Žemas kraujo spaudimas daugeliui asocijuojasi su silpnumu ar galvos svaigimu, tačiau svarbiausia yra suprasti, ką rodo apatinė – diastolinė – reikšmė. Diastolinis, arba „apatinis“, skaičius atspindi slėgį arterijose širdžiai ilsintis tarp dūžių. Jeigu ši reikšmė nuolat per žema, organai gali būti prasčiau aprūpinami krauju ir deguonimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo pavojingas labai žemas apatinis spaudimas, kokie simptomai turėtų priversti sunerimti, kaip sau padėti namuose, kada reikalinga medicininė pagalba ir kokie ilgalaikiai sprendimai padeda suvaldyti problemą.
Kas yra diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas pateikiamas dviem skaičiais: viršutinis (sistolinis) rodo slėgį širdžiai susitraukiant, apatinis (diastolinis) – kai širdis atsipalaiduoja. Diastolinė reikšmė yra itin svarbi smulkiųjų kraujagyslių ir organų perfuzijai: per žemas slėgis reiškia, kad audiniai gali gauti nepakankamai kraujo. Daugeliu atvejų sveikam suaugusiajam diastolinė reikšmė laikoma optimalia apie 70–80 mmHg, tačiau fiziologiškai ji gali svyruoti priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, paros laiko, skysčių balanso ar vartojamų vaistų. Svarbiausia vertinti ne vienkartinę reikšmę, o bendrą simptomų kontekstą ir tendencijas matuojant taisyklingai.
Kada apatinis spaudimas laikomas per žemu?
Bendrai tariant, diastolinis spaudimas žemesnis nei ~60 mmHg jau laikomas hipotenzija, o artėjant prie 50 mmHg ir žemiau rizika didėja. Itin žema reikšmė, pavyzdžiui, apatinis kraujo spaudimas 47, paprastai laikomas pavojingu signalu, ypač jei kartu pasireiškia sąmonės aptemimas, šaltas prakaitas, blyškumas, dusulys ar krūtinės skausmas. Visgi kontekstas svarbus: jauniems, liekniems, itin fiziškai aktyviems žmonėms žemesnės reikšmės gali būti įprastos, tačiau staigus kritimas ar naujai atsiradę simptomai visada reikalauja dėmesio ir, prireikus, skubios pagalbos.
Įspėjamieji simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka
Žemą apatinį spaudimą dažnai lydi galvos svaigimas atsistojus, silpnumas, neryškus matymas, pykinimas, šaltas prakaitas, mieguistumas, nuovargis, retkarčiais – apalpas. Gali atsirasti „juodos dėmės“ akyse, ūžesys ausyse, rankų ar kojų šalimas. Jei simptomai stiprūs, progresuoja arba atsiranda papildomų požymių – krūtinės skausmas, dusulys, stiprus troškulys, sumišimas, mėšlungis, mažas šlapimo kiekis – tai gali reikšti dehidrataciją, vidinį kraujavimą, infekciją ar kitą ūmią būklę. Tokiais atvejais svarbu nedelsiant imtis veiksmų ir, esant reikalui, kviesti pagalbą.
Dažniausios priežastys
Skysčių trūkumas (dehidratacija). Nepakankamas skysčių ir elektrolitų kiekis sumažina cirkuliuojančio kraujo tūrį, todėl krenta spaudimas. Priežastimi gali būti viduriavimas, vėmimas, intensyvus prakaitavimas, karštis ar per mažas gėrimų suvartojimas.
Vaistai. Diuretikai, kai kurie antihipertenziniai, nitratai, antidepresantai ar analgetikai gali per daug sumažinti spaudimą, ypač deriniuose. Pradėjus naują gydymą ar pakeitus dozes, verta sekti matavimus.
Ūmios būklės. Kraujavimas (pvz., skrandžio–žarnyno), sunkios infekcijos (sepsis), alerginės reakcijos, trombozės ar širdies ritmo sutrikimai gali lemti pavojingą spaudimo kritimą ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Endokrininiai ir metaboliniai sutrikimai. Skydliaukės nepakankamumas, antinksčių nepakankamumas, hipoglikemija gali mažinti spaudimą ir sukelti nuovargį, mieguistumą, šaltumą.
Širdies ir kraujagyslių veiksniai. Širdies nepakankamumas, laidumo sutrikimai, arteriolių išsiplėtimas karštyje ar po karštos vonios sumažina periferinį pasipriešinimą ir diastolinį slėgį. Vyresniems žmonėms dėl arterijų standėjimo kartais būna aukštesnis sistolinis ir žemesnis diastolinis slėgis, kas gali bloginti organų perfuziją.
Nėštumas. Pirmais dviem trimestrais spaudimas dažnai fiziologiškai nukrenta; vis dėlto ryškūs simptomai ar labai žemos reikšmės turi būti aptartos su gydytoju.
Pirmoji savipagalba namuose
Jei pajutote silpnumą ar svaigsta galva, pirmiausia atsisėskite ar atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas 20–30 cm, kad pagerintumėte kraujo grįžimą į širdį ir smegenis. Išgerkite stiklinę vandens; jei prakaitavote ar viduriavote, rinkitės gėrimus su elektrolitais. Suvalgykite mažą sūresnį užkandį, jei nėra gydytojo nurodymo riboti druską. Venkite staiga stotis, ypač po ilgesnio sėdėjimo. Karštos vonios, saunos, alkoholis gali dar labiau sumažinti spaudimą – jų laikinai atsisakykite. Jei simptomai nepraeina per 15–30 minučių ar kartojasi, pasitarkite su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Skambinkite pagalbos numeriu, jei atsirado krūtinės skausmas, stiprus dusulys, šaltas prakaitas, sumišimas, apalpimas, neįprastai silpnas ar nereguliarus pulsas, įtariamas kraujavimas ar aukšta temperatūra su šaltkrėčiu. Skubi konsultacija reikalinga nėštumo metu, vyresniame amžiuje, vartojant kelis kraujospūdį veikiančius vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis (širdies, inkstų, endokrininėmis). Staigus ir ryškus spaudimo kritimas, ypač iki 50 mmHg ir žemiau, yra pavojingas signalas, kurio ignoruoti negalima.
Ilgalaikės strategijos ir gyvenimo būdo korekcijos
Skysčių balansas. Daugeliui padeda 2–2,5 l skysčių per parą (nebent gydytojas nurodo kitaip). Karštu oru, po sporto ar ligų kiekį padidinkite, papildykite elektrolitais.
Mitybos principai. Mažesnės, dažnesnės porcijos sumažina „po valgio“ hipotenziją. Saikingai didesnis druskos kiekis galimas tik pasitarus su gydytoju, ypač jei sergate hipertenzija ar inkstų ligomis. Kofeinas trumpam pakelia spaudimą, bet ne visiems tinka.
Fizinis aktyvumas. Reguliarus ištvermės ir jėgos derinys gerina kraujagyslių tonusą. Staigių padėties keitimų treniruotės pabaigoje venkite; baigę pratimus, kelias minutes pavaikščiokite.
Komandinė priežiūra. Peržiūrėkite vaistus su mediku – kartais pakanka pakoreguoti dozes ar laiką. Gali padėti kompresinės kojinės, ypač esant ortostatinei hipotenzijai. Naktį – šiek tiek pakelta galvos pusė, kad ryte kritimas būtų mažesnis.
Stebėsena. Matuokite spaudimą ryte ir vakare, 3–7 dienas iš eilės, užsirašykite reikšmes ir simptomus. Tai padės gydytojui įvertinti tendencijas ir priimti tikslesnius sprendimus.
Taisyklingas kraujospūdžio matavimas: klaidos, kurios klaidina
Naudokite patikrintą, kliniškai validuotą automatinį tonometrą ir tinkamo dydžio manžetę (per maža „iškels“ reikšmes, per didelė – „numuš“). Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite, negerkite kofeino, nerūkykite bent 30 minučių, tuštinkite pūslę. Matavimo metu ranka turi būti širdies lygyje, nekalbėkite ir nejudėkite. Atlikite du matavimus, antrą po 1–2 min., užrašykite vidurkį. Jei reikšmės stebėtinai žemos, pakartokite matavimą kitoje rankoje ar kitu aparatu.
DUK
Ar vienkartinė labai žema reikšmė visada pavojinga?
Ne visada, tačiau vienkartinį kritimą būtina vertinti kartu su savijauta. Jei kartu jaučiate silpnumą, krūtinės skausmą, dusulį ar apalpote – tai signalas nedelsiant kreiptis pagalbos.
Ar galima padidinti apatinį spaudimą mityba?
Skysčiai, elektrolitai ir nedidelis druskos padidinimas (tik suderinus su gydytoju) gali padėti. Taip pat naudingi dažnesni, mažesni valgiai ir alkoholio ribojimas.
Ar kava padeda?
Kofeinas trumpam padidina kraujospūdį, bet poveikis individualus ir laikinas. Venkite gerti vėlai vakare ar jei sukelia širdies plakimus.
Ar reikia sportuoti, jei spaudimas žemas?
Taip, reguliarus, laipsniškai didinamas fizinis aktyvumas dažniausiai naudingas. Venkite staigiai stotis po pratimų, gerkite pakankamai skysčių, stebėkite savijautą.
Kada būtini tyrimai?
Jei žemos reikšmės kartojasi, ypač kartu su simptomais, reikalingas vizitas pas šeimos gydytoją. Gali būti skiriami bendrieji kraujo, elektrolitų, skydliaukės, EKG ar kiti tyrimai.
Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis stabiliau
Plan uokite dieną taip, kad anksti ryte ar po ilgo sėdėjimo turėtumėte kelias minutes „įsibėgėjimui“: pavaikščiokite, atlikite lengvą tempimą, venkite staiga šokti iš lovos. Visada turėkite su savimi vandens buteliuką, o karštomis dienomis – elektrolitų miltelių. Kelionėse rinkitės lengvesnį maistą ir nepersistenkite su karštais dušais ar pirtimis. Jei jaučiate, kad „krenta“, atsisėskite, pakelkite kojas, išgerkite vandens ir įvertinkite, ar nereikia medicininės pagalbos. Nuoseklūs, nedideli žingsniai dažniausiai duoda daugiau naudos nei vienkartiniai „gelbėjimo“ sprendimai.
