Giliųjų venų uždegimas: simptomai, kurių negalima ignoruoti

Gydytoja atlieka kojos srities ultragarsinį tyrimą

„Giliųjų venų uždegimu“ buityje dažnai vadinama giliųjų venų trombozė (GVT) – kraujo krešulys giliojoje venoje, dažniausiai kojoje. Galimi simptomai yra vienos kojos ar rankos tinimas, nepaaiškinamas skausmas arba jautrumas, šiluma ir odos paraudimas ar kitas spalvos pokytis. Tačiau dalis žmonių jokių simptomų nejaučia. GVT reikia greitai įvertinti, nes krešulio dalis gali patekti į plaučius ir sukelti gyvybei pavojingą plaučių emboliją.

Vien pagal kojos išvaizdą ar skausmo vietą diagnozės nustatyti negalima. Panašiai gali pasireikšti raumens trauma, odos infekcija, paviršinės venos uždegimas, limfos sąstovis ar kitos būklės.

Kokie yra giliųjų venų trombozės simptomai?

Požymiai, kuriuos turi įvertinti medikai
Vienpusis tinimasNaujai pakitusi viena galūnė yra svarbus signalas.
Skausmas ar jautrumasVien šis požymis GVT nei patvirtina, nei atmeta.
Šiluma ar spalvaGali būti ir infekcijos ar kitos būklės požymis.
Dusulys ar krūtinės skausmasGalima plaučių embolija – skambinkite 112.
Giliųjų venų trombozė dažniausiai įtariama, kai pakinta viena galūnė; ši atmintinė nėra diagnostikos testas.
Požymiai ir tinkamas veiksmas
Požymis Ką jis gali reikšti Ką daryti
Naujai patinusi viena koja ar ranka Vienas dažniausių GVT požymių, ypač esant rizikos veiksniams Kreiptis skubiam įvertinimui tą pačią dieną
Blauzdos ar šlaunies skausmas, jautrumas Gali būti GVT, bet taip pat trauma ar kita priežastis Nediagnozuoti pagal vieną simptomą; kreiptis į medikus
Galūnė šiltesnė, oda paraudusi ar pakeitusi spalvą Galima GVT, infekcija arba paviršinių venų problema Reikalinga medicininė apžiūra
Staigus dusulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas ar alpimas Galima plaučių embolija Skambinti 112 nedelsiant

Patinimas paprastai labiau pastebimas vienoje pusėje, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Skausmas gali sustiprėti vaikštant ar stovint, bet specialūs judesiai ar blauzdos spaudimas namuose GVT nei patvirtina, nei paneigia. CDC nurodo, kad maždaug pusei GVT sergančių žmonių būdingų simptomų apskritai nebūna, todėl svarbi ir rizikos aplinkybių visuma.

Kas didina krešulio riziką?

Rizika padidėja, kai kraujas venomis teka lėčiau, pažeidžiama vena arba padidėja polinkis krešėti. Vienas veiksnys nebūtinai reiškia, kad žmogus turi trombozę, tačiau kelių veiksnių derinys yra svarbus vertinant simptomus.

  • nesena didelė operacija, kaulo lūžis ar sunki trauma;
  • gulėjimas ligoninėje, įtvaras, paralyžius ar kitas ilgas nejudrumas;
  • ilgas sėdėjimas kelionėje, ypač kartu su kitais rizikos veiksniais;
  • nėštumas ir pirmieji mėnesiai po gimdymo;
  • estrogenų turinti kontracepcija ar pakaitinė hormonų terapija;
  • aktyvus vėžys ir jo gydymas;
  • anksčiau buvusi GVT ar plaučių embolija, paveldimas krešėjimo sutrikimas arba šeiminė anamnezė;
  • vyresnis amžius, nutukimas ir kai kurios lėtinės ligos.

GVT gali susiformuoti ir žmogui, neturinčiam aiškaus rizikos veiksnio. Todėl naujo vienpusio tinimo nereikėtų atmesti vien todėl, kad neseniai nebuvo skrydžio ar operacijos.

Kaip nustatoma diagnozė?

GVT diagnostikos kelias
1. Rizikos įvertinimasGydytojas vertina simptomus, aplinkybes ir klinikinę tikimybę.
2. D-dimeraiTyrimo reikšmė priklauso nuo klinikinės tikimybės.
3. UltragarsasVenų tyrimas padeda aptikti arba atmesti krešulį.
4. Gydymo sprendimasPriimamas įvertinus tyrimus ir kraujavimo riziką.
Simptomų nepakanka – diagnozei dažnai reikia venų ultragarso.

Gydytojas išklauso simptomus, įvertina rizikos veiksnius ir apžiūri galūnę. Klinikinė tikimybė gali būti apskaičiuojama pagal standartizuotą Wells skalę, tačiau ji skirta profesionaliam diagnostikos keliui, o ne savidiagnostikai.

Kraujo spaudimo matuoklis, pulsoksimetras ar išmanusis laikrodis GVT namuose nenustato. Normalus pulsas ir deguonies rodmuo taip pat neatmeta krešulio.

Priklausomai nuo tikimybės, atliekamas D-dimerų kraujo tyrimas ir (arba) kojos giliųjų venų ultragarsas. Teigiamas D-dimerų rezultatas pats savaime GVT nepatvirtina, nes šis rodiklis gali padidėti ir dėl kitų priežasčių. Neigiamo tyrimo interpretacija taip pat priklauso nuo klinikinės tikimybės. Jei įtarimas išlieka, gydytojas gali nurodyti kartoti ultragarso tyrimą.

Patvirtinta GVT dažniausiai gydoma antikoaguliantais – vaistais, kurie neleidžia krešuliui didėti ir mažina naujų krešulių riziką. Konkretus vaistas bei gydymo trukmė parenkami individualiai, atsižvelgiant į kraujavimo riziką, inkstų veiklą, nėštumą, vėžį ir kitus veiksnius.

Ko nedaryti įtarus GVT?

  • Nelaukite kelių dienų, kol tinimas „nuslūgs“, jei jis naujas, vienpusis ar skausmingas.
  • Nesigydykite aspirinu ar likusiais antikoaguliantais. Jie gali sukelti kraujavimą ir nepakeičia diagnostikos.
  • Nemasžuokite ir intensyviai nešildykite skaudančios, patinusios galūnės. Tai nėra GVT gydymas ir gali atidėti reikalingą pagalbą.
  • Nepasitikėkite vien kojų apimties matavimu ar nuotrauka. Net nedidelė trombozė gali būti pavojinga, o didelis tinimas gali turėti kitą priežastį.
  • Nenutraukite paskirtų kraują veikiančių vaistų nepasitarę su gydytoju.

Kada būtina skubi pagalba?

Dėl naujo vienos galūnės tinimo, skausmo, šilumos ar spalvos pokyčio kreipkitės medicininio įvertinimo kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Tai ypač svarbu po operacijos, gimdymo, ilgo nejudrumo, sergant vėžiu ar jau turėjus trombozę.

Skambinkite 112, jei staiga pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado krūtinės skausmas, ypač stiprėjantis įkvepiant ar kosint, dažnas arba nereguliarus pulsas, atkosėjama kraujo, svaigsta galva ar žmogus alpsta. Plaučių embolija gali pasireikšti net tada, kai prieš tai nebuvo aiškių kojos simptomų. Nevairuokite patys, jei jaučiatės silpnai ar trūksta oro.

Kaip mažinti riziką?

Po operacijos ar gulint ligoninėje laikykitės paskirto krešulių profilaktikos plano ir judėjimo rekomendacijų. Ilgoje kelionėje reguliariai pajudinkite pėdas bei blauzdas ir, kai saugu, atsistokite bei pasivaikščiokite. Jei esate didesnės rizikos grupėje, prieš kelionę pasitarkite, ar reikalingos medicininės kompresinės kojinės ar vaistai. Aspirinas kelionės trombozių profilaktikai savarankiškai nerekomenduojamas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar GVT visada skauda?

Ne. Trombozė gali nesukelti aiškaus skausmo ar net jokių simptomų. Dėl to rizika vertinama kartu su aplinkybėmis, o diagnozę patvirtina specialūs tyrimai.

Ar abi patinusios kojos reiškia, kad tai ne trombozė?

Ne. Abipusį tinimą dažnai sukelia kitos būklės, tačiau išvaizda viena pati nieko galutinai neatmeta. Jei tinimas staigus, ryškus, skausmingas arba lydi dusulys, reikalingas skubus įvertinimas.

Ar D-dimerų tyrimą galima vertinti savarankiškai?

Ne. Rezultatas vertinamas kartu su klinikine tikimybe, amžiumi ir kitomis būklėmis. Teigiamam rezultatui dažnai reikia vaizdinio tyrimo, o esant dideliam įtarimui vien tyrimo laukimas neturi vilkinti pagalbos.

Kuo paviršinių venų uždegimas skiriasi nuo GVT?

Paviršinės venos problema dažnai jaučiama kaip skausminga, sukietėjusi gysla arti odos. GVT yra giliau ir jos neįmanoma patikimai pamatyti. Abi būklės gali reikalauti gydytojo įvertinimo, ypač jei simptomai plinta ar yra trombozės rizikos veiksnių.

Šaltiniai