Trumpas atsakymas: širdies ritmo sutrikimas, arba aritmija, reiškia, kad širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Žmogus gali jausti plakimą, „permušimus“, virpėjimą, silpnumą ar nieko nejausti. Vien pojūtis diagnozės nepatvirtina – konkretų ritmą reikia užfiksuoti elektrokardiograma (EKG) ar ilgesniu monitoravimu.
Dalis pavienių priešlaikinių dūžių yra nepavojingi, tačiau kai kurios aritmijos gali sutrikdyti kraujo apytaką arba didinti insulto riziką. Todėl nauji, pasikartojantys ar savijautą veikiantys simptomai turėtų būti įvertinti, o permušimai kartu su krūtinės skausmu, dusuliu ar alpimu – skubiai.
Kas yra širdies ritmo sutrikimas
Širdis plaka greičiau, nei tikėtasi esamoje situacijoje.
Kartais fiziologiškas, bet su simptomais svarbus.
Gali jaustis kaip pauzė arba stiprus „permušimas“.
Netolygūs tarpai; ritmo rūšį patvirtina EKG.
Širdies plakimą koordinuoja elektriniai signalai. Pakitus jų susidarymui ar sklidimui, gali atsirasti skirtingos aritmijos. Bendri pavadinimai nepasako, ar būklė pavojinga:
- Tachikardija – ritmas greitesnis, nei tikėtasi esamoje situacijoje.
- Bradikardija – ritmas lėtesnis; sportuojančiam ar miegančiam žmogui tai kartais fiziologiška, tačiau su simptomais gali būti svarbu.
- Priešlaikiniai dūžiai – gali būti jaučiami kaip pauzė ar stipresnis „permušimas“.
- Prieširdžių virpėjimas – nereguliarus prieširdžių ritmas, galintis didinti kraujo krešulių ir insulto riziką.
- Skilvelinės ar laidumo sistemos aritmijos – labai įvairios būklės, kurių daliai reikia neatidėliotino gydymo.
Širdies ritmas natūraliai greitėja sportuojant, karščiuojant ar jaudinantis. Tai ne visada aritmija. Kita vertus, normalus pulso skaičius tarp epizodų neatmeta protarpinio ritmo sutrikimo.
Kokie gali būti simptomai?
| Situacija | Galimi pojūčiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Trumpas pavienis epizodas be kitų simptomų | Vienas „permušimas“ ar trumpas suplazdėjimas | Stebėti, užsirašyti aplinkybes; aptarti, jei kartojasi |
| Pasikartojantys epizodai | Plakimas, nereguliarus pulsas, nuovargis ar silpnumas | Registruotis gydytojo konsultacijai |
| Ritmo pojūtis su svaigimu ar dusuliu | Silpnumas, oro trūkumas, artėjantis alpimas | Skubus medicininis įvertinimas |
| Krūtinės spaudimas, alpimas ar insulto požymiai | Veido kreivumas, rankos silpnumas, kalbos sutrikimas | Nedelsiant skambinti 112 |
Žmonės permušimus apibūdina kaip daužymąsi, virpėjimą, trumpą sustojimą ar plakimą kakle. Pojūtis gali atsirasti ir esant normaliam ritmui, todėl jo intensyvumas nebūtinai atspindi pavojingumą.
Kas gali išprovokuoti permušimus?
Ritmo pojūtį ar tikrą aritmiją gali skatinti miego stoka, stresas, gausus kofeino ar alkoholio vartojimas, rūkymas, dehidratacija, karščiavimas ir intensyvus fizinis krūvis. Taip pat svarbios kai kurios širdies ligos, skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, elektrolitų pokyčiai ir miego apnėja.
Priežastimi gali būti receptiniai ar nereceptiniai vaistai, įskaitant kai kurias priemones nuo slogos ar astmos, papildai ir stimuliuojančios medžiagos. Nenutraukite paskirto vaisto savavališkai. Užsirašykite visų vartojamų preparatų pavadinimus ir parodykite gydytojui ar vaistininkui.
Kaip nustatoma aritmija
Kada prasideda, kiek trunka ir kas jaučiama.
Dažnis, reguliarumas ir kraujospūdis.
Dvylikos derivacijų įrašas gali patvirtinti ritmą.
Protarpiniam epizodui gaudyti – Holteris ar įvykių registratorius.
Gydytojas klausia, kada prasideda epizodas, kiek trunka, ar ritmas atrodo reguliarus, kokie yra lydintys simptomai, ligos ir vartojami vaistai. Patikrinamas pulsas, kraujospūdis ir atliekama dvylikos derivacijų EKG. NICE rekomenduoja EKG patvirtinti prieširdžių virpėjimą, kai nustatomas nereguliarus pulsas, nesvarbu, ar simptomai juntami.
Jei epizodas baigėsi iki vizito, gali prireikti paros Holterio arba ilgesnio įvykių registratoriaus. Papildomai pagal situaciją atliekami kraujo tyrimai, echokardiograma ar krūvio mėginys. Išmanusis laikrodis gali išsaugoti naudingą įrašą, tačiau jo perspėjimas nėra galutinė diagnozė, o normalus rodmuo neatmeta problemos.
Ką daryti pajutus permušimus
- Sustokite ir atsisėskite saugioje vietoje, ypač jei svaigsta galva. Nevairuokite.
- Įvertinkite, ar nėra krūtinės skausmo, stipraus dusulio, alpimo, sumišimo ar insulto požymių.
- Jei galite, ramiai suskaičiuokite pulsą ir pasižymėkite pradžios laiką. Neatidėkite pagalbos vien dėl matavimo.
- Užrašykite galimus veiksnius: fizinį krūvį, kofeiną, alkoholį, ligą ir neseniai pradėtus vaistus.
- Nevartokite svetimų širdies vaistų ir nedvigubinkite savo dozės. Be gydytojo nurodymo neatlikite internete rastų „ritmo atstatymo“ manevrų.
Kaip gydomas širdies ritmo sutrikimas
Gydymas priklauso nuo tiksliai užfiksuoto ritmo, simptomų, priežasties ir komplikacijų rizikos. Kai kuriems nepavojingiems ritmo variantams pakanka stebėjimo ir provokuojančių veiksnių korekcijos. Kitais atvejais gydytojas gali skirti širdies dažnį ar ritmą veikiančių vaistų, gydyti skydliaukę ar kitą priežastį.
Esant prieširdžių virpėjimui individualiai vertinama insulto rizika ir sprendžiama dėl kraujo krešėjimą mažinančio gydymo. Kai kurioms aritmijoms taikoma elektrinė kardioversija, kateterinė abliacija, širdies stimuliatorius ar implantuojamas defibriliatorius. Nė vienas iš šių sprendimų neparenkamas vien pagal pulso skaičių namuose.
Kada skambinti 112
Nedelsiant skambinkite 112, jei juntamas greitas ar nereguliarus plakimas kartu su krūtinės skausmu ar spaudimu, stipriu dusuliu, alpimu, beveik alpimu, staigiu sumišimu arba žmogus sukniumba ir normaliai nekvėpuoja. Taip pat skambinkite dėl staigaus veido nusvirimo, vienos rankos ar kojos silpnumo, kalbos ar regėjimo sutrikimo – net jei simptomai praeina.
Jei epizodas naujas, užsitęsęs ar aiškiai skiriasi nuo ankstesnių, bet gyvybei pavojingų požymių nėra, kreipkitės skubios konsultacijos tą pačią dieną. Pasikartojančius trumpus epizodus aptarkite planinio vizito metu.
Kaip pasiruošti vizitui
Užsirašykite epizodo pradžios ir pabaigos laiką, ką tuo metu veikėte, ar pulsas atrodė reguliarus ir kokie simptomai lydėjo. Atsineškite visų receptinių vaistų, nereceptinių preparatų ir papildų sąrašą bei ankstesnes EKG išvadas. Jei laikrodis ar telefonas išsaugojo ritmo įrašą, parodykite originalų failą, bet neinterpretuokite jo kaip diagnozės. Taip pat pasakykite apie alpimus šeimoje ar staigią mirtį jauname amžiuje – tai gali pakeisti tyrimų planą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visi širdies permušimai pavojingi?
Ne. Pavieniai priešlaikiniai dūžiai gali būti nepavojingi, bet tai patvirtinama įvertinus simptomus ir ritmą. Nauji ar dažnėjantys epizodai verti konsultacijos.
Ar aritmiją galima nustatyti iš pulso?
Nereguliarus pulsas gali sukelti įtarimą, tačiau aritmijos rūšį paprastai patvirtina EKG. Protarpiniam sutrikimui gali reikėti ilgesnio monitoravimo.
Ar kava sukelia aritmiją?
Kofeinas kai kuriems žmonėms provokuoja plakimo pojūtį, tačiau reakcija individuali. Stebėkite ryšį ir aptarkite su gydytoju, ypač jei jau nustatyta širdies liga.
Ar galima pačiam nutraukti širdies vaistus?
Ne. Staigus kai kurių vaistų nutraukimas gali būti pavojingas. Apie šalutinį poveikį ar per lėtą pulsą kreipkitės į paskyrusį specialistą.
