Išangės skausmas yra viena iš tų sveikatos problemų, apie kurias dažnai vengiama kalbėti garsiai, tačiau su ja susiduria didelė dalis suaugusiųjų. Šis diskomfortas gali svyruoti nuo lengvo perštėjimo tuštinantis iki aštraus, veriančio skausmo, kuris trukdo sėdėti ar net vaikščioti. Nors pirmoji reakcija dažnai būna baimė ar gėda, svarbu suprasti, kad dauguma šio skausmo priežasčių, pavyzdžiui, hemorojus ar išangės įplėšos, yra sėkmingai gydomos. Tinkamai parinkti vaistai ir gyvenimo būdo korekcijos gali greitai palengvinti simptomus, tačiau norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, būtina ne tik malšinti skausmą, bet ir gydyti jo atsiradimo priežastį.
Vaistinėse siūlomas preparatų asortimentas yra itin platus – nuo tepalų ir žvakučių iki geriamųjų tablečių. Pasiklysti tarp gausybės pavadinimų lengva, todėl šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokios veikliosios medžiagos yra veiksmingiausios skirtingais atvejais ir kaip atpažinti situacijas, kai savigyda gali būti pavojinga, o vizitas pas proktologą – neišvengiamas.
Dažniausios skausmo priežastys ir jų atpažinimas
Prieš renkantis vaistus, būtina bent preliminariai suprasti, kas sukelia skausmą, nes skirtingos patologijos reikalauja skirtingo gydymo požiūrio. Nors tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, simptomų pobūdis gali padėti orientuotis:
- Hemorojus: Tai viena dažniausių priežasčių. Padidėję, uždegimo apimti hemorojiniai mazgai gali sukelti tempimo jausmą, niežulį ir maudžiantį skausmą. Jei mazgas trombuojasi (jame susidaro kraujo krešulys), skausmas tampa itin stiprus, staigus ir nuolatinis.
- Išangės įplėša: Tai gleivinės įtrūkimas, kuriam būdingas labai aštrus, „lyg stiklo šuke pjautų“ skausmas tuštinimosi metu ir kurį laiką po jo. Dažnai ant tualetinio popieriaus pastebimas šviežias, šviesus kraujas.
- Paraproktitas (pūlinys): Jei skausmas yra tvinkčiojantis, nuolatinis, o kartu pakyla temperatūra ir atsiranda bendras silpnumas, tai gali signalizuoti apie pūlinį, kuriam reikalingas skubus chirurginis gydymas, o ne tepalai.
Vietinio poveikio vaistai: tepalai ir žvakutės
Vietinio poveikio priemonės yra pirmoji pagalba jaučiant diskomfortą išangės srityje. Jos veikia tiesiogiai pažeidimo vietoje, todėl efektas dažnai pajuntamas greičiau nei vartojant geriamuosius vaistus. Svarbu pasirinkti tinkamą formą: tepalai geriau tinka išoriniams mazgams ir odos sudirgimams, o žvakutės (supozitorijai) – vidiniam hemorojui ar gilesnėms problemoms gydyti.
Vietiniai anestetikai skausmo malšinimui
Kai skausmas yra ūmus, pirmasis tikslas yra jį numalšinti. Tam naudojami preparatai, kurių sudėtyje yra vietinių anestetikų. Dažniausiai sutinkamos veikliosios medžiagos yra:
- Lidokainas: Tai stiprus anestetikas, kuris blokuoja nervinių impulsų perdavimą. Tepalai su lidokainu puikiai tinka esant stipriam skausmui, pavyzdžiui, esant įplėšai ar trombuotam hemorojui.
- Benzokainas: Veikia panašiai kaip lidokainas, suteikdamas laikiną nejautrą ir palengvėjimą.
Svarbu atminti, kad anestetikai tik maskuoja simptomus, bet negydo pačios ligos priežasties, todėl juos rekomenduojama vartoti trumpą laiką.
Priešuždegiminiai komponentai
Uždegimas yra pagrindinė skausmo, patinimo ir niežulio priežastis. Veiksmingiausi vaistai šiai problemai spręsti dažnai turi steroidinių hormonų:
- Hidrokortizonas arba prednizolonas: Šie kortikosteroidai greitai mažina uždegimą, patinimą ir niežulį. Jie yra labai efektyvūs paūmėjimo metu, tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 5–7 dienas be gydytojo priežiūros, nes ilgalaikis vartojimas gali ploninti odą ir gleivinę, sukelti infekcijos riziką ar sulėtinti gijimą.
- Bufeksamakas: Tai nesteroidinis priešuždegiminis komponentas, tinkamas tiems, kurie vengia hormoninių preparatų.
Gijimą skatinančios ir kraujagysles veikiančios medžiagos
Siekiant ilgalaikio efekto, svarbu skatinti audinių regeneraciją ir stiprinti kraujagyslių sieneles. Tam naudojami:
- Ryklio kepenų taukai: Natūralus komponentas, pasižymintis minkštinančiu, drėkinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Jis padeda gyti mikroįtrūkimams.
- Cinko oksidas: Veikia sutraukiančiai ir sausinančiai, sudaro apsauginį barjerą ant odos, todėl tinka esant šlapiavimui ar sudirgimui.
- Fenilefrinas: Tai vazokonstriktorius – medžiaga, sutraukianti kraujagysles. Dėl to mažėja audinių paburkimas ir kraujavimas iš hemorojinių mazgų.
Sisteminiai vaistai: ką verta gerti?
Vien vietinio gydymo dažnai nepakanka, ypač jei problema yra lėtinė arba susijusi su kraujotakos sutrikimais. Geriamieji vaistai veikia „iš vidaus“ ir papildo tepalų bei žvakučių poveikį.
Venotonikai (bioflavanoidai)
Tai yra „auksinis standartas“ gydant hemorojų. Populiariausios veikliosios medžiagos yra diosminas ir hesperidinas. Šie preparatai:
- Didina venų tonusą ir mažina jų išsiplėtimą.
- Gerina limfos nutekėjimą, todėl mažėja patinimas.
- Stiprina kapiliarų sieneles, mažindami jų pralaidumą ir trapumą.
Norint pasiekti rezultatą, venotonikus reikia vartoti kursais, o ūminio hemorojaus atveju – didesnėmis dozėmis (pagal smūginę schemą), kaip nurodyta informaciniame lapelyje ar paskirta gydytojo.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Esant labai stipriam skausmui, pavyzdžiui, trombuoto hemorojaus ar ūmios įplėšos atveju, paprasti vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, gali padėti numalšinti uždegimą ir skausmą sisteminiu būdu. Tačiau juos reikėtų vartoti atsargiai, ypač jei turite skrandžio problemų, nes jie gali dirginti virškinamąjį traktą.
Higienos ir natūralių priemonių svarba
Jokie vaistai nebus visiškai veiksmingi, jei nebus laikomasi tinkamos higienos. Išangės sritis yra jautri bakterijoms, todėl netinkama priežiūra gali lėtinti gijimą.
Rekomenduojama po kiekvieno tuštinimosi vengti šiurkštaus tualetinio popieriaus. Geriausia apsiplauti drungnu vandeniu (be muilo arba naudojant intymios higienos prausiklį su neutraliu pH) arba naudoti drėgnas servetėles, skirtas jautriai odai. Taip pat labai veiksmingos yra sėdimosios vonelės. Šiltame (ne karštame!) vandenyje su ištirpintu kalio permanganatu (šviesiai rausvos spalvos tirpalas) arba ramunėlių nuoviru pasėdėjus 10–15 minučių, atsipalaiduoja sfinkterio raumenys, pagerėja kraujotaka ir sumažėja skausmas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima naudoti tuos pačius vaistus esant kraujavimui?
Jei kraujavimas nedidelis ir susijęs su hemorojumi ar įplėša, galima naudoti preparatus su kraujagysles sutraukiančiomis (pvz., fenilefrinas) ar gijimą skatinančiomis medžiagomis (pvz., natrio alginatas). Tačiau jei kraujavimas gausus, kraujas tamsus arba jame yra krešulių, vaistų vartojimą reikia nutraukti ir skubiai kreiptis į gydytoją.
Kiek laiko galima naudoti hormoninius tepalus?
Tepalus ar žvakutes su kortikosteroidais (hormonais) nerekomenduojama naudoti ilgiau nei 7 dienas. Ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti vietinį imuniteto susilpnėjimą, odos atrofiją (plonėjimą) ir grybelines infekcijas. Jei per savaitę simptomai nepraeina, būtina konsultuotis su specialistu.
Ar hemorojaus tepalai tinka nėščioms moterims?
Nėštumo metu daugelio vaistų vartojimas yra ribojamas. Nors kai kurie vietinio poveikio preparatai (dažniausiai natūralios sudėties, pvz., su šaltalankių aliejumi ar hamameliu) yra laikomi saugiais, prieš vartojant bet kokį vaistą, net ir tepalą, būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju ar vaistininku.
Kas geriau: tepalas ar žvakutės?
Tai priklauso nuo problemos lokalizacijos. Jei skausmas ir mazgai jaučiami išorėje – geriau rinktis tepalą. Jei problema vidinė (skausmas giliau, kraujavimas be išorinių mazgų) – efektyvesnės bus žvakutės. Daugelis gamintojų prie tepalų prideda specialų antgalį, leidžiantį vaistą įvesti ir į tiesiąją žarną, todėl tepalas gali būti universalesnis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją: raudonos vėliavėlės
Nors vaistinėse parduodami preparatai yra efektyvūs, yra situacijų, kai savigyda ne tik nepadės, bet ir gali pakenkti, užmaskuodama rimtesnes ligas, įskaitant onkologinius susirgimus.
Nedelsdami kreipkitės į proktologą, jei:
- Kraujavimas iš išangės yra gausus, nuolatinis arba kraujas yra tamsios, vyšninės spalvos (tai gali rodyti kraujavimą iš aukštesnių žarnyno skyrių).
- Jaučiate stiprų pilvo skausmą, pakilo temperatūra, krečia šaltis.
- Skausmas nepraeina arba net stiprėja po 7 dienų savarankiško gydymo.
- Pastebėjote išskyras (pūlius, gleives) iš išangės.
- Pasikeitė tuštinimosi pobūdis (atsirado pieštuko formos išmatos, vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu).
- Jaučiate darinį išangėje, kuris savaime nesugrįžta į vidų.
Ilgalaikė profilaktika ir žarnyno sveikata
Vaistai gali laikinai pašalinti skausmą ir uždegimą, tačiau jie retai pašalina pagrindinę problemos priežastį – padidėjusį spaudimą dubens srityje ir vidurių užkietėjimą. Norint, kad skausmas nesikartotų, būtina keisti požiūrį į savo mitybą ir kasdienius įpročius. Svarbiausias tikslas yra užtikrinti minkštą ir reguliarų tuštinimąsi, kad nereikėtų stangintis.
Tai pasiekiama įtraukiant į racioną pakankamai skaidulinių medžiagų (daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sėlenų) ir išgeriant bent 1,5–2 litrus vandens per dieną. Skaidulos sugeria vandenį ir didina išmatų tūrį bei jas minkština. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo tualete (ne ilgiau 3–5 minučių) ir didinti fizinį aktyvumą, kuris gerina žarnyno peristaltiką bei kraujotaką dubens organuose. Laikantis šių principų, vaistų prireiks vis rečiau, o gyvenimo kokybė žymiai pagerės.
