Dažniausiai diafragminė (stemplinės angos) skrandžio išvarža nėra pavojinga ir be simptomų gydymo nereikalauja. Ji susidaro, kai viršutinė skrandžio dalis pro diafragmos angą pasislenka į krūtinės ląstą. Pavojų lemia ne vien išvaržos dydis, o simptomai ir komplikacijos: nuolatinis refliuksas, rijimo sutrikimas, kraujavimas ar reta skrandžio įstrigimo situacija.
Trumpas atsakymas
Nedidelė išvarža dažnai aptinkama atsitiktinai. Jei jaučiate rėmenį ar rūgštaus turinio grįžimą, pirmiausia koreguojami įpročiai ir gydomas refliuksas. Kraujas vėmaluose, juodos deguto spalvos išmatos, naujas stiprus krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas, nuolatinis vėmimas ar ryškus rijimo sutrikimas reikalauja skubaus įvertinimo.
Kas yra skrandžio išvarža?
Kasdienėje kalboje „skrandžio išvarža“ dažniausiai reiškia stemplinės angos, arba diafragminę, išvaržą. Stemplė į skrandį patenka pro diafragmos angą. Kai ši anga išplatėja arba aplinkiniai audiniai nusilpsta, dalis skrandžio gali pasislinkti aukštyn.
Dažniausia yra slankiojanti išvarža: skrandžio ir stemplės jungtis juda aukščiau diafragmos. Rečiau dalis skrandžio atsiduria šalia stemplės – tai paraezofaginė išvarža. Jos komplikacijų rizika gali būti didesnė, todėl vertinimą lemia anatomija, dydis ir simptomai. Diagnozė nustatoma ne pagal pojūčius, o gydytojo paskirtais tyrimais, pavyzdžiui, gastroskopija ar kontrastiniu rentgeno tyrimu.
Kokius simptomus ji gali sukelti?
Daugelis žmonių nieko nejaučia. Kai atsiranda simptomų, jie dažniausiai susiję su gastroezofaginiu refliuksu, o ne su pačia „skyle“ diafragmoje:
- deginimas už krūtinkaulio, ypač po valgio ar atsigulus;
- rūgštaus ar kartaus turinio grįžimas į burną;
- pilnumas, raugėjimas, pykinimas ar ankstyvas sotumas;
- užkimimas, kosulys ar gerklės dirginimas;
- rijimo sunkumas ar skausmas ryjant;
- krūtinės arba viršutinės pilvo dalies skausmas.
Krūtinės skausmo negalima automatiškai priskirti refliuksui. Jei jis naujas, stiprus, spaudžiantis, plinta į ranką, nugarą ar žandikaulį, kartu trūksta oro, prakaituojate ar silpstate, skambinkite 112.
Išvarža maža, simptomų nėra arba jie reti ir lengvi.
Refliuksas tęsiasi ilgiau, vaistai nepadeda, sunku ryti ar krenta svoris.
Kraujavimas, juodos išmatos, dažnas vėmimas ar staigus stiprus skausmas.
Ką galima daryti pačiam?
Tikslas nėra „sugrąžinti“ skrandį maistu, bet sumažinti refliukso epizodus. Veiksmingiausios priemonės yra praktiškos ir individualios:
- valgykite mažesnėmis porcijomis ir neatsigulkite 3–4 valandas po vakarienės;
- jei simptomai naktiniai, pakelkite lovos galvūgalį 10–20 cm; vien papildomos pagalvės dažnai nepadeda;
- jei turite antsvorio, laipsniškas svorio mažinimas gali sumažinti simptomus;
- nerūkykite, venkite labai aptemptų drabužių ties liemeniu;
- vesti maisto ir simptomų dienyną naudingiau nei aklai atsisakyti ilgo produktų sąrašo.
Kava, alkoholis, šokoladas, riebus ar aštrus maistas simptomus sustiprina ne visiems. Ribokite tik aiškius asmeninius provokatorius. Alavijo sultys, soda ir „rūgštį neutralizuojančios“ dietos išvaržos negydo; soda gali sukelti nepageidaujamą natrio perteklių ir sąveikauti su ligomis ar vaistais.
Kaip nustatoma diagnozė?
Vien rėmuo neįrodo išvaržos, nes jį gali sukelti ir refliukso liga be anatominio skrandžio pasislinkimo. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasideda simptomai, ar jie susiję su valgymu ir gulėjimu, kokius vaistus vartojate, ar sunku ryti ir ar nekrito svoris. Atsižvelgiant į situaciją gali būti atliekama gastroskopija, kontrastinis rijimo tyrimas, stemplės rūgštingumo stebėjimas arba manometrija. Ne kiekvienam žmogui reikia visų šių tyrimų.
Gastroskopija leidžia įvertinti stemplės gleivinę ir atmesti uždegimą, opas ar kitą ligą. Kontrastinis rentgeno tyrimas geriau parodo skrandžio padėtį ir išvaržos anatomiją. Rūgštingumo bei stemplės judrumo tyrimai dažniau svarstomi, kai simptomai neaiškūs, gydymas neveikia arba planuojama operacija.
Kas didina simptomų tikimybę?
Išvaržos dažnesnės vyresniame amžiuje, nėštumo metu ir turint antsvorio. Spaudimą pilvo ertmėje didina ilgalaikis kosulys, stiprus stanginimasis, dažnas vėmimas ar sunkumų kilnojimas. Tai nereiškia, kad žmogus pats „prisidarė“ išvaržą: audinių stiprumą lemia ir amžius bei individuali anatomija.
Galimos komplikacijos
Ilgai nekontroliuojamas refliuksas gali sukelti stemplės uždegimą, opas, randinį susiaurėjimą ar Barrett stemplės pokyčius. Kraujuojant gali išsivystyti mažakraujystė. Paraezofaginė išvarža retai gali įstrigti ar sutrikdyti skrandžio kraujotaką. Būtent todėl naujo stipraus skausmo, vėmimo, kraujavimo ar negalėjimo nuryti nereikėtų bandyti gydyti vien dieta.
Gydymo pasirinkimai
| Situacija | Įprasta kryptis |
|---|---|
| Simptomų nėra | Dažniausiai specifinio gydymo nereikia. |
| Retas rėmuo | Įpročių korekcija; vaistininkas gali patarti dėl trumpalaikio antacido ar alginato. |
| Dažni ar nuolatiniai simptomai | Gydytojo įvertinimas; gali būti skiriamas rūgšties sekreciją slopinantis gydymas ir tyrimai. |
| Sunkūs simptomai ar komplikacijos | Specialisto konsultacija; operacija svarstoma individualiai, kai kitos priemonės neveiksmingos. |
Antacidai ar alginatai palengvina trumpalaikius simptomus, bet neišgydo išvaržos ir neturėtų būti nuolat vartojami be priežiūros. Protonų siurblio inhibitorius ar kitus vaistus gydytojas parenka atsižvelgdamas į simptomus, diagnozę, kitas ligas ir sąveikas. Savarankiškai nenutraukite paskirtų vaistų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Planine tvarka registruokitės, jei simptomai nepraeina kelias savaites, dažnėja, nereceptiniai vaistai nepadeda, atsiranda maisto strigimas, skausmas ryjant, mažakraujystė ar neplanuotas svorio kritimas. Skubios pagalbos reikia, jei vemiate krauju ar „kavos tirščių“ pavidalo turiniu, išmatos juodos ir lipnios, nuolat vemiate, negalite nuryti, staiga stipriai skauda krūtinę ar pilvą.
Apie kraujavimo požymius daugiau skaitykite straipsnyje saugaus skrandžio skausmo vertinimo vadovą. Jei skausmas neaiškus, padeda ir krūtinės skausmo pavojaus signalų paaiškinimas.
Dažniausi klausimai
Ar išvarža gali išnykti nuo dietos?
Ne. Dieta gali sumažinti refliuksą, bet anatominio pasislinkimo nepašalina. Jei simptomų nėra, tai nebūtinai problema.
Ar visada reikia operacijos?
Ne. Dauguma slankiojančių išvaržų gydomos tik tada, kai sukelia simptomų. Operacija svarstoma esant sunkiems, vaistams nepaklūstantiems simptomams ar komplikacijoms.
Ar „skrandžio išvarža“ gali sukelti vėžį?
Pati išvarža nėra vėžys. Ilgalaikis nekontroliuojamas refliuksas kai kuriems žmonėms gali sukelti stemplės pokyčių, todėl užsitęsusius simptomus turi įvertinti gydytojas.
Praktinis patarimas: užsirašykite simptomų laiką, ryšį su maistu, kūno padėtimi ir vartojamais vaistais. Toks dienynas padeda gydytojui greičiau atskirti refliuksą nuo kitų galimų skausmo ar rijimo sutrikimo priežasčių.
Patikimi šaltiniai
- NHS: Hiatus hernia
- NIDDK: GERD simptomai ir priežastys
- NICE: refliukso ir dispepsijos rekomendacijos
- Mayo Clinic: hiatal hernia
Informacija skirta bendram supratimui ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
