Mažai kas sukelia tokį didelį diskomfortą ir susierzinimą kaip netikėtas, aštrus niežulys, atsiradęs tarsi iš niekur. Dažnai žmonės, pajutę įkandimą, instinktyviai pliaukšteli per koją ar ranką, tačiau nieko ten neranda. Tai – klasikinis susidūrimo su blusomis scenarijus. Nors šie parazitai dažniausiai asocijuojami su naminiais gyvūnais – šunimis ir katėmis – jie be jokio gailesčio atakuoja ir žmones. Problema ta, kad dėl savo mikroskopinio dydžio ir neįtikėtino judrumo, blusą pamatyti plika akimi yra tikras iššūkis, o atpažinti jos įkandimą – dar sunkesnis uždavinys, nes jį lengva supainioti su uodo, blakės ar voro paliktomis žymėmis. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip iš tikrųjų atrodo šis mažytis kenkėjas, jei žiūrėtume į jį pro makro objektyvą, ir kaip tiksliai identifikuoti jo paliktus pėdsakus ant jūsų odos.
Biologinis portretas: kaip atrodo blusa iš arti?
Jei turėtumėte galimybę pažvelgti į blusą pro galingą mikroskopą ar makro lęšį, pamatytumėte padarą, kuris atrodo tarsi nužengęs iš mokslinės fantastikos filmo. Nors plika akimi blusa atrodo kaip mažas, juodas taškelis, išdidintas vaizdas atskleidžia sudėtingą ir evoliucijos puikiai pritaikytą kūno struktūrą.
Dydis ir spalva. Suaugusi blusa yra itin maža, jos kūno ilgis svyruoja nuo 1,5 iki 3,3 milimetro. Tai yra maždaug tiek, kiek užima pieštuko smaigalys. Spalva dažniausiai varijuoja nuo tamsiai rausvos iki rudos ar beveik juodos. Įdomu tai, kad pasimaitinus krauju, blusos kūnas gali šiek tiek pašviesėti ir įgauti rausvesnį atspalvį dėl pilve esančio kraujo.
Kūno forma. Tai yra vienas išskirtiniausių blusos bruožų. Jos kūnas yra suplotas iš šonų (vertikaliai), o ne iš viršaus į apačią, kaip, pavyzdžiui, blakės. Tokia anatominė savybė leidžia blusai be vargo ir labai greitai judėti tarp tankių gyvūno kailio plaukų ar paukščių plunksnų. Žmogaus atveju – tai leidžia jai lengvai manevruoti per drabužių audinius.
Kojos ir judėjimas. Blusos neturi sparnų, todėl skraidyti negali, tačiau jos yra nepralenkiamos šuolininkės. Jos turi šešias kojas, iš kurių galinė pora yra neproporcingai ilga ir galinga. Būtent šios kojos leidžia blusai atlikti šuolius, kurie 100-150 kartų viršija jos pačios ūgį. Žmonių masteliais tai prilygtų žmogui, peršokančiam aukštą dangoraižį. Be to, ant kojų yra gausybė kibių šerelių ir nagų, kurie padeda parazitui tvirtai įsikibti į aukos odą ar kailį, todėl jas sunku nukrapštyti ar nuplauti vandens srove.
Kaip atpažinti blusos įkandimus ant žmogaus kūno
Vienas dažniausių klausimų – kaip atskirti blusos įkandimą nuo kitų vabzdžių atakų? Nors simptomai gali būti individualūs ir priklausyti nuo žmogaus imuninės sistemos reakcijos, egzistuoja tam tikri specifiniai požymiai, būdingi būtent šiems parazitams.
Vieta ir išsidėstymas
Blusos retai puola viršutinę kūno dalį, nebent miegate lovoje, kurioje pilna šių parazitų. Dažniausiai įkandimai aptinkami šiose zonose:
- Kojos ir pėdos: Tai populiariausia vieta. Kadangi blusos dažniausiai gyvena kilimuose ar grindų plyšiuose, jos užšoka ant pirmos pasitaikiusios kūno dalies – čiurnų, blauzdų.
- Liemuo ir juosmuo: Jei blusa patenka po drabužiais, ji ieško vietos, kur drabužiai glaudžiai liečiasi su oda (pvz., ties kelnių juosmeniu ar kojinių guma).
- Odos raukšlės: Keliai, alkūnės ar kirkšnys taip pat gali tapti taikiniu dėl šilumos ir drėgmės.
Skirtingai nei uodai, kurie kanda pavieniui, blusos dažnai palieka „takelius”. Įkandimai dažniausiai būna sugrupuoti po tris ar keturis, sudarydami liniją arba mažą klasterį. Tai vadinama „pusryčių, pietų ir vakarienės” efektu – blusa kanda, paeina šiek tiek toliau ir kanda vėl.
Vizualiniai įkandimo požymiai
Apžiūrėjus įkandimo vietą iš arti, galima pastebėti keletą specifinių detalių:
- Mažas raudonas taškelis: Įkandimo centre dažnai matomas tamsiai raudonas dūrio taškas, kuris yra ryškesnis nei aplinkinė oda.
- Raudona aureolė: Aplink dūrio vietą susiformuoja rausvas, kiek patinęs odos plotas (halo).
- Patinimas: Skirtingai nei uodo įkandimas, kuris dažnai suformuoja didelį, minkštą gumbą, blusos įkandimas paprastai būna mažesnis, kietesnis ir labiau primena spuogelį.
- Kraujavimas: Dėl to, kad blusos seilės stabdo kraujo krešėjimą, pasikasius įkandimo vieta gali šiek tiek kraujuoti arba pasidengti mažu šašu.
Simptomai ir alerginės reakcijos
Ne visi žmonės reaguoja į blusų įkandimus vienodai. Reakcija priklauso nuo individualaus jautrumo blusų seilėse esantiems baltymams. Kai blusa kanda, ji įšvirkščia seilių, kurios veikia kaip antikoaguliantas (neleidžia kraujui krešėti), kad ji galėtų lengviau maitintis. Būtent šios seilės ir sukelia imuninį atsaką.
Dažniausias simptomas yra intensyvus niežulys. Jis gali prasidėti iškart po įkandimo arba praėjus kelioms valandoms. Niežulys dažnai būna daug stipresnis ir labiau erzinantis nei uodo įkandimo atveju.
Žmonėms, kurie yra alergiški blusų įkandimams, gali pasireikšti puliozė (papulinė dilgėlinė). Tai odos būklė, kai įkandimo vietoje atsiranda daug niežtinčių raudonų gumbelių ar pūslelių. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pūlinukų, o intensyvus kasymas gali pažeisti odą ir sukelti antrinę bakterinę infekciją (pavyzdžiui, stafilokoko). Jei pastebite, kad įkandimo vieta tampa karšta, stipriai parausta, plečiasi ar atsiranda pūlių, tai signalas, kad prasidėjo infekcija.
Kuo skiriasi blusos įkandimas nuo patalinės blakės?
Tai vienas svarbiausių aspektų, nes abiejų kenkėjų naikinimo būdai kardinaliai skiriasi. Nors abu palieka raudonus taškus, yra esminių skirtumų:
Laikas: Blakės yra naktiniai gyvūnai ir kanda tik jums miegant. Blusos gali kąsti bet kuriuo paros metu, ypač jei vaikštote po kambarį ar žaidžiate su augintiniu.
Vieta: Blakės dažniausiai kanda viršutinę kūno dalį (rankas, kaklą, veidą, nugarą), o blusos, kaip minėta, koncentruojasi ties kojomis ir čiurnomis.
Išvaizda: Blakės įkandimas dažnai būna plokštesnis ir didesnis, o blusos – mažas, kietas spuogelis su aiškiu centru.
Blusų platinamos ligos ir pavojai
Nors dauguma blusų įkandimų sukelia tik laikiną diskomfortą, nereikėtų pamiršti, kad šie parazitai istoriškai buvo ir tebėra ligų platintojai. Viduramžiais žiurkių blusos buvo atsakingos už buboninio maro plitimą, nusinešusį milijonus gyvybių. Nors šiais laikais maro rizika išsivysčiusiose šalyse yra minimali, blusos vis dar gali kelti kitų pavojų:
Bartoneliozė (Kačių įdrėskimo liga). Žmogus gali užsikrėsti, jei infekuota blusa įkanda katei, o katė įbrėžia žmogų, arba jei žmogus sutraiško blusą ant pažeistos odos.
Kaspinuočiai. Tai ypač aktualu naminių gyvūnų savininkams ir mažiems vaikams. Blusos yra tarpiniai kaspinuočių (*Dipylidium caninum*) šeimininkai. Jei šuo, katė ar netikėtai vaikas praryja infekuotą blusą, žarnyne gali išsivystyti kaspinuotis.
Alerginis dermatitas. Tai lėtinė odos būklė, kurią sukelia nuolatinis jautrumas blusų įkandimams, sukeliantis egzemą ir nuolatinį diskomfortą.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Jei tapote blusų auka, svarbiausia taisyklė – nesikasyti. Kasymas atveria kelią bakterijoms ir pailgina gijimo procesą. Vietoj to, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
1. Nuplaukite vietą: Naudokite antiseptinį muilą ir šaltą vandenį. Tai padės sumažinti infekcijos riziką ir šiek tiek nuramins niežulį.
2. Šaltas kompresas: Ledo kubeliai, įvynioti į rankšluostį, padės sumažinti patinimą ir užmarins nervines galūnes, taip sumažinant niežulį.
3. Vaistiniai preparatai: Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių kremų su hidrokortizonu arba specialių gelių vabzdžių įkandimams (pvz., su mentoliu). Taip pat gali padėti geriamieji antihistamininiai vaistai, jei reakcija yra stipri.
4. Natūralios priemonės: Alavijo gelis, arbatmedžio aliejus (skiestas) arba sodos ir vandens pasta taip pat gali laikinai palengvinti simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie blusas ir jų įkandimus, kurie padės geriau suprasti šį priešą.
Ar blusos gyvena ant žmonių?
Ne. Skirtingai nei utėlės, blusos negyvena ant žmogaus kūno. Jos užšoka ant žmogaus tik tam, kad pasimaitintų (tai trunka keletą minučių), ir tada nušoka atgal į aplinką – kilimus, baldus ar gyvūno guolį. Žmogus joms nėra idealus šeimininkas dėl per mažo plaukuotumo ir kūno temperatūros skirtumų.
Ar galiu turėti blusų namuose, jei neturiu augintinių?
Taip, nors tai retesnis atvejis. Blusas į namus galite parsinešti ant drabužių ar batų iš lauko, svečių namų ar viešojo transporto. Taip pat, jei gyvenate pirmame aukšte arba nuosavame name, blusos gali atkeliauti iš rūsio, kur veisiasi laukinės katės ar graužikai.
Kiek laiko blusos gali išgyventi be maisto?
Tai priklauso nuo vystymosi stadijos. Lėliukės stadijoje blusa gali „miegoti” ir laukti tinkamo momento (vibracijos, šilumos, anglies dvideginio) net iki pusės metų ar ilgiau. Tačiau suaugusi blusa be kraujo paprastai išgyvena nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
Kaip patikrinti, ar namuose tikrai yra blusų?
Vienas paprasčiausių testų – „baltų kojinių testas”. Apsiaukite ilgas baltas kojines ir lėtai vaikščiokite per kilimus ar vietas, kur įtariate esant blusų. Kadangi blusos yra tamsios, jas bus lengva pastebėti ant balto audinio. Taip pat galite apžiūrėti augintinio kailį ieškodami „blusų purvo” – mažų juodų taškelių, kurie sušlapinti vandeniu nusidažo raudonai (nes tai yra suvirškintas kraujas).
Namų higiena ir prevenciniai veiksmai
Kova su blusomis reikalauja kantrybės ir kompleksiškumo, nes naikinant tik suaugusius vabzdžius, problema neišsispręs – kiaušinėliai ir lėliukės yra atsparūs daugeliui paprastų insekticidų. Sėkmingam blusų išnaikinimui būtina suprasti, kad tik 5% blusų populiacijos sudaro suaugę individai, esantys ant gyvūno ar jūsų, o likę 95% (kiaušinėliai, lervos, lėliukės) slepiasi aplinkoje.
Pirmasis žingsnis visada turėtų būti kruopštus siurbimas. Siurbti reikia ne tik kilimus, bet ir minkštus baldus, grindjuostes bei plyšius grindyse. Siurbimas ne tik pašalina dalį kiaušinėlių ir lervų, bet ir vibracija „pažadina” lėliukes, priversdamas jas išsiristi, todėl cheminės priemonės tampa efektyvesnės. Siurblio maišelį būtina iškart išmesti į lauko konteinerį. Taip pat privaloma skalbti visą patalynę, gyvūnų guolius ir drabužius aukštoje temperatūroje (bent 60°C), nes karštis yra vienas efektyviausių būdų sunaikinti visas blusos vystymosi stadijas. Nepamirškite, kad blusų naikinimas namuose be augintinio gydymo yra beprasmis – būtina vienu metu naudoti specialius lašus ar antkaklius savo keturkojams draugams.
