Didelis pulsas: ką daryti dabar ir ko vengti

Staiga pagreitėjęs pulsas (tachikardija) gali išgąsdinti net ir sveiką žmogų. Ne visada tai pavojinga, tačiau kai kuriais atvejais reikia reaguoti nedelsiant. Toliau – aiškus veiksmo planas, kaip saugiai elgtis „čia ir dabar“, ko vengti, kokios dažniausios priežastys ir kaip sudaryti asmeninį prevencijos bei stebėsenos planą.

Kas laikoma dideliu pulsu?

Suaugusiajam ramybės būsenoje normalus pulsas paprastai siekia 60–100 k./min. „Dideliu“ laikomas pulsas, kuris ramybės metu nuolat viršija ~100 k./min. Svarbiausia – ne pats skaičius, o kontekstas ir simptomai (dusulys, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, šaltas prakaitas, neritmiškumas).

Ką daryti dabar: 6 žingsnių planas

Sustabdykite veiklą ir atsisėskite. Atsiremkite nugara, atlaisvinkite aptemptus drabužius. Užsiveskite laikmatį – stebėkite, kiek trunka epizodas.
Stebėkite simptomus. Ar yra krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimo jausmas, mėlynuojančios lūpos, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos ar regos sutrikimai? Jei taip – nedelsiant skambinkite 112.
Skysčiai ir ramus kvėpavimas. Lėtai, giliai įkvėpkite per nosį 4 s, sulaikykite 2 s, iškvėpkite per lūpas 6 s (2–3 min.). Išgerkite stiklinę vandens, ypač jei galimas dehidratavimas.
Saugios vagalinės priemonės (jei nėra skausmo krūtinėje ir alpimo):
- Valsalvos manevras: įtempkite „tarsi pūstumėte balioną“ 10–15 s, tuomet atpalaiduokite ir giliai įkvėpkite. Kartokite 2–3 kartus.
- Šalto vandens metodas: priglauskite vėsų kompresą prie veido (10–20 s). Ledinio vandens negerkite vienu mauku.
Šios priemonės gali sulėtinti supraventrikulinę tachikardiją, tačiau netinka jei jaučiate stiprų skausmą krūtinėje, apalpote ar esate nėščia – tokiu atveju kreipkitės skubiai.
Patikrinkite pulsą ir spaudimą. Jei turite kraujospūdžio matuoklį ar pulsoksimetrą, užsirašykite rodmenis (pulsas, spaudimas, deguonies saturacija).
Įvertinkite galimas akivaizdžias priežastis. Kofeinas, energetiniai gėrimai, alkoholis („šventinė tachikardija“), stresas, karščiavimas, dehidratacija, per didelė fizinė apkrova, nauji vaistai ar maisto papildai.

Kada reikia skubios pagalbos?

Pulsas ≥150 k./min. ramybėje ir nepraeina per 10–15 min. arba kartojasi su stipriais simptomais.
Bet koks greitas ar lėtas nereguliarus ritmas su krūtinės skausmu, dusuliu, alpimu ar neurologiniais požymiais (kalba, rega, silpnumas).
Pulsas >120 k./min. ramybėje po krūtinės skausmo, galimos plaučių embolijos simptomų (ūmus dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju) ar sepsio požymių (aukšta temperatūra, sumišimas, šaltos galūnės).
Jei esate nėščia ir jaučiate nuolatinį stiprų širdies plakimą, dusulį ar alpimą.

Ko vengti per epizodą

Nesavavališkai nevartokite receptinių vaistų (pvz., beta blokatorių) „profilaktiškai“ – tai gali būti pavojinga, ypač esant žemam spaudimui ar specifinėms aritmijoms.
Nedarykite staigių judesių, nekelkite sunkių daiktų, negrįžkite prie intensyvios treniruotės „kai tik aprimo“ – palaukite bent 24 val., jei epizodas buvo ryškus.
Venkite kofeino, nikotino, alkoholio ir energinių gėrimų bent 48–72 val. po epizodo.
Nenaudokite ledo vonių ar ledinio dušo – staigus šalčio šokas gali pabloginti būklę.

Dažniausios priežastys

Fiziologinės/gyvenimo būdo

Stresas, nerimas, panikos ataka.
Kofeinas, nikotinas, alkoholis, energetiniai gėrimai, dehidratacija.
Karščiavimas, skausmas, perkaitimas.
Per didelė fizinė apkrova, miego stoka.

Medicininės

Anemija, skydliaukės hiperfunkcija, hipoglikemija.
Vaistai (dekongestantai su pseudoefedrinu, inhaliuojami beta agonistai didelėmis dozėmis, skydliaukės hormonai, kai kurie antidepresantai ar papildai).
Aritmijos: supraventrikulinė tachikardija (SVT), prieširdžių virpėjimas su dideliu dažniu, prieširdžių plazdėjimas, rečiau – skilvelinės aritmijos.
Širdies ir plaučių ligos: išemija, nepakankamumas, plaučių embolija, pneumonija, LOPL paūmėjimas.

Kaip teisingai matuoti ir fiksuoti pulsą

Ilsėkitės 5 min., sėdėkite ramiai. Venkite kofeino ir rūkymo 30 min. iki matavimo.
Skaičiuokite dūžius 60 s per stipiniausią pulsą (riešas ar miego arterija). Nenaudokite nykščio.
Užrašykite: laiką, pulsą, ar jis reguliarus/neritmiškas, simptomus, galimus provokatorius, kraujospūdį.
Jei turite pulsoksimetrą ar išmanųjį laikrodį, pridėkite ekranvaizdžius ar PDF ataskaitas – tai padės gydytojui.

Medicininė apžiūra: ko tikėtis

Gydytojas įvertins EKG (geriausia – epizodo metu ar netrukus po jo), atliks bendruosius ir biocheminius tyrimus (kraujo formulė, feritinas, TSH/FT4, gliukozė, elektrolitai), prireikus – Holterio (24–72 val.) monitoravimą, echokardiogramą. Gydymas priklausys nuo priežasties: nuo gyvenimo būdo korekcijų ir vagalinių manevrų apmokymo iki vaistų ar intervencinių procedūrų (pvz., SVT abliacija).

Prevencijos planas po pirmo epizodo

Skysčiai ir druskos balansas: 30–35 ml/kg/d. Vasarą ar sportuojant – daugiau.
Kofeinas/alkoholis: apribokite ar kuriam laikui atsisakykite; venkite energinių gėrimų.
Miegas: 7–9 val. su pastoviu grafiku; mažinkite vėlyvų ekranų naudojimą.
Treniruotės: tęskite vidutinį krūvį (ėjimas, dviratis), bet didinkite palaipsniui; apšilimas ir nusiraminimas – privalomi.
Streso higiena: kvėpavimo pratimai, meditacija, trumpi pasivaikščiojimai, ribokite stimuliuojančius informacijos srautus.
Vaistų peržiūra: su gydytoju aptarkite dekongestantus, papildus ir inhaliatorių dozes.

DUK

Ar didelis pulsas visada pavojingas?

Nebūtinai. Po kavos, streso ar fizinio krūvio pulsas natūraliai kyla ir pamažu normalizuojasi. Pavojus kyla, jei greitas pulsas pasireiškia ramybėje, yra labai didelis (≥150 k./min.), neritmiškas ir lydi stiprūs simptomai.

Ar galiu pats vartoti vaistus pulso mažinimui?

Ne. Savavališkas beta blokatorių ar kitų receptinių vaistų vartojimas gali būti pavojingas (ypač esant žemam spaudimui ar specifinėms aritmijoms). Vaistus parenka gydytojas, žinodamas priežastį.

Ar vagaliniai manevrai tinka visiems?

Jie gali padėti esant SVT, bet netinka, jei yra krūtinės skausmas, alpimas, neurologiniai simptomai ar nėštumas – tokiu atveju reikia skubios pagalbos.

Kuo skiriasi „širdies daužymasis“ nuo aritmijos?

„Daužymasis“ (palpitacijos) – pojūtis, kad širdis plaka stipriai ar greitai. Aritmija – objektyviai nustatytas ritmo sutrikimas. Kartais pojūtis sutampa su aritmija, bet ne visada – todėl svarbus EKG.

Kada pakanka šeimos gydytojo, o kada – kardiologo?

Jei epizodai reti, lengvi, be pavojingų simptomų – pradėkite nuo šeimos gydytojo. Jei epizodai dažni, sunkūs, su alpimu, labai greitu ar nereguliariu pulsu – reikalinga kardiologo konsultacija.

Kasdieniai įpročiai, kurie padeda širdžiai dirbti ramiau

Laikykite vandenį po ranka, kofeiną vartokite saikingai arba pakeiskite žolelių arbata, „įrašykite“ kvėpavimo pauzes į dieną, o treniruotėms suteikite ritmą – ne vienkartinius šuolius. Periodiškai tikrinkite geležies ir skydliaukės rodiklius, miegokite bent 7 valandas. O svarbiausia – pasidarykite paprastą „pulso dienyną“: kada, kiek, kaip jautėtės ir kas galėjo išprovokuoti. Ši maža disciplina dažnai greičiau nei bet kas kitas padeda atrasti priežastį ir sugrąžinti širdžiai ramų ritmą.