Dabar jau daugelis mūsų žino, kad judėjimas yra naudingas sveikatai. Tačiau vis dar dažnai pamirštame kitą svarbų veiksnį – aplinką, kurioje leidžiame laiką. O juk buvimas gryname ore daro teigiamą įtaką savijautai, padeda sumažinti įtampą, atgauti jėgas po intensyvios darbo dienos. Jei nėra galimybių, tam nebūtina vykti į mišką ar planuoti ilgos išvykos. Kartais užtenka pabūti kieme, miesto parke ar terasoje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad laikas gamtoje siejamas su mažesniu streso lygiu, geresne nuotaika, didesniu gebėjimu susikaupti. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia biure, dirba prie kompiuterio ar patiria stresą.
Atsitraukimas nuo nuolatinės įtampos
Daugeliui iš mūsų kasdien tenka priimti begalę sprendimų, reaguoti į elektroninius laiškus, skambučius ir pranešimus, suvaldyti sudėtingas situacijas, spręsti konfliktus, ieškoti išeičių ar veiksmingiausių sprendimų. Net ir baigus darbą smegenys ne visada iš karto persijungia į poilsio režimą.
Buvimas lauke padeda pakeisti aplinką ir sumažinti tą mūsų patiriamą informacinį krūvį. Žvilgsnis į medžius, dangų ar vandens telkinį leidžia akims pailsėti nuo ekranų, o natūralūs aplinkos garsai veikia raminamai. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja bent dalį laisvalaikio praleisti ne uždarose patalpose, o gryname ore, pasinerti į savotišką gamtos terapiją.
Patogi aplinka skatina daugiau laiko praleisti gryname ore
Sveikatai nepaprastai naudingas judėjimas gamtoje: bėgimas, žygiai, važiavimas dviračiu, mankšta, vaikščiojimas. Visgi teigiamą poveikį gali turėti ir ramesnė veikla – knygos skaitymas, pokalbis su artimaisiais, sodininkystė ar tiesiog ramus poilsis lauke.
Svarbiausia – atsitraukti nuo uždarų erdvių ir suteikti organizmui galimybę pabūti natūralioje aplinkoje. Toks poilsis dažnai padeda greičiau atsigauti po įtemptos dienos nei dar vienas vakaras žiūrint serialą.
Nutinka ir taip, kad planuojame lauke pabūti ilgiau, tačiau po keliolikos minučių grįžtame į vidų. Pažįstama?
Priežastis gali būti paprasta – nėra patogios vietos atsisėsti, paskaityti ar ramiai išgerti kavos.
Todėl kasdienio poilsio vieta – nebūtinai parkas, miškas ar pasivaikščiojimų takas, jei tam nėra galimybių. Ja gali tapti net ir nedidelė terasa, balkonas ar kiemo kampelis. Sudėtingų sprendimų ar didelių sąnaudų tai nepareikalaus: svarbiausia, kad erdvė būtų patogi, jauki ir kviečianti joje pasilikti.
Tinkami baldai, o ypač – patogios lauko kėdės ar krėslai gali tapti viena iš priežasčių, dėl kurių lauke praleisite daugiau laiko, o trumpas poilsis gryname ore taps įprasta dienos dalimi.
Žaliosios erdvės – nauda dėmesio koncentracijai
Ne vienas tyrimas rodo, kad žaliosios erdvės padeda atkurti ar pagerinti dėmesio koncentraciją. Po ilgo darbo prie kompiuterio ar intensyvaus mokymosi net trumpas pasivaikščiojimas parke gali padėti lengvesne galva ir su didesne motyvacija grįžti prie užduočių.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurių darbas reikalauja nuolatinio susikaupimo. Štai todėl vietoje dar vienos kavos pertraukos ant fotelio kartais daugiau naudos duoda dešimt ar penkiolika minučių lauke.
Daugiau laiko lauke – daugiau progų pajudėti
Net jei pagrindinis tikslas yra pailsėti, lauke žmonės dažniau juda. Reikia atsinešti puodelį arbatos, palaistyti augalus, apeiti sodą ar trumpam išeiti pasivaikščioti. Net ir tokie nedideli judesiai prisideda prie bendro fizinio aktyvumo.
Be to, buvimas lauke dažnai skatina spontanišką veiklą. Nusprendžiama šiek tiek ilgiau pasivaikščioti, apsilankyti netoliese esančiame parke ar susitikti su draugais gryname ore.
Poilsis lauke stiprina kasdienius įpročius
Sveikatai palankūs pokyčiai prasideda nuo nedidelių reguliariai kartojamų veiksmų. Jei kiekvieną rytą ar pavakarę bent pusvalandį praleidžiate lauke, toks įprotis tampa natūralia dienos dalimi.
Nebūtina kaskart planuoti ilgo pasivaikščiojimo. Vieną dieną galima paskaityti knygą terasoje, kitą – išgerti kavos balkone, trečią – ramiai pasivaikščioti netoliese esančiame parke. Svarbiausia, kad tai taptų įprasta rutina.
