Trumpas atsakymas: jei pulsas staiga didelis, nutraukite fizinį krūvį, atsisėskite arba atsigulkite saugioje vietoje ir įvertinkite savijautą. Jei kartu skauda ar spaudžia krūtinę, trūksta oro, alpstate, labai svaigsta galva, esate sumišęs arba atsirado insulto požymių, nedelsiant skambinkite 112. Jei pavojingų simptomų nėra, ramiai pailsėkite ir pakartotinai pamatuokite pulsą.
Suaugusiojo ramybės pulsas dažniausiai yra 60–100 kartų per minutę, o didesnis nei 100 vadinamas tachikardija. Tačiau skaičių reikia vertinti kontekste: po bėgimo, karščiuojant, jaučiant skausmą ar stiprų stresą pulsas gali natūraliai pagreitėti. Vaikų normos priklauso nuo amžiaus, o nėštumo metu pulsas gali būti kiek didesnis, todėl ši suaugusiųjų riba netinka visiems.
Ką daryti dabar: saugi veiksmų seka
Atsisėskite ar atsigulkite; nevairuokite, jei svaigsta.
Krūtinės skausmas, dusulys ar alpimas reiškia 112.
Po kelių ramybės minučių įvertinkite dažnį ir reguliarumą.
Jei ramybėje nepraeina, yra naujas ar kartojasi – tą pačią dieną.
- Sustokite ir atsisėskite. Jei svaigsta galva, nesistenkite vaikščioti, vairuoti ar lipti laiptais.
- Patikrinkite pavojaus ženklus. Krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, šaltas prakaitas, sumišimas ar vienos kūno pusės silpnumas svarbiau už tikslų pulso skaičių.
- Po kelių ramybės minučių pamatuokite pulsą. Jauskite jį rieše dviem pirštais, ne nykščiu. Jei ritmas nereguliarus, skaičiuokite visą minutę. Galite naudoti ir kraujospūdžio matuoklį.
- Užrašykite aplinkybes. Pažymėkite laiką, pulso skaičių, reguliarumą, simptomus, temperatūrą, fizinį krūvį, kofeiną ir neseniai vartotus vaistus.
- Gerkite vandens mažais gurkšniais, jei esate sąmoningas, nevemiate, galite ryti, tikėtina dehidratacija ir gydytojas nėra ribojęs skysčių.
- Kreipkitės pagal situaciją. Jei pulsas ramybėje išlieka neįprastai didelis, epizodas užsitęsia ar kartojasi, tą pačią dieną susisiekite su gydytoju.
| Situacija | Ką ji gali reikšti | Veiksmas |
|---|---|---|
| Po krūvio, pulsas palaipsniui lėtėja | Dažnai fiziologinė reakcija | Pailsėti, atsigerti, stebėti |
| Karščiavimas, skausmas, nerimas ar skysčių trūkumas | Galima sinusinė tachikardija dėl priežasties | Gydyti priežastį saugiai, jei nepraeina – konsultuotis |
| Staigi pradžia ir pabaiga, labai greitas reguliarus plakimas | Galima supraventrikulinė tachikardija | Jei nauja ar užsitęsusi – skubus vertinimas |
| Nereguliarus greitas ritmas | Galimas ritmo sutrikimas, įskaitant prieširdžių virpėjimą | Reikia EKG ir medicininio įvertinimo |
| Krūtinės skausmas, dusulys, alpimas | Galima pavojinga širdies ar plaučių būklė | Skambinti 112 |
Kaip taisyklingai įvertinti ramybės pulsą
Jei situacija neskubi, prieš matuodami ramiai pasėdėkite. Nerūkykite ir negerkite kofeino vien tam, kad „patikrintumėte reakciją“. Skaičiuokite ne tik dažnį, bet ir atkreipkite dėmesį, ar tarpai tarp dūžių vienodi. Išmanusis laikrodis gali padėti išsaugoti tendenciją, tačiau netikslus kontaktas, judesys ar programos klaida gali pateikti klaidingą skaičių.
Jei aparatas rodo labai netikėtą rezultatą, pakartokite matavimą rankiniu būdu arba kitu patikimu prietaisu, bet neatidėkite pagalbos, jei blogai jaučiatės. Normalus rodmuo po epizodo neatmeta protarpinės aritmijos.
Kodėl pulsas gali būti didelis
Fizinis krūvis, emocija ar trumpalaikis stresas.
Karščiavimas, skausmas, dehidratacija, mažakraujystė ar kraujavimas.
Kofeinas, nikotinas, energiniai gėrimai ar kai kurie preparatai.
Staigus, labai greitas ar nereguliarus ritmas turi būti užfiksuotas EKG.
Dažnas ritmas gali būti organizmo atsakas į fizinį krūvį, karščiavimą, skausmą, stresą, dehidrataciją ar mažą cukraus kiekį kraujyje. Jį taip pat gali lemti mažakraujystė, infekcija, skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, kraujavimas, žemas kraujospūdis, plaučių ar širdies liga.
Pulsą gali didinti kofeinas, energiniai gėrimai, nikotinas, alkoholis, stimuliuojančios medžiagos ir kai kurie vaistai – pavyzdžiui, dalis preparatų nuo slogos, alergijos ar astmos. Receptinio vaisto patys nenutraukite, nemažinkite ir nedvigubinkite. Gydytojas įvertins, ar preparatas susijęs su simptomu ir kaip jį saugiai keisti.
Ko nedaryti
- Nevartokite svetimų beta adrenoblokatorių, raminamųjų ar kitų „pulsą mažinančių“ tablečių.
- Nedvigubinkite savo širdies vaisto dozės be iš anksto gydytojo pateikto plano.
- Nespauskite kaklo arterijų ir neatlikite stiprių kvėpavimo ar spaudimo manevrų, jei gydytojas nepatvirtino konkrečios aritmijos ir neišmokė saugios technikos.
- Nesportuokite per nepaaiškinamą tachikardiją ir nevažiuokite pats į ligoninę, jei galite apalpti.
- Nesiremkite vien laikrodžio perspėjimu spręsdami, kad pavojus praėjo.
Kada kreiptis į gydytoją
Planinę, bet neatidėliojamą konsultaciją užregistruokite, jei ramybės pulsas dažnai viršija 100, epizodai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias minutes, atsirado naujų permušimų, sumažėjo fizinio krūvio tolerancija arba šeimoje būta staigių mirčių jauname amžiuje. Anksčiau kreipkitės, jei sergate širdies liga, esate nėščia ar simptomai prasidėjo po naujo vaisto.
Gydytojas gali atlikti EKG, kraujo tyrimus dėl mažakraujystės, skydliaukės ir elektrolitų, o protarpiniams epizodams skirti Holterio ar kitą ritmo monitorių. Gydymas nukreipiamas į priežastį; vien sulėtinti sinusinį pulsą gali būti žalinga, jei organizmas taip reaguoja į kraujavimą, infekciją ar labai žemą spaudimą.
Atsineškite pulso užrašus, vartojamų vaistų ir papildų sąrašą bei išmaniojo įrenginio išsaugotą originalų ritmo įrašą, jei tokį turite.
Kada skambinti 112
Skambinkite 112, jei didelis ar nereguliarus pulsas nepraeina ir kartu skauda ar spaudžia krūtinę, sunku kvėpuoti, alpstate ar beveik alpstate, jaučiate stiprų silpnumą, šaltą prakaitą ar sumišimą. Taip pat skubėkite dėl staigaus veido nusvirimo, vienos rankos silpnumo, kalbos sutrikimo ar kitų insulto požymių. Jei žmogus sukniumba, nereaguoja ir normaliai nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą pagal 112 operatoriaus nurodymus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 100 dūžių per minutę jau pavojinga?
Ne vien skaičius lemia pavojų. Svarbu, ar tai tikra ramybė, kiek laiko trunka, ar ritmas reguliarus ir kokie simptomai. Nuolat didesnį nei 100 ramybės pulsą verta ištirti.
Ar vanduo sumažina pulsą?
Jei priežastis yra lengva dehidratacija, skysčiai gali padėti. Jie neišgydo aritmijos, kraujavimo ar sunkios infekcijos ir netinka, kai gydytojas yra apribojęs skysčius.
Ar galima gerti kavą, kai pulsas didelis?
Geriau papildomai nevartoti kofeino ar energinių gėrimų, kol priežastis neaiški. Kai kuriems žmonėms jie sustiprina plakimo pojūtį.
Ar išmanusis laikrodis nustato aritmiją?
Jis gali užfiksuoti naudingą signalą, bet diagnozę patvirtina medicininis vertinimas ir EKG. Perspėjimą kartu su simptomais parodykite gydytojui.
Ar galiu pats išgerti papildomą širdies vaisto dozę?
Ne, nebent gydytojas yra pateikęs konkretų rašytinį veiksmų planą būtent tokiam epizodui. Papildoma dozė gali pavojingai sumažinti pulsą ar kraujospūdį.
