Dantų protezų nešiojimas daugeliui žmonių yra didelis gyvenimo pokytis, reikalaujantis ne tik fizinės, bet ir psichologinės adaptacijos. Nors šiuolaikinė odontologija pažengė toli į priekį, net ir kokybiškiausi išimami protezai kartais gali sukelti nestabilumo jausmą, ypač valgant kietesnį maistą ar garsiai juokiantis. Būtent čia į pagalbą ateina dantų protezų klijai – priemonė, kuri, tinkamai naudojama, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę, suteikti pasitikėjimo savimi ir užtikrinti geresnę kramtymo funkciją. Tačiau ekspertai pastebi, kad didelė dalis pacientų šią priemonę naudoja neteisingai, kas ne tik sumažina jos efektyvumą, bet ir gali sukelti burnos gleivinės sudirgimus ar net ilgalaikes sveikatos problemas. Suprasti veikimo principus ir išmokti taisyklingos aplikacijos technikos yra būtina kiekvienam, norinčiam jaustis saugiai ir komfortiškai.
Kaip iš tikrųjų veikia protezų klijai?
Daugelis žmonių mano, kad protezų klijai veikia panašiai kaip buitiniai klijai – tiesiog „priklijuoja” plastiką prie dantenų. Tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė ir susijusi su burnos fizologija bei chemija. Fiksuojamųjų kremų veikimas remiasi natūralios drėgmės (seilių) panaudojimu sukibimo jėgai sukurti.
Pagrindinės veikliosios medžiagos, esančios daugumoje klijų, yra polimetilvinileterio maleino rūgštis (PVM-MA) arba karboksimetilceliuliozė (CMC). Šios medžiagos pasižymi ypatinga savybe – jos smarkiai plečiasi sąveikaudamos su vandeniu (šiuo atveju – seilėmis).
Cheminė ir fizinė sąveika
Procesas vyksta keliais lygmenimis:
- Drėgmės absorbcija: Kai klijai patenka į burną, jie sugeria seiles ir išbrinksta. Šis išbrinkęs tūris užpildo mikroskopinius tarpus tarp protezo pagrindo ir dantenų audinių.
- Klampumo didėjimas: Medžiagai brinkstant, ji tampa klampi ir lipni. Tai sukuria fizinį pasipriešinimą protezo judėjimui.
- Vakuumo efektas: Užpildžius visus oro tarpus, tarp protezo ir dantenų susidaro sandarumas, neleidžiantis orui patekti po protezu. Tai sustiprina natūralų vakuumo efektą, kuris yra pagrindinis protezo laikymosi mechanizmas.
Šis „pagalvės” efektas taip pat atlieka dar vieną svarbią funkciją – jis neleidžia smulkioms maisto dalelėms (sėkloms, riešutų gabalėliams) patekti po protezu, kas dažnai sukelia skausmą ir dantenų uždegimą.
Dažniausios klaidos, kurias daro pacientai
Nors atrodo, kad klijų naudojimas yra intuityvus procesas, ekspertai išskiria kelias esmines klaidas, kurios daromos nuolat. Šios klaidos ne tik mažina priemonės efektyvumą, bet ir veda prie nereikalingų išlaidų bei diskomforto.
Klijų pertekliaus naudojimas
Tai pati dažniausia klaida. Vyrauja mitas: „kuo daugiau klijų, tuo stipriau laikysis”. Tai netiesa. Per didelis klijų kiekis sukelia šias problemas:
- Sukandimo aukščio pokytis: Storas klijų sluoksnis gali šiek tiek pakelti protezą, pakeisdamas sąkandį. Tai gali sukelti žandikaulio sąnario skausmus.
- Pykinimas ir skonio pokyčiai: Perteklius, ištryškęs iš po protezo kraštų, patenka į burnos ertmę ir gerklę. Tai ne tik nemalonu, bet ir gali sukelti pykinimą bei pakeisti maisto skonį.
- Sunkus valymas: Kuo daugiau klijų, tuo sunkiau juos vakare pašalinti nuo dantenų ir paties protezo.
Klijavimas ant drėgno protezo
Nors klijams reikia drėgmės suveikti, pati aplikacija turi vykti ant sauso paviršiaus. Jei tepsite kremą ant šlapio protezo, klijai pradės reaguoti su vandeniu dar neįdėjus protezo į burną. Tai reiškia, kad jie praras dalį savo sukibimo jėgos dar prieš pradedant veikti. Protezas privalo būti švarus ir visiškai sausas.
Netinkamas paskirstymas
Daugelis tepa klijus ištisine juosta per visą protezo ilgį. Tai neekonomiška ir dažnai sukelia jau minėtą perteklių. Ekspertai rekomenduoja taikyti „taškų” metodą arba tepti labai plonas, nutrūkstančias linijas, vengiant protezo kraštų, kad klijai neištrykštų.
Taisyklingas naudojimo algoritmas: žingsnis po žingsnio
Norint pasiekti geriausią rezultatą ir išvengti minėtų problemų, rekomenduojama laikytis griežtos sekos. Tai turėtų tapti kasdieniu rytiniu ritualu.
- Kruopštus valymas: Prieš tepant klijus, protezas turi būti idealiai švarus. Naudokite specialias tabletes arba neabrazyvią pastą, kad pašalintumėte vakarykščių klijų likučius ir bakterijas.
- Džiovinimas: Tai kritinis žingsnis. Nusausinkite protezą popierine servetėle arba švariu rankšluosčiu. Drėgmė ant plastiko mažina klijų sukibimą su protezu.
- Aplikacija: Naudokite mažą kiekį klijų. Viršutiniam žandikauliui užteks 3-4 nedidelių žirnio dydžio taškelių arba trumpų juostelių (priekyje, centre ir šonuose). Apatiniam protezui užtenka 2-3 taškelių. Svarbu netepti per arti kraštų.
- Burnos paruošimas: Prieš įsidedant protezą, rekomenduojama praskalauti burną vandeniu. Tai užtikrins, kad dantenų paviršius bus drėgnas, kas būtina cheminei klijų aktyvacijai.
- Fiksacija: Įdėkite protezą į burną, stipriai sukąskite ir palaikykite apie 10–15 sekundžių. Tai užtikrina tolygų klijų pasiskirstymą.
- Laukimas: Rekomenduojama nevalgyti ir negerti bent 15–30 minučių po įsidėjimo, kad fiksacija taptų maksimaliai tvirta.
Klijų šalinimas ir burnos higiena
Vienas nemaloniausių aspektų naudojant klijus – jų pašalinimas vakare. Klijų likučiai ant dantenų yra puiki terpė daugintis bakterijoms ir grybeliui (pvz., Candida albicans), kas gali sukelti protezinį stomatitą.
Norint lengviau pašalinti klijus, pirmiausia praskalaukite burną šiltu vandeniu arba druskos tirpalu. Šiluma šiek tiek suskystina klijus. Išimkite protezą lėtai jį judindami į šonus. Likučius nuo dantenų geriausia valyti minkštu dantų šepetėliu ir šiltu vandeniu arba naudojant marlės gabalėlį. Venkite stipraus gremžimo, nes gleivinė po protezu dažnai būna jautresnė. Patį protezą, jei ant jo liko daug klijų, galima trumpam pamerkti į šiltą vandenį (bet ne verdantį, kad nesideformuotų plastikas) ir tada nuvalyti standžiu šepetėliu.
Cinkas protezų klijuose: ar verta nerimauti?
Prieš keletą metų kilo susirūpinimas dėl cinko, esančio kai kurių fiksuojamųjų kremų sudėtyje. Cinkas yra mineralas, naudojamas klijų sukibimui pagerinti. Nors nedideliais kiekiais jis žmogui nekenksmingas ir net būtinas, per didelis jo kiekis, patenkantis į organizmą ilgą laiką, gali sukelti neurologines problemas (pvz., galūnių tirpimą, pusiausvyros sutrikimus) dėl vario trūkumo organizme, kurį išstumia cinkas.
Tačiau ekspertai ramina: rizika kyla tik tiems, kurie naudoja milžiniškus klijų kiekius (pvz., sunaudoja tūbelę per kelias dienas, užuot naudoję ją kelias savaites). Jei laikotės instrukcijų ir naudojate klijus taupiai, cinko kiekis neviršys leistinų normų. Visgi, rinkoje dabar yra daugybė becinkių alternatyvų, kurios yra tokios pat efektyvios. Jei nerimaujate dėl sveikatos ar vartojate maisto papildus su cinku, tiesiog rinkitės produktus, pažymėtus kaip „Zinc-free” (be cinko).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Naudojant protezų klijus, pacientams dažnai kyla specifinių klausimų. Štai ekspertų atsakymai į populiariausias užklausas.
Ar galiu naudoti klijus, jei mano protezas įskilęs?
Ne, jokiu būdu. Klijai nėra skirti protezo remontui. Jei protezas įskilo, naudojant klijus bandyti jį „sulipdyti” burnoje yra pavojinga, nes aštrūs kraštai gali pažeisti burnos audinius, o netaisyklinga protezo padėtis spartins kaulo tirpimą. Kreipkitės į dantų techniką.
Kaip dažnai reikia tepti klijus?
Kokybiški klijai turėtų išlaikyti protezą visą dieną. Tepti klijus reikėtų tik vieną kartą – ryte. Jei jaučiate poreikį tepti klijus kelis kartus per dieną, tai signalizuoja, kad protezas nebetinka jūsų žandikauliui ir jį reikia koreguoti odontologo kabinete.
Ar klijus galima naudoti su daliniais protezais?
Taip, klijai tinka tiek pilniems plokšteliniams protezams, tiek daliniams protezams. Daliniams protezams klijai suteikia papildomo stabilumo, kas sumažina krūvį, tenkantį atraminiams dantims, prie kurių tvirtinasi kabliukai.
Ar saugu miegoti su priklijuotais protezais?
Nors klijai laikys protezą ir naktį, odontologai rekomenduoja nakčiai protezus išsiimti. Dantenoms ir gleivinei būtina „kvėpuoti” ir pailsėti nuo nuolatinio spaudimo. Be to, miegojimas su protezais didina infekcijų, tokių kaip grybelis, riziką.
Kada klijai nebepadeda: kaulo atrofija ir perbazavimas
Svarbiausia suprasti, kad dantų protezų klijai yra pagalbinė priemonė, o ne sprendimas blogai priglundantiems protezams. Žmogaus žandikaulis yra gyvas audinys, kuris po dantų netekimo nuolat keičiasi – vyksta kaulo rezorbcija (tirpimas). Tai reiškia, kad laikui bėgant dantenų forma traukiasi, o protezas lieka toks pat. Dėl šios priežasties atsiranda laisvumas, kurį pacientai bando kompensuoti vis didesniu klijų kiekiu.
Jei pastebėjote, kad net ir naudojant klijus protezas smukčioja, sukelia skausmą ar klijų tūbelė baigiasi neįprastai greitai, tai ženklas, kad atsirado per didelis tarpas tarp protezo pagrindo ir žandikaulio. Tokiu atveju būtina ne didinti klijų dozę, o kreiptis į gydytoją dėl protezo perbazavimo. Tai procedūra, kurios metu į esamą protezą įliejamas naujas plastmasės sluoksnis, tiksliai atitinkantis pasikeitusią dantenų formą. Reguliarus perbazavimas (dažniausiai kas 2–3 metus) ne tik pagerina laikymąsi, bet ir apsaugo žandikaulio kaulą nuo spartesnio nykimo, kurį sukelia „klibantis” protezas.
