Kas laikoma žemu spaudimu ir aukštu pulsu?
Žemas kraujospūdis (hipotenzija) dažniausiai nustatomas, kai sistolinis spaudimas yra žemesnis nei 100 mmHg, o diastolinis – mažesnis nei 60 mmHg. Tačiau šios ribos nėra absoliučios – kai kurie žmonės jaučiasi puikiai ir esant 90/60 mmHg, kitiems net 110/70 mmHg gali sukelti silpnumą.
Aukštas pulsas paprastai vadinamas tachikardija ir nustatomas, kai ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis viršija 100 kartų per minutę. Tačiau svarbu vertinti ne tik skaičių, bet ir kontekstą – emocijos, stresas, skausmas ar fizinis krūvis savaime didina pulsą.
Kai žemas spaudimas ir aukštas pulsas pasireiškia kartu, tai dažniausiai reiškia, kad organizmas bando kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą padidindamas širdies darbą. Tai galima jausti kaip širdies plakimo sustiprėjimą, galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimo priepuolį.
Kodėl pulsas kyla, kai spaudimas krenta?
Kai kraujospūdis sumažėja, organizmas susiduria su iššūkiu – į smegenis ir kitus organus patenka mažiau kraujo. Kad tai kompensuotų, širdis pradeda plakti greičiau ir stipriau. Tai natūralus refleksas, susijęs su autonomine nervų sistema. Jį galima palyginti su vandens siurbliu: jei sumažėja slėgis vandentiekio sistemoje, siurblys dirba greičiau, kad kompensuotų srautą.
Toks mechanizmas veikia trumpą laiką, tačiau ilgalaikė tachikardija gali per daug apkrauti širdį, todėl svarbu suprasti priežastį ir ją pašalinti.
Galimos priežastys
Žemas spaudimas ir padidėjęs pulsas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Kartais tai visai nepavojinga, tačiau kai kuriais atvejais gali reikšti rimtą sveikatos sutrikimą.
Skysčių trūkumas. Dehidratacija – viena dažniausių priežasčių. Net nedidelis vandens trūkumas sumažina kraujo tūrį, todėl spaudimas krenta, o pulsas kyla. Prakaitavimas, karštis, viduriavimas, vėmimas – visa tai gali lemti stiprią dehidrataciją.
Kraujavimas. Vidinis ar išorinis kraujavimas mažina cirkuliuojančio kraujo kiekį. Tai pavojinga būklė, sukelianti silpnumą, šaltą prakaitą, blyškumą, sumišimą.
Širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar staigus kraujagyslių išsiplėtimas gali lemti staigų spaudimo kritimą ir organizmo kompensaciją pulso didėjimu.
Infekcijos. Esant karščiavimui ar infekcijai, ypač sepsiui, spaudimas gali kristi, o pulsas – ženkliai didėti. Tai pavojinga ir reikalauja skubios pagalbos.
Endokrininiai sutrikimai. Skydliaukės hiperfunkcija, antinksčių problemos ar hormoniniai pokyčiai daro įtaką kraujo spaudimui ir širdies ritmui.
Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai (pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantys, diuretikai ar raminamieji) gali sukelti spaudimo kritimą, o organizmas reaguoja padidėjusiu pulsu.
Stresas ir nerimas. Streso hormonai aktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl pulsas kyla, o spaudimas gali kristi dėl kraujagyslių išsiplėtimo.
Kaip pajusti šį derinį?
Žemas spaudimas ir didelis pulsas dažniausiai pasireiškia ryškiais pojūčiais. Galite jausti:
– galvos svaigimą,
– silpnumą,
– „aptirpimą“ stovint ar keičiant padėtį,
– širdies dūžių sustiprėjimą,
– šaltą prakaitą,
– dusulį,
– spengimą ausyse,
– nerimą ar panikos jausmą.
Jeigu šie simptomai užsitęsia arba kartojasi, tai yra ženklas, kad organizmas nesusitvarko su apkrova ir būtina išsiaiškinti priežastį.
Kada tai pavojinga?
Nors kartais tokia būsena būna laikina ir nepavojinga, yra situacijų, kai ji gali būti gyvybei pavojinga. Į gydytoją reikia kreiptis, jei:
– spaudimas krenta iki labai žemų reikšmių (pvz., 80/50 mmHg),
– pulsas nuolat viršija 120–130 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje,
– jaučiamas alpimas ar sąmonės netekimas,
– atsiranda krūtinės skausmas,
– pasireiškia dusulys ar kvėpavimo sunkumas,
– yra įtarimas dėl kraujavimo,
– būklę lydi karščiavimas ar stiprus silpnumas.
Tai gali rodyti sepsį, širdies problemas arba šoką – būkles, kai nedelsiant reikalinga medicininė pagalba.
Kaip sau padėti namuose?
Jei žemas spaudimas ir aukštas pulsas nėra susiję su rimta priežastimi, yra keli būdai palengvinti savijautą:
Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai pagerina kraujo grįžimą į širdį ir gali greitai pagerinti savijautą.
Gerkite skysčius. Vanduo ar elektrolitų gėrimai padeda atstatyti kraujo tūrį, ypač po fizinio krūvio ar karščio.
Venkite staiga atsistoti. Staigus padėties keitimas gali dar labiau sumažinti spaudimą.
Valgykite reguliariai. Per mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti silpnumą ir širdies plakimą.
Apribokite kofeino ir alkoholio vartojimą. Abu gali paveikti širdies ritmą ir organizmo skysčių balansą.
Jei simptomai kartojasi, svarbu neignoruoti jų ir pasitikrinti sveikatą.
Kaip to išvengti?
Prevencija prasideda nuo gyvenimo būdo įpročių. Tinkamai prižiūrint skysčių balansą, mitybą ir stresą, galima išvengti daugelio epizodų. Taip pat svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir pulsą, ypač jei turite polinkį į žemą spaudimą ar širdies ritmo sutrikimus.
Fizinis aktyvumas – ypač ėjimas, plaukimas ar lengvi pratimai – stiprina širdies veiklą. Svarbu nepamiršti, kad per staigus krūvis gali sukelti simptomus, todėl treniruotės turėtų būti nuoseklios.
DUK
Ar žemas spaudimas ir aukštas pulsas visada reiškia pavojų?
Ne visada. Kartais tai gali būti reakcija į karštį, stresą ar skysčių trūkumą. Tačiau kartojantis epizodams būtina išsiaiškinti priežastį.
Ar galiu sportuoti, jei mano spaudimas žemas?
Taip, bet pasirinkite vidutinį krūvį ir venkite staigių judesių. Reguliarus sportas padeda stabilizuoti kraujotaką.
Kada reikia kviesti greitąją?
Jei krenta sąmonė, atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys arba yra įtarimas dėl vidinio kraujavimo.
Ar įmanoma pakelti spaudimą be vaistų?
Dažnai padeda skysčiai, druska, poilsis, kojos pakėlimas, reguliari mityba. Vaistai reikalingi tik esant rimtesnėms būklėms.
Ar didelis pulsas gali pakenkti širdžiai?
Ilgalaikė tachikardija apkrauna širdį, todėl svarbu nustatyti priežastį ir ją koreguoti.
Kūno siunčiami signalai, kurių neverta ignoruoti
Žemas spaudimas kartu su aukštu pulsu – tai ženklas, kad organizmas patiria stresą ar disbalansą. Kartais tai gali būti visiškai laikina ir nepavojinga, tačiau kartais – rimtas organizmo pagalbos šauksmas. Stebėkite savo kūną, įsiklausykite į jo siunčiamus signalus ir, jei simptomai užsitęsia ar intensyvėja, kreipkitės į specialistus. Tinkamas dėmesys sveikatai padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina gerą savijautą kasdien.
