Žemas pulsas: ką daryti nedelsiant

Žemas pulsas: ką daryti nedelsiant
Žemas pulsas, dar vadinamas bradikardija, yra būklė, kai širdis plaka rečiau nei 60 kartų per minutę. Nors kai kuriais atvejais tai gali būti normalu – pavyzdžiui, fiziškai aktyviems žmonėms ar miegant – kartais žemas pulsas rodo rimtą širdies veiklos sutrikimą. Svarbiausia – atskirti, kada tai natūralus reiškinys, o kada būtina skubiai kreiptis į gydytojus.

Ką reiškia žemas pulsas?

Pulsas parodo, kaip dažnai širdis susitraukia per minutę. Suaugusio žmogaus normalus pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Kai dažnis mažesnis nei 60, kalbama apie bradikardiją. Kartais tai reiškia gerą širdies būklę – ypač jei žmogus sportuoja ir jo širdis stipri. Tačiau kai žemas pulsas pasireiškia kartu su silpnumu, galvos svaigimu ar dusuliu, tai gali būti pavojinga ir reikalauja medicininės pagalbos.

Ką reiškia žemas pulsas?
Ką reiškia žemas pulsas?Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Galimos žemo pulso priežastys

Žemas pulsas gali būti nulemtas daugybės veiksnių – nuo natūralių iki patologinių. Dažniausios priežastys:

Fizinis pasirengimas. Sportininkų širdis dirba efektyviau, todėl pulsas natūraliai mažesnis.
Amžius. Vyresniame amžiuje širdies ritmas natūraliai lėtėja.
Širdies laidumo sutrikimai. Širdies blokados ar sinusinio mazgo disfunkcija trukdo elektriniams impulsams.
Vaistai. Kai kurie vaistai, ypač nuo aukšto kraujospūdžio (pvz., beta blokatoriai), gali sumažinti pulsą.
Hipotireozė. Sumažėjusi skydliaukės funkcija gali lėtinti širdies darbą.
Elektrolitų disbalansas. Kalio, kalcio ar natrio trūkumas veikia širdies impulsų laidumą.
Hipotermija. Kūno atvėsimas taip pat sulėtina širdies ritmą.
Dehidratacija ar mažas cukraus kiekis. Šios būklės trikdo kraujotaką ir gali sumažinti širdies dažnį.

Kaip atpažinti pavojingą situaciją?

Ne kiekvienas žemas pulsas reiškia pavojų, tačiau kai kurie simptomai rodo, kad būtina skubiai reaguoti:

• Staigus silpnumas arba galvos svaigimas;
• Nualpimas arba jo pojūtis;
• Dusulys, oro trūkumas;
• Krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas;
• Sumišimas, lėta reakcija;
• Šaltas prakaitas ar blyški oda.

Jei pasireiškia bent keli iš šių simptomų, tai gali reikšti, kad širdis nepakankamai efektyviai pumpuoja kraują – būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Ką daryti, jei pulsas staiga sumažėjo?

Jei pajutote simptomus ar išmatavote labai žemą pulsą, pirmiausia reikėtų:

1. Atsigulti. Ramiai atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas – taip pagerinsite kraujotaką į širdį ir smegenis.
2. Giliai kvėpuokite. Tai padeda sureguliuoti nervų sistemą ir sumažina paniką.
3. Išmatuokite pulsą ir kraujospūdį. Jei pulsas žemiau 50 dūžių/min. ar kraujospūdis labai žemas – situacija rimta.
4. Venkite staigių judesių. Atsikelkite tik tada, kai savijauta pagerėja.
5. Kvieskite pagalbą. Jei simptomai nepraeina arba blogėja – skambinkite 112.

Ką daryti, jei pulsas staiga sumažėjo?
Ką daryti, jei pulsas staiga sumažėjo? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kada būtina medicininė pagalba?

Jei žemas pulsas yra nuolatinis arba pasireiškia dažnai, būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Gydytojas gali paskirti:

• Elektrokardiogramą (EKG) – nustatyti širdies ritmo sutrikimams;
• Holterio monitoravimą – širdies veiklai sekti 24 valandas;
• Kraujo tyrimus – įvertinti elektrolitus ir skydliaukės funkciją;
• Echokardiogramą – širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti širdies stimuliatorių – prietaisą, kuris palaiko normalų širdies ritmą, kai natūralus impulsų perdavimas sutrinka.

Ką galima daryti namuose?

Jei žemas pulsas nesukelia simptomų ir gydytojas patvirtino, kad tai fiziologinė norma, galima padėti širdžiai sveikiau dirbti:

Valgykite subalansuotai. Rinkitės produktus, turinčius magnio, kalio ir vitaminų B grupės – riešutus, grūdus, vaisius.
Venkite dehidratacijos. Gerkite pakankamai vandens, ypač karštu oru ar sportuojant.
Stebėkite vaistų poveikį. Jei vartojate vaistus nuo spaudimo, aptarkite su gydytoju, ar jie gali mažinti pulsą.
Reguliariai matuokite pulsą. Tai padės pastebėti pokyčius ir išvengti netikėtų paūmėjimų.
Ribokite alkoholį ir nikotiną. Šios medžiagos trikdo širdies veiklą ir gali didinti riziką.

DUK

Ar žemas pulsas visada pavojingas?
Ne, kai kuriems žmonėms, ypač sportuojantiems, žemas pulsas yra normalus. Pavojus kyla tik tada, kai atsiranda simptomai – galvos svaigimas, silpnumas ar nualpimas.

Ar galima padidinti pulsą be vaistų?
Taip – išgerkite vandens, švelniai pajudėkite, giliai kvėpuokite. Tačiau jei simptomai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.

Kokie vaistai gali mažinti pulsą?
Dažniausiai – beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar kai kurie širdies ritmo vaistai. Jei įtariate, kad jie per stipriai veikia, pasitarkite su gydytoju.

Ar reikia širdies stimuliatoriaus?
Tik tuo atveju, jei pulsas nuolat žemas ir sukelia rimtus simptomus. Sprendimą priima kardiologas po išsamių tyrimų.

Ar žemas pulsas gali būti laikinas?
Taip, pavyzdžiui, po miego, stipraus streso ar dėl vaistų. Jei savijauta gera – tai laikina ir nekenksminga.

Kai širdis dirba per lėtai

Žemas pulsas nebūtinai reiškia ligą, tačiau jis visada vertas dėmesio. Širdis – pagrindinis organas, kuris užtikrina deguonies tiekimą visam kūnui, todėl bet kokie jos darbo pokyčiai turi būti vertinami atsakingai. Jei abejojate, ar jūsų pulsas normalus, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su gydytoju. Anksti nustatyta problema padeda išvengti rimtų komplikacijų ir pasirūpinti savo širdimi laiku.