“ pulsą saugiai?

Nedidelis kiekis daugeliui nepakenks, bet didelės dozės ar energiniai gėrimai gali sukelti aritmijas. Jei pulsas lėtas ir yra simptomų, prioritetas – apžiūra, o ne stimuliatoriai.

Ar verta pirkti išmanųjį laikrodį ritmui sekti?

Galima, jis padeda fiksuoti epizodus. Tačiau diagnozę nustato EKG/Holteris; laikrodžio duomenis pateikite gydytojui kaip priedą.

Ar bradikardiją galima „ištreniruoti“?

Jei priežastis – fiziologinė (sportas), ji nėra problema. Jei lemia laidumo sutrikmas ar vaistai – reikia medicininio sprendimo, o ne „treniravimo“.

Ar širdies stimuliatorius skiriamas dažnai?

Ne visiems. Jis reikalingas, kai lėtas ritmas nuolat sukelia simptomus ir nustatomi specifiniai laidumo sutrikimai, o kitos priežastys pašalintos.

Kasdieniai žingsniai ramiam ritmui palaikyti

Miegokite 7–9 val., gerkite pakankamai skysčių, saikingai sportuokite, ribokite alkoholį ir peržiūrėkite vaistus kartu su gydytoju (ypač jei vartojate beta blokatorius ar kalcio kanalų blokatorius). Veskite pulso dienyną ir pasitarkite, ar reikalingas Holterio tyrimas. Toks nuoseklus požiūris padeda atskirti fiziologinį „lėtumą“ nuo situacijų, kuriose reikalingas gydymas, ir leidžia gyventi aktyviai, nebijant skaičiaus matuoklyje.