Žemu kraujospūdžiu, arba hipotenzija, dažniausiai vadinamas mažesnis nei 90/60 mmHg kraujo spaudimas. Tačiau vienas toks matavimas dar nereiškia ligos. Kai kurių žmonių kraujospūdis nuolat būna žemesnis ir nesukelia jokių negalavimų. Daug svarbiau, ar spaudimas sumažėjo staiga ir ar kartu atsirado galvos svaigimas, silpnumas, sumišimas, alpimas ar kiti simptomai.
Skambinkite 112, jei žmogus neteko sąmonės ir normaliai neatsigauna, sunkiai kvėpuoja, jaučia krūtinės skausmą, jam staiga sutriko kalba ar nusilpo viena kūno pusė, yra gausus kraujavimas arba atsirado šalto prakaito, blyškios ar pamėlusios odos, greito silpno pulso ir sumišimo derinys. Tai gali rodyti ne paprastą žemą kraujospūdį, o ūmią, gyvybei pavojingą būklę.
Ką reiškia kraujospūdžio skaičiai?
Kraujospūdis užrašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 90/60 mmHg. Pirmasis yra sistolinis spaudimas – spaudimas arterijose širdžiai susitraukiant. Antrasis yra diastolinis spaudimas – spaudimas širdžiai atsipalaiduojant tarp dūžių.
Mažesnis nei 90/60 mmHg rodmuo dažnai naudojamas kaip orientacinė žemo kraujospūdžio riba. Tokią ribą pateikia ir NHS informacija apie hipotenziją. Vis dėlto sprendžiant, ar žmogui reikia gydymo, vertinamas ne tik skaičius. Reikšminga, kokie rodmenys jam įprasti, ar spaudimas krito staiga, kokius vaistus jis vartoja ir ar yra simptomų.
| Situacija | Ką tai gali reikšti | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|
| Rodmuo mažesnis nei 90/60 mmHg, simptomų nėra, toks spaudimas įprastas | Galimas individualus normos variantas | Stebėti pagal gydytojo rekomendacijas |
| Kartojasi svaigimas, silpnumas ar aptemimas akyse | Galima simptominė ar ortostatinė hipotenzija | Registruotis pas šeimos gydytoją |
| Staigus kritimas su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu, neurologiniais simptomais ar kraujavimu | Galima ūmi pavojinga būklė | Skambinti 112 |
Kokius simptomus gali sukelti žemas kraujo spaudimas?
Žemas kraujospūdis gali nesukelti jokių pojūčių. Kai simptomų yra, dažniausiai pasitaiko:
- galvos svaigimas ar nestabilumo jausmas;
- aptemimas akyse arba neryškus matymas;
- silpnumas ir nuovargis;
- pykinimas;
- sunkumas susikaupti ar sumišimas;
- širdies plakimo pojūtis;
- priešalpiminė būsena arba alpimas.
Simptomai gali sustiprėti staigiai atsistojus, ilgai stovint, karštyje arba po valgio. Tačiau jų priežasčių yra daug, todėl vien pagal savijautą hipotenzijos diagnozuoti negalima.
Kodėl kraujospūdis gali būti žemas?
Individuali norma
Jeigu žmogus visada turėjo žemesnį spaudimą, jaučiasi gerai ir rodmenys staiga nepasikeitė, tai gali būti jo individualus ypatumas. Besimptomės hipotenzijos dažnai gydyti nereikia.
Skysčių ar kraujo netekimas
Spaudimas gali sumažėti dėl vėmimo, viduriavimo, karščio, gausaus prakaitavimo, nepakankamo skysčių vartojimo arba kraujavimo. Juodos išmatos, kraujas vėmaluose ar gausus kitas kraujavimas reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Vaistai
Kraujospūdį gali mažinti kai kurie vaistai nuo hipertenzijos, širdies ligų, depresijos ar Parkinsono ligos. Didesnė rizika atsiranda pakeitus dozę, pradėjus naują vaistą ar vartojant kelis preparatus.
Vaistų savavališkai nenutraukite ir nekeiskite jų dozės. Apie naujus simptomus praneškite vaistą paskyrusiam gydytojui.
Širdies, hormonų ar nervų sistemos sutrikimai
Žemas spaudimas gali būti susijęs su širdies ritmo ar kitais širdies sutrikimais, diabetu, autonominės nervų sistemos ligomis ir kai kuriomis hormoninėmis būklėmis. JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas pabrėžia, kad priežastis nustatoma įvertinus simptomus ir bendrą sveikatos būklę, o ne pagal vieną matavimą.
Nėštumas
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti, tačiau svaigimą, alpimą, kraujavimą, stiprų pilvo skausmą ar kitus naujus simptomus turi įvertinti nėštumą prižiūrintis specialistas.
Kas yra ortostatinė hipotenzija?
Ortostatinė, arba posturalinė, hipotenzija pasireiškia tada, kai spaudimas reikšmingai sumažėja atsistojus. NICE rekomendacijose reikšmingu laikomas bent 20 mmHg sistolinio arba bent 10 mmHg diastolinio spaudimo sumažėjimas žmogui pastovėjus bent minutę.
Tokį įvertinimą saugiausia atlikti sveikatos priežiūros specialistui. Jeigu esate linkę alpti, nebandykite testo atlikti vieni – nugriuvę galite susižaloti.
Ką daryti pajutus silpnumą ar svaigimą?
- Atsisėskite arba atsigulkite, kad nenugriūtumėte. Jei nėra traumos ar kvėpavimo sunkumo, galima pakelti kojas.
- Nevairuokite ir nelipkite kopėčiomis, kol simptomai visiškai nepraėjo.
- Jei esate visiškai sąmoningi, nevemiate ir gydytojas nėra ribojęs skysčių, išgerkite vandens.
- Atsistokite palaipsniui: pirmiausia atsisėskite, pajudinkite pėdas, tik tada lėtai stokitės.
- Užrašykite kraujospūdį, pulsą, simptomus, jų pradžios laiką ir ką tuo metu veikėte.
- Jei simptomai nepraeina, stiprėja arba kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Kai kuriems žmonėms gali padėti mažesnės ir dažnesnės maisto porcijos, pakankamas vandens kiekis, lėtesnis kūno padėties keitimas ir perteklinio alkoholio vengimas. Kompresines kojines ar padidintą druskos kiekį turėtų rekomenduoti specialistas, įvertinęs širdies, inkstų ligas, nėštumą ir vartojamus vaistus.
Kaip taisyklingai pamatuoti kraujospūdį namuose?
Naudokite patikrintą automatinį žastinį matuoklį ir tinkamo dydžio manžetę. American Heart Association matavimo rekomendacijose nurodomi šie pagrindiniai žingsniai:
- bent 30 minučių prieš matavimą nerūkykite, nevartokite kofeino ir intensyviai nesportuokite;
- ištuštinkite šlapimo pūslę;
- ramiai pasėdėkite bent 5 minutes;
- atsiremkite nugara, pėdas padėkite ant grindų ir nesukryžiuokite kojų;
- atpalaiduotą ranką atremkite širdies lygyje;
- manžetę dėkite ant nuogo žasto ir matuodami nekalbėkite;
- atlikite du matavimus maždaug minutės intervalu ir abu užrašykite.
Jei simptomai atsiranda tik atsistojus, apie tai pasakykite gydytojui. Vien namų matavimų nepakanka alpimo priežasčiai nustatyti.
Kada registruotis pas šeimos gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jei:
- svaigimas, aptemimas akyse ar alpimas kartojasi;
- simptomai prasidėjo pradėjus ar pakeitus vaistus;
- dėl svaigimo griūvate arba bijote nugriūti;
- rodmenys anksčiau buvo aukštesni ir staiga sumažėjo;
- kartu jaučiate nereguliarų širdies plakimą;
- simptomus lydi užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas;
- esate nėščia;
- žemas spaudimas trukdo kasdienei veiklai.
Gydytojas gali peržiūrėti vartojamus vaistus, pamatuoti spaudimą gulint ir stovint, įvertinti pulsą bei pagal situaciją parinkti kraujo, šlapimo, širdies ritmo ar kitus tyrimus. Lietuvos specialistams skirtame Sveikatos apsaugos ministerijos metodiniame dokumente taip pat aprašomas kraujospūdžio vertinimas sėdint, gulint ir stovint.
Kada reikia skubios pagalbos?
Skambinkite 112, jeigu žemą ar staiga sumažėjusį kraujospūdį lydi:
- sąmonės netekimas ar ryškus sumišimas;
- stiprus dusulys ar labai greitas kvėpavimas;
- krūtinės skausmas;
- staigus kalbos, regos ar judesių sutrikimas;
- šalta, drėgna, labai blyški ar pamėlusi oda;
- greitas ir silpnas pulsas;
- gausus arba įtariamas vidinis kraujavimas.
Bendrasis pagalbos centras numerį 112 rekomenduoja rinkti, kai kyla grėsmė gyvybei, sutrinka kvėpavimas ar kraujotaka, netenkama sąmonės arba atsiranda ūmių neurologinių simptomų.
Dažniausi klausimai
Ar 90/60 mmHg visada pavojinga?
Ne. Jeigu toks spaudimas jums įprastas ir simptomų nėra, gydymo gali nereikėti. Naujas ar staigus sumažėjimas, ypač su simptomais, turi būti vertinamas rimčiau.
Ar kava yra žemo spaudimo gydymas?
Kofeinas gali trumpam pakeisti kraujospūdį, bet jis nepašalina hipotenzijos priežasties. Nuolatiniu gydymu jo laikyti nereikėtų.
Ar galima pačiam padidinti druskos kiekį?
Ne visiems. Daugiau druskos gali pakenkti sergant širdies ar inkstų ligomis, hipertenzija arba nėštumo metu. Pirmiausia pasitarkite su gydytoju.
Ar galima nustoti gerti kraujospūdžio vaistus?
Ne. Staigus vaistų nutraukimas gali būti pavojingas. Dozę ar preparatą keičia gydytojas.
Šis tekstas yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai
- NHS: Low blood pressure (hypotension)
- National Heart, Lung, and Blood Institute: Low Blood Pressure
- NICE NG136: Hypertension in adults
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: arterinės hipertenzijos metodinis dokumentas
- American Heart Association: Home Blood Pressure Monitoring
- Bendrasis pagalbos centras: kada skambinti greitajai medicinos pagalbai
