Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios galima visiškai išvengti, jei ikivėžiniai pakitimai pastebimi laiku. Nepaisant to, ši liga vis dar išlieka viena dažniausių moterų mirties priežasčių pasaulyje, o dažniausia to priežastis – per vėlai atlikta diagnostika. Dauguma moterų puikiai žino, kad tikrintis reikia, tačiau dažnai atidėlioja vizitą pas ginekologą dėl laiko stolkos, baimės ar tiesiog informacijos trūkumo apie pačią procedūrą. Supratimas, kas tiksliai vyksta tyrimo metu, kaip jam tinkamai pasiruošti ir kada jis yra būtinas, gali ne tik sumažinti nerimą, bet ir išgelbėti gyvybę. Šis vadovas skirtas suteikti išsamią, moksliškai pagrįstą informaciją apie gimdos kaklelio profilaktinius tyrimus, kad į ginekologo kabinetą įžengtumėte užtikrintai ir ramiai.
Kodėl gimdos kaklelio tyrimas yra gyvybiškai svarbus?
Gimdos kaklelio tyrimas, dažnai vadinamas PAP testu arba onkocitologiniu tepinėliu, nėra skirtas vėžiui diagnozuoti, kai jis jau pažengęs. Tai yra profilaktinė priemonė, kurios pagrindinis tikslas – aptikti ląstelių pakitimus, kol jie dar netapo piktybiniais. Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, dažnai per 10–15 metų, todėl reguliarus tikrinimas suteikia gydytojams didelį laiko langą, per kurį galima pastebėti riziką ir pritaikyti paprastą, organą tausojantį gydymą.
Pagrindinis šių pokyčių kaltininkas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai lytiškai plintanti infekcija, su kuria per gyvenimą susiduria didžioji dalis lytiškai aktyvių žmonių. Nors daugeliu atvejų organizmas virusą įveikia pats, tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti lėtinę infekciją, kuri ilgainiui pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles. Būtent šiuos pažeidimus ir identifikuoja tyrimai.
Kada ir kaip dažnai reikia tikrintis?
Rekomendacijos dėl tyrimų dažnumo priklauso nuo moters amžiaus, sveikatos istorijos ir nacionalinių prevencinių programų. Lietuvoje veikia valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuri nustato aiškias gaires:
- Moterys nuo 25 iki 34 metų (imtinai): Rekomenduojama atlikti onkocitologinį (PAP) tyrimą kartą per 3 metus. Šiame amžiuje ŽPV infekcija yra labai dažna, tačiau dažniausiai praeina savaime, todėl pirminis tikslas yra stebėti ląstelių pakitimus.
- Moterys nuo 35 iki 59 metų (imtinai): Rekomenduojama atlikti aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimą kartą per 5 metus. Jei šio tyrimo metu nustatomas virusas, tuomet atliekama skystoji citologija. Ši strategija pasirinkta todėl, kad vyresniame amžiuje išliekanti ŽPV infekcija kelia didesnę vėžio riziką.
Svarbu paminėti, kad šie terminai galioja moterims, kurios neturi nusiskundimų ir kurių ankstesni tyrimai buvo be pakitimų. Jei jaučiate simptomus arba praeityje turėjote gydytų pakitimų, gydytojas gali sudaryti individualų planą ir kviesti pasitikrinti dažniau, pavyzdžiui, kas metus ar net kas 6 mėnesius.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors profilaktiniai tyrimai skirti simptomų nejaučiančioms moterims, atsiradus tam tikriems požymiams, laukti kito suplanuoto vizito negalima. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote:
- Kraujavimą tarp menstruacijų.
- Kraujavimą po lytinių santykių.
- Kraujavimą po menopauzės (net ir labai negausų).
- Neįprastas, nemalonaus kvapo išskyras.
- Skausmą dubens srityje ar skausmą lytinių santykių metu.
Kaip teisingai pasiruošti tyrimui?
Tinkamas pasiruošimas yra kritiškai svarbus tyrimo tikslumui. Jei mėginys bus paimtas netinkamai arba jam įtakos turės išoriniai veiksniai, laboratorija gali pateikti netikslų atsakymą arba tyrimą teks kartoti. Štai pagrindinės taisyklės, kurių privalu laikytis:
1. Menstruacijų ciklo laikas
Geriausias laikas atlikti gimdos kaklelio tyrimą yra ciklo vidurys, t. y. 10–20 ciklo diena (skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos). Tyrimo negalima atlikti menstruacijų metu, nes kraujas uždengia ląsteles ir trukdo citopatologui jas įvertinti. Jei jums prasidėjo mėnesinės, vizitą būtina perkelti.
2. Lytiniai santykiai
Rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių bent 24–48 valandas prieš tyrimą. Lytinių santykių metu gali atsirasti mikroskopinių traumų, pasikeisti makšties pH arba spermos likučiai gali apsunkinti mėginio vertinimą.
3. Higiena ir vaistai
Likus 48 valandoms iki vizito, venkite naudoti bet kokias makšties priemones. Tai apima:
- Tamponus.
- Makšties žvakutes, kremus ar gelius (tiek gydomuosius, tiek kontraceptinius).
- Makšties dušus ar plovimus (išskyrus įprastą išorinį apsiprausimą vandeniu).
- Lubrikantus.
Šios priemonės gali „nuplauti” arba paslėpti pakitusias ląsteles, todėl tyrimo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Kas vyksta procedūros metu?
Daugeliui moterų nerimą kelia nežinomybė. Pati procedūra yra greita ir paprasta, paprastai trunkanti vos kelias minutes. Štai ko galite tikėtis:
- Jūsų paprašys nusirengti apatinę kūno dalį ir atsigulti ant ginekologinės kėdės.
- Gydytojas į makštį įves instrumentą, vadinamą skėtikliu. Tai gali sukelti lengvą spaudimo jausmą, tačiau neturėtų skaudėti. Skėtiklis leidžia gydytojui matyti gimdos kaklelį.
- Naudojant specialų šepetėlį arba mentelę, nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir kanalo švelniai paimamas ląstelių mėginys. Šis momentas gali būti nemalonus, primenantis lengvą žnybtelėjimą ar menstruacinį spazmą, bet jis trunka vos kelias sekundes.
- Mėginys perkeliamas ant stiklelio (įprastas PAP testas) arba į specialų skystį (skystoji citologija) ir siunčiamas į laboratoriją.
Po tyrimo galite jaustis visiškai normaliai ir grįžti prie įprastos veiklos. Retais atvejais gali pasirodyti nedidelis tepimas krauju, kuris yra normali reakcija į gleivinės sudirginimą.
Tyrimų rezultatai: ką jie reiškia?
Gavus tyrimo atsakymą, svarbu nepanikuoti, net jei rezultatas nėra „norma”. Dauguma pakitimų nėra vėžys. Štai dažniausiai pasitaikantys terminai:
- Norma (NILM): Pakitimų nerasta, vėžinių ląstelių nėra. Kitą tyrimą atlikite pagal įprastą grafiką.
- ASC-US: Nerastos reikšmės atipinęs plokščiojo epitelio ląstelės. Tai reiškia, kad ląstelės atrodo šiek tiek kitaip nei įprastai, bet tai nebūtinai yra ikivėžinė būklė. Dažnai tai sukelia uždegimas, infekcija ar menopauzė. Gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą po pusmečio arba atlikti ŽPV testą.
- LSIL (Mažo laipsnio intraepiteliniai pakitimai): Tai rodo lengvus ląstelių pokyčius, dažniausiai sukeltus ŽPV. Jaunoms moterims šie pokyčiai dažnai praeina savaime.
- HSIL (Didelio laipsnio intraepiteliniai pakitimai): Tai rodo rimtesnius pokyčius, kurie turi didesnę riziką tapti vėžiu, jei nebus gydomi. Tokiu atveju dažniausiai atliekama kolposkopija (gimdos kaklelio apžiūra mikroskopu) ir biopsija.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar tyrimas skausmingas?
Daugumai moterų tyrimas nėra skausmingas, tik šiek tiek nemalonus. Jausmas dažnai apibūdinamas kaip trumpas spaudimas ar dilgtelėjimas. Jei jaučiate didelę baimę ar skausmą, būtinai pasakykite gydytojui – jis gali naudoti mažesnį skėtiklį arba atlikti veiksmus lėčiau. Atsipalaidavimas ir gilus kvėpavimas labai padeda sumažinti diskomfortą.
Ar galiu atlikti tyrimą, jei esu nėščia?
Taip, gimdos kaklelio tyrimą galima atlikti nėštumo metu, dažniausiai pirmojo vizito pas ginekologą metu (iki 12 savaitės). Tai saugu tiek motinai, tiek vaisiui. Tačiau būtinai informuokite gydytoją apie nėštumą, nes vertinant rezultatus į tai atsižvelgiama.
Kuo skiriasi įprastas PAP testas nuo skystosios citologijos?
Skystoji citologija yra modernesnis ir tikslesnis metodas. Jos metu ląstelės iškart panardinamos į konservuojantį skystį, todėl mėginys išvalomas nuo gleivių ir kraujo, o ląstelės pasiskirsto tolygiai. Tai leidžia tiksliau diagnozuoti pakitimus ir iš to paties mėginio papildomai atlikti ŽPV tyrimą, nereikalaujant pakartotinio vizito.
Ar tyrimą reikia atlikti, jei esu pasiskiepijusi nuo ŽPV?
Taip, būtinai. Nors ŽPV vakcina apsaugo nuo pavojingiausių viruso tipų, sukeliančių daugumą vėžio atvejų, ji neapsaugo nuo visų įmanomų tipų. Todėl skiepytos moterys vis tiek turi dalyvauti prevencinėse programose.
Ar reikia tikrintis po gimdos pašalinimo operacijos (histerektomijos)?
Tai priklauso nuo operacijos tipo ir priežasties. Jei gimdos kaklelis buvo pašalintas kartu su gimda (totalinė histerektomija) dėl gerybinių priežasčių (pvz., miomų), tyrimų paprastai atlikti nebereikia. Tačiau jei kaklelis paliktas arba operacija buvo atlikta dėl vėžinių/ikivėžinių pakitimų, stebėjimas turi būti tęsiamas. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl individualios situacijos.
ŽPV tipai ir papildoma rizika
Svarbu suprasti, kad ne visi ŽPV tipai yra vienodai pavojingi. Mokslas išskiria daugiau nei 100 šio viruso tipų, tačiau tik apie 14 iš jų yra laikomi aukštos rizikos onkogeniniais tipais. Patys agresyviausi yra 16 ir 18 tipai, kurie atsakingi už maždaug 70 % visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Kiti tipai, pavyzdžiui, 6 ir 11, dažniausiai sukelia lytinių organų karpas (kondilomas), kurios yra nemalonios, bet retai tampa vėžiu.
Šiuolaikinė medicina vis labiau pereina prie pirminio ŽPV testavimo. Tai reiškia, kad vietoj to, kad ieškotume pakitusių ląstelių (pasekmės), pirmiausia ieškome paties viruso (priežasties). Jei moteris neturi aukštos rizikos ŽPV, tikimybė, kad jai artimiausiu metu išsivystys gimdos kaklelio vėžys, yra itin maža. Tai leidžia saugiai retinti patikros intervalus. Tačiau, jei nustatomas aukštos rizikos virusas, net ir esant normaliam citologiniam vaizdui, tokia pacientė stebima atidžiau, nes ji patenka į rizikos grupę ateityje išsivystyti pakitimams.
