Kas laikoma lėtu pulsu ir kiek „normalu“?
- Suaugusieji ramybėje: 60–100 k./min. laikoma įprasta amplitude. Lėčiau nei 60 k./min. – bradikardija, bet vertinama kartu su simptomais.
- Sportininkai ir fiziškai aktyvūs asmenys: 40–60 k./min. be jokių nusiskundimų gali būti fiziologinė adaptacija.
- Miegas: naktį pulsas natūraliai krenta. Trumpas epizodas iki 40–50 k./min. be simptomų dažniausiai nėra patologija.
Esminis kriterijus – periferinių organų aprūpinimas krauju. Jei lėtas ritmas sukelia alpimą, galvos svaigimą, krūtinės spaudimą ar dusulį, situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, net jei skaičiai nėra „ekstremalūs“.
Kokie simptomai rodo, kad bradikardija jau problema?
- Galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, „užtemimai“ akyse atsistojus.
- Alpimas (sinkopė) arba priešalpiminiai epizodai.
- Krūtinės spaudimas, dusulys mažo krūvio metu.
- Šaltas prakaitas, blyškumas, šaltos galūnės.
- Sulėtėjęs mąstymas, mieguistumas, koncentracijos stoka.
- Žemas kraujospūdis arba dideli spaudimo svyravimai su lėtu pulsu.
Jei taip nutinka vairuojant, lipant laiptais ar darbo metu – tai jau funkcinis sutrikimas, reikalaujantis greitesnės apžiūros.
Dažniausios lėto ritmo priežastys
Fiziologinės ir gyvenimo būdo
- Geras fizinis pasirengimas – sustiprėjęs parasimpatinis tonusas.
- Miegas, gili relaksacija, šaltis.
- Klaidingas matavimas (nereguliarus ritmas, netinkama rankovė, prietaiso paklaidos).
Vaistai ir medžiagos
- Beta blokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas).
- Digoksinas, amjodaronas, kai kurie antiaritminiai, opioidai, sedatyvai.
- Apsinuodijimai (pvz., alkoholiu, kai kuriais pesticidais), elektrolitų disbalansas (hiperkalemija).
Širdies ir laidumo sistemos sutrikimai
- Sinoatrialinio mazgo silpnumo sindromas („sergančio sinuso“).
- Atrioventrikulinės (AV) blokados – I, II (Mobitz I/II) ir III laipsnio.
- Miokardo išemija/infarktas (ypač apatinės sienelės).
- Po kardiochirurginių intervencijų ar abliacijų – laikinas ar nuolatinis laidumo sutrikimas.
Neširdinės priežastys
- Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas).
- Padidėjęs intrakranijinis spaudimas, miego apnėja.
- Infekcijos (pvz., Laimo liga), hipotermija, mitybos nepakankamumas.
Kada lėtas pulsas pavojingas?
- <40 k./min. ramybėje su simptomais (alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu) – laikoma pavojinga situacija.
- Bet koks lėtas ritmas su sąmonės netekimu, traukuliais ar šoko požymiais (šaltos lipnios galūnės, sumišimas) – skubi pagalba.
- Naujai atsiradęs lėtas pulsas vartojant širdies vaistus – būtinas skubus dozės peržiūrėjimas su gydytoju.
- Nėštumo metu atsiradusi simptominė bradikardija – reikalinga skubi konsultacija.
Nebūtinai pats skaičius (pvz., 52 k./min.) yra pavojus; lemiamas – organų perfuzijos nepakankamumas.
Ką daryti „čia ir dabar“, jei pulsas labai lėtas?
- Atsisėskite ar atsigulkite, pakelkite kojas ~20–30 cm (jei neįtariamas infarktas ar insultas).
- Įvertinkite simptomus: krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, veido/kūno pusės nutirpimas ar kalbos sutrikimas – 112.
- Patikrinkite vaistus (ar nevartojote dvigubos dozės, ar nepridėjote naujo raminamojo).
- Gurkšnokite skysčius, jei įtariate dehidrataciją ar perkaitimą.
- Nevartokite savavališkai širdies vaistų „pulsui pakelti“; venkite kofeino „šoko“ – jis gali išprovokuoti kitą aritmiją.
Kaip gydytojas nustato priežastį?
- EKG – parodo, ar ritmas sinusinis, ar yra AV blokada, pauzės, išemijos požymiai.
- Holterio monitoravimas 24–72 val. ar ilgiau – pagauti epizodinius sutrikimus.
- Kraujo tyrimai – elektrolitai (K, Mg), TSH/FT4, hemograma, inkstų/ kepenų funkcija, kartais troponinai, infekcijų žymenys.
- Echokardiograma – struktūrinės širdies ligos paieškai.
- Miego tyrimas (polisomnografija), jei įtariama apnėja.
Gydymo principai
Sprendžiame priežastį
- Vaistų korekcija: mažinama beta blokatorių, verapamilio/diltiazemo, digoksino dozė arba keičiami vaistai – tik mediko sprendimu.
- Skydliaukė: įrodyta hipotireozė gydoma pakaitiniu hormonu.
- Elektrolitai, dehidratacija, infekcijos – koreguojama/ gydoma pagal radinius.
Simptominė ir specifinė terapija
- Lašelinės, deguonis – esant perfuzijos nepakankamumui.
- Laikinoji elektrostimuliacija – esant didelėms AV blokadoms ar reikšmingoms pauzėms su simptomais.
- Nuolatinis širdies stimuliatorius (kardiostimuliatorius) – taikomas, kai lėtas ritmas yra nuolatinis ir simptominis (pvz., sergančio sinuso sindromas, II laipsnio Mobitz II ar III laipsnio AV blokada), o kitos priežastys pašalintos.
Bradikardija sportuojant ir poilsio metu: ar reikia nerimauti?
Jei esate fiziškai aktyvūs, pulsas 45–55 k./min. rytais gali būti normali adaptacija. Tačiau jei ištvermės krenta, atsiranda galvos svaigimas ar alpimas, netenkate sąmonės treniruotėse, trumpam sustabdykite krūvius ir kreipkitės į gydytoją – būtina atmesti laidumo sutrikimus ar struktūrinę širdies ligą.
Bradikardija ir kiti sutrikimai
- Prieširdžių virpėjimas su lėtu laidumu: lėtas, bet nereguliarus pulsas – reikia EKG, galimos vaistų korekcijos ar stimuliatoriaus.
- Sinusinės pauzės naktį (miego apnėja) – dažnos; miego gydymas neretai panaikina poreikį stimuliatoriui.
- Neurokardiogeninė sinkopė: kraujagyslių išsiplėtimas + sulėtėjęs ritmas; gydymas apima skysčius, druską (jei leidžia gretutinės ligos), fizinius manevrus, kartais medikamentus.
Kaip gyventi su polinkiu į lėtą ritmą?
- Reguliarus savistabos planas: užsirašykite epizodus (laikas, pulsas, spaudimas, aplinkybės, simptomai).
- Skysčiai ir druska (jei nėra širdies/inkstų apribojimų) – dehidratacija skatina simptomus.
- Miegas ir apnėja: 7–9 val., spręskite knarkimą ir apnėją – tai dažna bradikardijos „variklis“ naktimis.
- Atsargiai su vaistais papildomai slopinančiais ritmą (raminamieji, kai kurie akių lašai su beta blokatoriais) – aptarkite alternatyvas.
- Treniruočių progresas – krūvį didinkite laipsniškai; jei atsiranda simptomų, nutraukite ir pasitikrinkite.
Kada kreiptis skubiai?
- Alpimas ar stiprus priešalpiminis jausmas su lėtu pulsu.
- Krūtinės skausmas, dusulys, šalto prakaito epizodai – galimos išemijos ar laidumo blokados.
- Pulsas <40 k./min. ramybėje su silpnumu ar sumišimu.
- Staigus neurologinių simptomų (kalbos, regos, vienos kūno pusės silpnumas) atsiradimas – skubi pagalba, net jei pulsas lėtas „visada“.
DUK
Ar 55 k./min. visada reiškia bradikardiją, kurią reikia gydyti?
Ne. Jei jaučiatės gerai, tai gali būti jūsų fiziologinis ritmas (ypač jei sportuojate). Gydymo reikia tik esant simptomams arba nustatytiems laidumo sutrikimams.
Ar galima gerti kavą, jei pulsas linkęs būti lėtas?
Nedidelis kiekis kavos daugeliui neturės įtakos, bet jei vartojate ritmą slopinančius vaistus ar turite laidumo sutrikimą, aptarkite su gydytoju. Svarbiau – vengti dehidratacijos.
Ar „išgersiu energinio“ padės pakelti pulsą?
Ne – tai gali sukelti kitų aritmijų, spaudimo svyravimų ir pabloginti būklę. Jei silpna – ilsėkitės, gerkite skysčius ir pasitikrinkite.
Ar stimuliatorius įdedamas visiems su lėtu pulsu?
Ne. Stimuliatorius skiriamas tada, kai bradikardija yra simptominė ir nuolatinė arba nustatomos tam tikros AV blokados, o kitos priežastys nepašalinamos.
Kaip atskirti „balto chalato“ efektą nuo realios problemos, jei namie pulsas normalus, o poliklinikoje – lėtas?
Atlikite namų matavimų seriją (ryte ir vakare kelias dienas) ir aptarkite su gydytoju Holterio monitoravimą. Sprendžiama pagal vidurkius ir simptomus, ne vienkartinį skaičių.
Kasdieniai žingsniai ramiai širdies eigai
Laikykite namuose patikimą kraujospūdžio aparatą, gerkite pakankamai skysčių, reguliariai miegokite ir palaikykite saikingą fizinį aktyvumą. Veskite paprastą pulso „dienyną“ ir periodiškai peržiūrėkite vaistus kartu su gydytoju. Jei kasdienybės fonas stabilus, dauguma lėto pulso epizodų išlieka nepavojingi – o jei atsiranda įspėjamųjų ženklų, turėdami planą reaguosite greitai ir saugiai.
