Kas antras penktasis NHS frontlinijos darbuotojas susiduria su pacientais, cituojančiais klaidingą ar klaidinančią informaciją apie maisto papildus bent kartą per savaitę. Šis skaičius, atskleistas The Guardian, rodo, kad dezinformacija apie mitybą ir papildus nebėra tik internetinis reiškinys, o tiesiogiai patenka į gydytojų kabinetus, keldama realų pavojų pacientų sveikatai.
Sport 24 redakcija apie kritinį mąstymą sveikatos ir sporto prognozių pasaulyje
Sport24.lt komanda, stebinti lietuvių futbolo ir pasaulio čempionato scenas, pastebi, kad ta pati patiklumo spąstų logika, apie kurią perspėja NHS medikai, yra pažįstama ir sporto gerbėjams. Kai socialiniai tinklai siūlo stebuklingus sprendimus, nesvarbu, ar tai vitaminas, ar tariamas greito rezultato receptas, instinktas turėtų būti tas pats: patikrinti šaltinį, ieškoti įrodymų, abejoti.
„Sveikatos srityje ir sporto prognozių pasaulyje veikia ta pati logika: kuo garsiau kažkas žada stebuklą, tuo atidžiau reikia vertinti, kas iš tikrųjų stovi už tų žodžių. Drąsi pretenzija be patikimo pagrindo nėra rekomendacija, o rizika.“
Redakcija pastebi, kad frazė pasaulio taurės prognozuotojai Lietuva sporto informacijos aplinkoje turėtų būti vertinama taip pat kritiškai, kaip ir sveikatos patarimai socialiniuose tinkluose. Prieš pasitikint bet kuriuo komentaru ar analize verta žiūrėti į šaltinio patikimumą, argumentų pagrindą ir tai, ar pateikiama aiški informacija, o ne vien skambus pažadas.
NHS darbuotojai prarado brangų konsultacijų laiką
Apklausą, kurioje dalyvavo 795 NHS darbuotojai, atliko „YouGov“ Pasaulio vėžio tyrimų fondo (WCRF) užsakymu, rengiantis Vėžio prevencijos veiksmų savaitei. Rezultatai rodo, kad daugiau nei du iš penkių frontlinijos darbuotojų bent kartą per savaitę susiduria su pacientais, atsinešančiais klaidingą informaciją apie maisto papildus. Tarp slaugytojų ir akušerių šis rodiklis siekia 53 procentus.
WCRF teigimu, pacientų tikėjimas neįrodytais mitybos režimais, vitaminais ir mineralais kelia grėsmę jų sveikatai ir didina vėžio riziką. WCRF Jungtinės Karalystės direktorius Stevenas Greenbergas apibendrino tai, ką išgirdo iš medicinos personalo.
„Girdime iš pacientų, slaugytojų, šeimos gydytojų ir onkologijos dietologų, kad tai atitolina žmones nuo įrodymais pagrįstų mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, kurie iš tikrųjų gali padėti, kartu eikvoja brangų NHS konsultacijų laiką.“
Kurkuma, arklio antiparazitinės priemonės ir melagingos vilties žadėjimas
Praktikoje dezinformacija atrodo labai konkrečiai. Šeimos gydytoja dr. Philippa Kaye aprašo kasdienį vaizdą savo ordinacijoje.
„Mano pacientai ateina laikydami rankose laikraščių straipsnius, socialinių tinklų ekrano kopijas, išspausdintus lapus iš gerovės svetainių ar išsaugotus vaizdo įrašus iš TikTok.“
Dr. Kaye taip pat akcentuoja pagrindinę klaidingą prielaidą, kurią laiko ypač pavojinga. Anot jos, plačiai paplitęs įsitikinimas, kad preparatai, parduodami be recepto, pažymėti kaip „natūralūs“ ar reklamuojami internete, savaime yra saugūs ir nekenksmingi, o receptiniai vaistai esą toksiški, yra neteisingas. „Gydytojai tai žino puikiai“, sakė ji.
Konkrečių rizikų iliustracijos apima kurkumos papildus, siejamus su kepenų pažeidimais, bei šv. Jono žolę, kuri sąveikauja su kitais vaistais. Skirtingi magnio tipai gali sukelti viduriavimą, o kai kurie papildai provokuoja niežtinčias odos reakcijas.
WCRF direktorius S. Greenbergas nubrėžia dar ryškesnę ribą. Pasak jo, socialiniai tinklai yra užtvindyti melagingų pažadų ir pavojingų teiginių apie vėžio prevenciją ir gydymą: nuo arklio antiparazitinių priemonių iki abrikosų kauliukų, kurie gali sukelti rimtą apsinuodijimą cianidu. Platesne mitybos ir maisto papildų tema domintis skaitytojas turėtų remtis patikimais šaltiniais.
Pacientės patirtis ir onkologijos dietologės perspektyva
Sharon Moffat, kuriai 2024 metais buvo diagnozuotas krūties vėžys, viešai pasidalijo savo liga ir sulaukė lavinos nesuskaičiuojamų rekomendacijų dėl papildų. Kai ji paprašė įrodymų, sulaukdavo miglotų atsakymų, priešiškumo arba visiškai ignoravimo, net iš įtakingų socialinių tinklų asmenybių su dideliu sekėjų skaičiumi.
„Kai baimė valdo sprendimus, stebuklingų vaistų pažadas gali būti nepaprastai viliojantis.“
Onkologijos dietologė Rachel White patvirtina, kad klientams, sergantiems vėžiu, naudoti papildus, tikintis atgauti kontrolę savo sveikatai, dabar yra įprastas reiškinys. Kiekvienu atveju ji individualiai aptaria tyrimų įrodymus, riziką ir naudą.
„Pacientai daro pakeitimus bandydami pagerinti savo sveikatą ir išgyvenimą, tačiau dažnai nesupranta, kokią žalą tuo tarpu gali daryti sau.“
WCRF reikalauja sisteminio atsako iš valdžios institucijų
WCRF ketina ateinančius trejus Vėžio prevencijos veiksmų savaitės metus skirti informavimui apie sveikatos dezinformacijos rizikas. Be to, organizacija ragina ministrus pasinaudoti artėjančiu NHS ilgalaikio personalo planu Anglijai ir užtikrinti, kad darbuotojai gautų mokymus bei prieigą prie patikimų išteklių. WCRF tai vadina „kylančia dezinformacijos krize“.
Vyriausybės atstovas spaudai paragino socialinių tinklų platformas greitai veikti prieš klaidinantį sveikatos turinį. Jo žodžiais, sveikata yra per daug svarbi, kad ją patikėtum socialiniams tinklams ir internetui. Todėl prieš priimant bet kokius sprendimus dėl mitybos, papildų ar gydymo, visada reikia pasitarti su kvalifikuotu sveikatos specialistu. WCRF „kylančios dezinformacijos krizės“ apibūdinimas pabrėžia, kad institucinis atsakas nebėra pasirinkimas, o būtinybė.
