Trumpas atsakymas: universalių vaistų „nuo žemo kraujo spaudimo“ nėra, o jų prireikia retai. Gydymas reikalingas tada, kai žemas spaudimas sukelia simptomus arba yra kitos būklės požymis. Pirmiausia tikrinama matavimo kokybė, skysčių trūkumas, kraujavimas, infekcija, širdies ar hormoninės ligos ir vartojami vaistai. Receptinius spaudimą didinančius preparatus parenka gydytojas – jų negalima pradėti ar keisti savarankiškai.
NHS žemu kraujospūdžiu dažnai vadina mažesnį nei 90/60 mmHg rodmenį, tačiau vienas toks matavimas be simptomų nebūtinai reiškia ligą. Kai kurių sveikų žmonių įprastas spaudimas yra žemesnis. Daug svarbiau, ar svaigsta galva, silpna, temsta akyse, pykina, sutrinka orientacija ar alpstama.
Kada žemam spaudimui reikia gydymo?
| Situacija | Dažnas sprendimo principas | Kas priima sprendimą |
|---|---|---|
| Žemas rodmuo, bet žmogus jaučiasi gerai | Dažnai gydymo nereikia; vertinama įprasta norma | Šeimos gydytojas, jei kyla abejonių |
| Simptomai dėl skysčių trūkumo | Atkuriami skysčiai ir gydoma jų netekimo priežastis | Pagal sunkumą – gydytojas ar skubi pagalba |
| Spaudimas krinta pradėjus ar pakeitus vaistą | Peržiūrimas preparatas, dozė ar vartojimo laikas | Tik paskyręs ar kitas gydytojas |
| Ortostatinė hipotenzija | Gyvensenos priemonės, priežasties gydymas, kartais receptiniai vaistai | Gydytojas, prireikus specialistas |
| Staigus spaudimo kritimas dėl kraujavimo, sepsio ar alergijos | Neatidėliotinas priežasties gydymas ligoninėje | Skubiosios medicinos komanda |
Pirmas žingsnis – nustatyti priežastį
Vėmimas, viduriavimas, karštis ar gausus prakaitavimas.
Kai kurie kraujospūdžio, širdies ar kiti preparatai.
Širdies, hormonų, nervų sistemos ar mažakraujystės priežastys.
Kraujavimas, sunki infekcija ar anafilaksija.
Žemą spaudimą gali lemti skysčių netekimas vemiant, viduriuojant ar gausiai prakaituojant, nėštumas, mažakraujystė, kai kurios širdies, skydliaukės, antinksčių ar nervų sistemos ligos. Staigus kritimas gali būti kraujavimo, sunkios infekcijos ar anafilaksijos požymis.
Spaudimą taip pat gali mažinti vaistai nuo hipertenzijos, diuretikai, kai kurie širdies, Parkinsono ligos, depresijos ar erekcijos sutrikimo vaistai, taip pat alkoholis ir kitos medžiagos. Nenutraukite ir nemažinkite paskirto vaisto patys. Gydytojas įvertins, ar keisti dozę, vartojimo laiką ar patį preparatą, ir ar tai saugu pagrindinei ligai.
Kaip vertinama ortostatinė hipotenzija
Jei svaigsta atsistojus, gydytojas gali pamatuoti spaudimą gulint arba sėdint ir pakartoti žmogui atsistojus. NICE ortostatiniam kritimui svarbiu laiko sistolinio spaudimo sumažėjimą bent 20 mmHg arba diastolinio bent 10 mmHg po mažiausiai vienos minutės stovėjimo. Vis dėlto simptomai gali būti reikšmingi ir tada, kai vienas matavimas ribos nepasiekia.
Matavimas namuose turi būti atliekamas validuotu žastiniu aparatu, tinkamo dydžio manžete, ramiai pasėdėjus ir laikant ranką atrėmtą. Jei atsistojus galite apalpti, nebandykite testo vieni – saugiau jį atlikti prižiūrint specialistui.
Kokie vaistai kartais skiriami?
Jei nuolatinė simptominė ortostatinė hipotenzija nepagerėja gydant priežastį ir taikant saugias nemedikamentines priemones, specialistas kartais svarsto kraujagyslių tonusą ar skysčių sulaikymą veikiančius receptinius vaistus, pavyzdžiui, midodriną ar fludrokortizoną. Tai nėra preparatai paprastam nuovargiui ar vienam mažesniam rodmeniui.
Šie vaistai gali pernelyg padidinti spaudimą gulint, paveikti skysčių pusiausvyrą, širdį, inkstus ar elektrolitus ir sąveikauti su kitais preparatais. Todėl reikalinga tiksli diagnozė, kraujospūdžio stebėjimas ir kartais kraujo tyrimai. Konkretus pasirinkimas, dozė ir vartojimo laikas yra tik gydytojo sprendimas.
Ką galima daryti be vaistų
Iš gulimos padėties pirmiausia atsisėskite.
Prasidėjus svaigimui iškart atsisėskite ar atsigulkite.
Gerkite pakankamai, jei gydytojas nėra apribojęs.
Užrašykite spaudimą, padėtį, simptomus ir vaistų laiką.
- Keiskite padėtį lėtai. Iš gulimos padėties pirmiausia atsisėskite, palaukite, tada stokitės laikydamiesi.
- Gerkite pakankamai vandens, jei gydytojas nėra ribojęs skysčių dėl širdies, inkstų ar kitos ligos.
- Venkite gausaus alkoholio, nes jis gali skatinti dehidrataciją ir bloginti simptomus.
- Valgykite mažesnėmis porcijomis, jei svaigimas ar silpnumas atsiranda po gausaus valgio.
- Nestovėkite ilgai nejudėdami ir saugokitės karštų dušų ar perkaitimo, jei tai provokuoja simptomus.
- Aptarkite kompresines kojines su gydytoju; jos ne visiems tinkamos ir svarbus teisingas dydis.
Internete dažnai siūloma valgyti daugiau druskos, tačiau tai nėra universaliai saugu. Druskos didinimas gali pabloginti hipertenziją, širdies nepakankamumą, inkstų ligą ar tinimus. Apie ją spręskite tik su gydytoju, žinančiu jūsų diagnozes ir vaistus. Kava gali trumpam pakeisti spaudimą, bet nėra patikimas hipotenzijos gydymas.
Kada kreiptis skubiai
Skambinkite 112, jei žmogus nualpo ir neatsigauna, yra sumišęs, oda šalta ir prakaituota, kvėpavimas greitas ar sunkus, pulsas labai silpnas, skauda krūtinę, atsirado vienos kūno pusės silpnumas, gausus kraujavimas, juodos išmatos, vemiama krauju arba įtariama sunki alerginė reakcija. Tai gali būti šoko, infarkto, insulto ar kitos gyvybei pavojingos būklės požymiai.
Skubios konsultacijos reikia, jei spaudimas staiga tapo daug mažesnis nei įprastai ir kartu svaigsta, pykina, silpna ar beveik alpstate. Pasikartojantį svaigimą atsistojus, alpimus, kritimus, naują silpnumą ar nereguliarų širdies plakimą aptarkite su gydytoju net jei vėliau pasijuntate geriau.
Ką užrašyti prieš gydytojo vizitą
Kelias dienas fiksuokite kraujospūdį ir pulsą panašiu paros metu, simptomus, kūno padėtį ir vartotų vaistų laiką. Pažymėkite vėmimą, viduriavimą, karščiavimą, gausesnį kraujavimą, naują dietą ar fizinio krūvio pokytį. Atsineškite patį matuoklį, kad būtų galima palyginti jo rodmenis, ir visų preparatų sąrašą. Vien tik atsitiktinių skaičių be aplinkybių gydytojui interpretuoti sunkiau.
Jei matuojant rodmuo netikėtas, ramiai pakartokite jį pagal aparato instrukciją, tačiau blogos savijautos atveju pagalbos neatidėkite dėl papildomų matavimų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar yra nereceptinių tablečių kraujospūdžiui pakelti?
Nėra universalaus saugaus nereceptinio vaisto. Stimuliuojančios priemonės ar papildai gali sukelti ritmo sutrikimus ir sąveikas, o svarbiausia – užmaskuoti priežastį.
Ar reikia gydyti 90/60 mmHg spaudimą?
Ne visada. Jei tai jūsų įprastas rodmuo ir simptomų nėra, gydymo gali nereikėti. Naujas rodmens kritimas su bloga savijauta vertinamas kitaip.
Ar galiu pats sumažinti vaistų nuo hipertenzijos dozę?
Ne. Susisiekite su paskyrusiu gydytoju ir pateikite kelių taisyklingų matavimų bei simptomų užrašus. Savavališkas keitimas gali sukelti pavojingą spaudimo svyravimą.
Kas padeda, jei svaigsta atsistojus?
Lėtas atsistojimas, saugus atsisėdimas prasidėjus simptomams ir pakankami skysčiai dažnai padeda, bet pasikartojančius epizodus reikia ištirti. Nevairuokite, jei galite apalpti.
