Diastolinis, arba apatinis, kraujo spaudimas 100 mmHg yra padidėjęs. Tačiau vienas matavimas dar nepatvirtina arterinės hipertenzijos ir neparodo jos priežasties. Pirmiausia ramiai pakartokite matavimą taisyklingai. Jei tokie rodmenys kartojasi, kreipkitės į šeimos gydytoją, net jeigu jaučiatės gerai.
Skambinkite 112, jei kartu atsirado krūtinės skausmas, ryškus dusulys, staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, veido asimetrija, kalbos ar regos sutrikimas, sumišimas arba sąmonės netekimas. Skubi pagalba reikalinga dėl galimos ūmios būklės, o ne vien dėl skaičiaus tonometro ekrane.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujospūdžio rodmuo turi du skaičius. Pirmasis rodo sistolinį spaudimą širdžiai susitraukiant, o antrasis – diastolinį spaudimą širdžiai atsipalaiduojant tarp dūžių.
Pagal Lietuvos arterinės hipertenzijos metodinį dokumentą, gydytojo kabinete hipertenzijos riba yra 140/90 mmHg ar daugiau. NICE hipertenzijos rekomendacijos taip pat naudoja 140/90 mmHg kabineto ribą, o diagnozei patvirtinti rekomenduoja paros stebėseną arba namų matavimų vidurkį. Namų vidurkio orientacinė diagnostinė riba yra 135/85 mmHg.
Todėl diastolinis rodmuo 100 mmHg yra aiškiai aukštesnis už įprastas kabineto ir namų ribas. Vis dėlto diagnozei reikia ne pavienio skaičiaus, o pakartotinių, taisyklingų matavimų ir bendro rizikos įvertinimo.
| Situacija | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|
| Vienas 100 mmHg rodmuo, pavojingų simptomų nėra | Ramiai pasėdėti 5 minutes ir atlikti du taisyklingus matavimus minutės intervalu |
| Diastolinis spaudimas apie 100 mmHg kartojasi | Užrašyti rodmenis ir kreiptis į šeimos gydytoją |
| Sistolinis kraujo spaudimas yra 180 mmHg ar didesnis ir (arba) diastolinis – 120 mmHg ar didesnis, ir toks išlieka pakartojus | Skubiai susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu; esant ūmiems simptomams skambinti 112 |
| Krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės, kalbos, regos ar judesių sutrikimas | Skambinti 112, nelaukiant papildomų matavimų |
| Nėštumo metu pakartotinai nustatytas 100 mmHg diastolinis spaudimas | Nedelsiant susisiekti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu |
Ką padaryti iškart pamačius 100?
- Nutraukite fizinę veiklą ir ramiai atsisėskite.
- Pasėdėkite bent 5 minutes, nekalbėkite ir nesinaudokite telefonu.
- Patikrinkite, ar manžetė tinkamo dydžio ir uždėta ant nuogo žasto.
- Ranka turi būti atremta širdies lygyje, nugara atremta, pėdos ant grindų, kojos nesukryžiuotos.
- Atlikite du matavimus maždaug minutės intervalu.
- Užrašykite abu rodmenis, pulsą, laiką ir tuo metu jaučiamus simptomus.
Vienas aukštas matavimas nėra priežastis panikuoti, bet jo nereikėtų ignoruoti. American Heart Association rekomenduoja naudoti patikrintą automatinį žastinį aparatą, tinkamo dydžio manžetę ir registruoti pakartotinius rodmenis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pakartojus matavimą diastolinis spaudimas tebėra apie 100 mmHg, susisiekite su šeimos gydytoju dėl tolesnio įvertinimo. Ypač svarbu nelaukti, jei:
- tokie rodmenys kartojasi kelias dienas;
- jau vartojate vaistus nuo kraujospūdžio;
- sergate širdies, inkstų liga ar diabetu;
- kraujospūdis anksčiau būdavo gerokai mažesnis;
- esate jaunesni nei 40 metų ir aukštas spaudimas nustatytas pirmą kartą;
- jaučiate naujus ar blogėjančius simptomus.
Jeigu sistolinis kraujo spaudimas yra 180 mmHg ar didesnis ir (arba) diastolinis – 120 mmHg ar didesnis, po minutės matavimą pakartokite. Jei rodmuo išlieka toks aukštas, reikalingas skubus mediko įvertinimas. Jei kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai ar kiti sunkūs simptomai, skambinkite 112 ir nelaukite, kol spaudimas sumažės savaime.
Kaip patvirtinama, ar spaudimas iš tiesų nuolat aukštas?
NICE rekomenduoja įtariamą hipertenziją patvirtinti ambulatorine paros kraujospūdžio stebėsena. Jei ji netinka, gali būti taikomi namų matavimai:
- matuoti ryte ir vakare;
- kiekvieną kartą atlikti du matavimus bent minutės intervalu;
- tęsti bent 4 dienas, idealiu atveju 7 dienas;
- pirmos dienos rodmenų neįtraukti į apskaičiuojamą vidurkį.
Individualų matavimo planą gali pakeisti gydytojas. Jei spaudimas labai aukštas ar atsirado simptomų, nereikia laukti septynių dienų dienyno.
Kodėl vienas matavimas gali būti klaidingai aukštas?
Rodmenį gali laikinai padidinti:
- fizinis krūvis prieš matavimą;
- kofeinas, nikotinas ar stimuliuojančios medžiagos;
- skausmas ar stiprus nerimas;
- kalbėjimas ir judėjimas matuojant;
- pilna šlapimo pūslė;
- per maža manžetė;
- neatremta nugara ar ranka ir sukryžiuotos kojos.
Šie veiksniai gali paaiškinti pavienį rodmenį, bet jie nėra priežastis ignoruoti pakartotinai nustatomą 100 mmHg diastolinį spaudimą.
Kodėl apatinis spaudimas gali būti nuolat padidėjęs?
Daugeliu atvejų nėra vienos lengvai atpažįstamos priežasties. Riziką didina genetinis polinkis, daug druskos turinti mityba, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, tabako ir perteklinis alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacija šiuos veiksnius įvardija tarp svarbiausių keičiamų hipertenzijos rizikos veiksnių.
Kai kuriems žmonėms spaudimą gali didinti:
- inkstų ligos;
- miego apnėja;
- skydliaukės ar kitų hormonų sutrikimai;
- kai kurie nereceptiniai vaistai nuo slogos ar skausmo;
- stimuliuojančios medžiagos.
Nenutraukite receptinių ar nereceptinių vaistų savarankiškai. Gydytojui pateikite visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą.
Ar aukštą diastolinį spaudimą galima pajusti?
Dažniausiai hipertenzija aiškių simptomų nesukelia. Galvos skausmas, svaigimas ar spengimas ausyse nėra patikimas būdas nuspręsti, ar spaudimas aukštas. Vienintelis būdas tai sužinoti – taisyklingai jį pamatuoti.
Staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, regos ar neurologiniai sutrikimai reikalauja skubaus vertinimo, neatsižvelgiant į tai, ar manote, kad simptomus sukėlė kraujospūdis.
Ko nereikėtų daryti?
- Nevartokite papildomos vaistų dozės, jei gydytojas nėra pateikęs tokio plano.
- Nenutraukite paskirtų vaistų dėl vieno neįprasto rodmens.
- Nebandykite spaudimo skubiai mažinti nepatikrintomis „liaudiškomis“ priemonėmis.
- Nematuokite jo kas kelias minutes ištisą valandą – laikykitės aiškaus matavimo protokolo.
- Nespręskite apie pavojų vien pagal simptomų nebuvimą.
Ką galima keisti ilgainiui?
Mokslo gairės rekomenduoja mažiau druskos turinčią subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, sveikatai palankų kūno svorį, tabako atsisakymą ir alkoholio ribojimą. Šie pokyčiai mažina bendrą širdies ir kraujagyslių riziką, tačiau jie nepakeičia gydytojo įvertinimo, kai diastolinis spaudimas kartojasi apie 100 mmHg.
Diastolinis 100 nėštumo metu
Nėštumo metu taikomas atskiras vertinimo kelias. Kraujospūdis nuo 140/90 mmHg jau laikomas hipertenzijos diapazonu. Jei pakartojus matavimą diastolinis spaudimas tebėra 100 mmHg, nedelsdama susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Ypač skubiai reikia kreiptis, jei kartu atsirado stiprus galvos skausmas, regos pokyčiai, skausmas po šonkauliais, pykinimas ar staigus veido, rankų arba pėdų patinimas. Šie požymiai aprašomi NICE hipertenzijos nėštumo metu rekomendacijose.
Ką gali vertinti gydytojas?
Gydytojas įvertins kraujospūdžio dienyną, matavimo techniką, šeimos istoriją, gyvenimo būdą, vartojamus vaistus ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką. Pagal situaciją gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti tyrimai dėl galimo organų pažeidimo ir antrinių hipertenzijos priežasčių. Lietuvos diagnostikos principai išsamiau pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos metodiniame dokumente.
Dažniausi klausimai
Ar diastolinis spaudimas 100 yra hipertenzinė krizė?
Ne savaime. Sunkaus kraujospūdžio padidėjimo riba paprastai siejama su 180 mmHg sistoliniu arba 120 mmHg diastoliniu spaudimu. Vis dėlto pasikartojantis 100 mmHg rodmuo yra per aukštas ir jį turi įvertinti gydytojas.
Ar galima jaustis gerai, kai apatinis spaudimas 100?
Taip. Hipertenzija dažnai nesukelia simptomų, todėl gera savijauta nepaneigia padidėjusio rodmens.
Ar padės viena diena be kavos ar druskos?
Tai gali pakeisti pavienį rodmenį, bet neleidžia nustatyti priežasties ir neatstoja pakartotinių matavimų bei gydytojo konsultacijos.
Ar galima pačiam padidinti paskirtų vaistų dozę?
Ne, nebent gydytojas anksčiau pateikė konkretų veiksmų planą tokiems rodmenims.
O ką reiškia mažesni nei įprasta rodmenys?
Jei spaudimas sumažėjo ir atsirado svaigimas ar silpnumas, skaitykite, kada žemas kraujo spaudimas gali būti svarbus. Staigūs ar sunkūs simptomai visada vertinami skubiai.
Šis tekstas skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia individualaus medicininio įvertinimo.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: arterinės hipertenzijos metodinis dokumentas
- NICE NG136: Hypertension in adults
- American Heart Association: Home Blood Pressure Monitoring
- World Health Organization: Hypertension
- NICE NG133: Hypertension in pregnancy
- Bendrasis pagalbos centras: kada skambinti greitajai medicinos pagalbai
