Koks pulsas laikomas normaliu?
Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje normalus širdies pulsas paprastai siekia 60–100 dūžių per minutę. Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti mažesnis – 50 ar net 45 dūžiai per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau. Vaikų pulsas yra natūraliai aukštesnis: kūdikiams jis gali siekti iki 140, o mokyklinio amžiaus vaikams – apie 80–100 dūžių.
Geriausia pulsą matuoti ryte, dar prieš atsikeliant iš lovos. Tai padeda gauti tikslų rodiklį, nes kūnas būna ramybės būsenoje. Pulsas kinta priklausomai nuo streso, emocijų, fizinio krūvio, kofeino ar net oro temperatūros.
Kaip greitai pamatuoti savo pulsą
Pulsą galima pamatuoti per kelias sekundes. Uždėkite du pirštus (rodomąjį ir vidurinį) ant riešo vidinės pusės, šalia nykščio, arba ant kaklo šone, kur jaučiate kraujagyslės pulsavimą. Skaičiuokite dūžius 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių – taip sužinosite dūžių skaičių per minutę.
Jei norite dar tikslesnio matavimo, galite naudoti išmanųjį laikrodį, kraujospūdžio matuoklį ar specialias mobilias programėles. Tačiau net ir paprastas rankinis matavimas leidžia pastebėti širdies ritmo sutrikimus ar neįprastus pokyčius.
Ką reiškia per greitas ar per lėtas pulsas?
Per greitas pulsas, vadinamas tachikardija, reiškia, kad širdis plaka daugiau nei 100 kartų per minutę ramybės būsenoje. Tai gali atsirasti dėl streso, nerimo, karščiavimo, skysčių trūkumo, kofeino ar fizinio krūvio. Tačiau jei tachikardija pasireiškia be aiškios priežasties arba ją lydi galvos svaigimas, dusulys, silpnumas – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Per lėtas pulsas, arba bradikardija, kai širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę, gali būti visiškai normalus sportuojantiems žmonėms. Tačiau jei kartu jaučiate nuovargį, alpimą ar šaltas galūnes, tai gali rodyti širdies laidumo sutrikimus ar kitą problemą, reikalaujančią medicininės priežiūros.
Kada širdies pulsas kelia susirūpinimą?
Ne kiekvienas nukrypimas nuo normos yra pavojingas, bet kai kurie simptomai rodo, kad verta nedelsti:
- Nuolatinis pulsas virš 100 ar žemiau 45 dūžių per minutę be aiškios priežasties.
- Širdies plakimo pertrūkiai, „praleidžiami“ dūžiai ar stiprūs permušimai.
- Galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, krūtinės skausmas ar sąmonės praradimas.
Tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją ar kardiologą, nes tai gali būti širdies ritmo sutrikimų arba kitų ligų požymiai.
Kas dar daro įtaką pulsui?
Pulsą veikia daugybė veiksnių – tiek išorinių, tiek vidinių. Stresas, nerimas, kofeinas ar net intensyvūs emociniai išgyvenimai gali laikinai jį pakelti. Miegas, ramybė ir gilus kvėpavimas – priešingai, jį sumažina. Be to, pulsas gali padidėti dėl karščio, dehidratacijos ar net paprasto pervargimo.
Moterims pulsas dažnai būna šiek tiek aukštesnis nei vyrams, o nėštumo metu – dar labiau, nes širdis pumpuoja daugiau kraujo. Senstant širdis gali plakti greičiau dėl mažėjančio širdies raumens elastingumo ir kraujagyslių pokyčių.
Kaip pagerinti širdies veiklą ir stabilizuoti pulsą
Norint, kad širdis dirbtų ritmingai ir efektyviai, būtina laikytis sveikos gyvensenos principų. Reguliarus fizinis aktyvumas – pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimo ar lengvo bėgimo per dieną – padeda stiprinti širdies raumenį ir mažina ramybės pulso dažnį. Taip pat naudinga:
- Riboti kavos ir energinių gėrimų vartojimą.
- Vengti streso arba išmokti jį valdyti (pvz., kvėpavimo pratimai, joga).
- Užtikrinti pakankamą miegą (7–9 val. per parą).
- Subalansuoti mitybą – pakankamai kalio, magnio, skaidulų ir mažiau sočiųjų riebalų.
Taip pat verta reguliariai matuoti kraujospūdį ir pulsą – ypač jei yra širdies ligų paveldimumas ar anksčiau pasireiškė ritmo sutrikimai.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie širdies pulsą
Koks pulsas laikomas per aukštu?
Ramybės būsenoje daugiau nei 100 dūžių per minutę laikoma tachikardija. Jei toks pulsas pasireiškia be fizinio krūvio ar emocijų, verta kreiptis į gydytoją.
Ar pulsas visada turi būti vienodas?
Ne, jis kinta priklausomai nuo paros laiko, fizinio aktyvumo, emocijų ar net oro sąlygų. Svarbiausia – kad ritmas būtų tolygus ir be permušimų.
Ar normalu, jei pulsas šokteli po valgio?
Taip, tai natūralu. Po valgio širdis dirba intensyviau, kad padėtų virškinimui. Tačiau jei šuoliai dideli ar pasikartojantys, pasitarkite su gydytoju.
Kada pulsas per žemas?
Jei pulsas krenta žemiau 50 dūžių per minutę ir atsiranda silpnumas ar svaigimas – tai signalas kreiptis į medikus.
Ar pulsą galima pagerinti be vaistų?
Taip. Fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimas – geriausi natūralūs būdai stabilizuoti širdies ritmą.
Širdies ritmas – jūsų sveikatos barometras
Pulsas – tai lyg širdies kalba, kurią verta išmokti suprasti. Kasdien jį stebėdami galime laiku pastebėti pokyčius ir pasirūpinti savo sveikata. Vos kelios minutės ryte gali atskleisti daug daugiau, nei atrodo – apie jūsų gyvybingumą, ištvermę ir širdies stiprumą. Todėl pasidarykite šį įprotį savo sveikatos rutinos dalimi.
