Diastolinis kraujo spaudimas 60 mmHg savaime dar nereiškia pavojingos būklės. Svarbu, koks yra viršutinis spaudimas, kaip jaučiatės, ar toks rodmuo jums įprastas ir ar jis kartojasi taisyklingai matuojant. Pavyzdžiui, 110/60 ir 160/60 mmHg nėra ta pati situacija, nors apatinis skaičius vienodas.
Jeigu kartu pasireiškė krūtinės skausmas, stiprus dusulys, sąmonės sutrikimas, nepraeinantis alpimas ar įtariamas kraujavimas, skambinkite 112. Skubumą lemia ne vien skaičius ekrane, todėl nereikia laukti, kol apatinis spaudimas nukris žemiau tam tikros ribos.
Ką rodo apatinis kraujospūdžio skaičius?
Kraujospūdis užrašomas dviem skaičiais. Sistolinis, viršutinis, rodo slėgį širdžiai susitraukiant, o diastolinis, apatinis, – širdžiai atsipalaiduojant tarp susitraukimų. Abu matuojami gyvsidabrio stulpelio milimetrais, trumpinami mmHg. Šiame straipsnyje pateikiami pavyzdžiai skirti suaugusiųjų rodmenims aptarti.
Amerikos širdies asociacija (AHA) žemą kraujospūdį paprastai apibūdina kaip mažesnį nei 90/60 mmHg. Tačiau iš vieno apatinio skaičiaus negalima nuspręsti, kad organams būtinai trūksta kraujo ar reikalingi spaudimą keliantys vaistai. Dalis žmonių žemesnį spaudimą toleruoja be simptomų.
Tas pats 60 – skirtingas kontekstas
Vien apatinis skaičius nepatvirtina ligos. Vertinkite įprastus rodmenis ir jų kartojimąsi.
Svarbus ir žemas viršutinis spaudimas, ir simptomai. Saugiai atsisėskite, kreipkitės dėl įvertinimo.
Viršutinis spaudimas padidėjęs. „Apatinis normalus“ nepanaikina poreikio aptarti rodmenį.
Kada diastolinis spaudimas 60 vertas gydytojo dėmesio?
Pasitarkite, jei rodmenys naujai sumažėjo, dažnai kartojasi arba kartu svaigsta galva, silpna, pykina, liejasi vaizdas, alpstate ar jaučiate širdies plakimą. Ypač svarbu paminėti, jei simptomai prasidėjo pakeitus vaistą ar jo dozę.
Vertinant vyresnio žmogaus spaudimą svarbi ir aukšta sistolinė reikšmė, gretutinės širdies bei inkstų ligos ir griuvimai. Negalima automatiškai laikyti 60 mmHg „amžiaus norma“ arba savarankiškai mažinti paskirtą gydymą. Nėštumo metu naujus ryškius simptomus taip pat aptarkite su medikais.
Kokios gali būti priežastys?
NHS žemo kraujospūdžio apžvalgoje nurodoma, kad spaudimą veikia paros laikas, veikla, paveldimumas, nėštumas, ligos ir vaistai. Galima skysčių stoka po vėmimo, viduriavimo ar karščio. Priežasčiai nustatyti vien namų matuoklio nepakanka.
Svaigimas atsistojus gali būti susijęs su ortostatine hipotenzija. Tai spaudimo kritimas pakeitus kūno padėtį, o ne bet kuris diastolinis rodmuo 60. Gydytojas gali pasiūlyti matavimus skirtingose padėtyse. Jei linkstate alpti, nebandykite stovėjimo testo vieni ir nerizikuokite griūti.
Prie žemesnio spaudimo gali prisidėti širdies, hormonų ar nervų sistemos problemos. Pavyzdžiui, kraujospūdžio reguliavimo sunkumų pasitaiko sergant Parkinsono liga. Tai nereiškia, kad žemas spaudimas pats savaime leidžia diagnozuoti šią ligą.
Ką daryti pamačius tokį rodmenį?
| Situacija | Ką daryti |
|---|---|
| Jaučiatės įprastai | Ramiai pakartoti matavimą tinkamomis sąlygomis ir užrašyti abu skaičius. Dėl naujų pasikartojančių rodmenų pasitarti. |
| Lengvai svaigsta ar silpna | Saugiai atsisėsti arba atsigulti, nesistoti staiga. Jei esate sąmoningi, galite saugiai ryti ir skysčiai neribojami, atsigerti vandens. Jei simptomai išlieka ar kartojasi, kreiptis. |
| Krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės pokytis, sunki būklė | Skambinti 112. Nelaukti pakartotinių matavimų ar kavos poveikio. |
| Rodmuo sumažėjo pakeitus gydymą | Susisiekti su vaistą paskyrusiu gydytoju. Dozės nekeisti savavališkai. |
Sutrikus sąmonei ar rijimui neduokite gerti, valgyti ar nuryti tablečių. Nereaguojančiam žmogui pagalbą teikite pagal 112 dispečerio nurodymus. „Palauksiu 15–30 minučių“ nėra saugi taisyklė, jei atsirado pavojingų simptomų.
Kaip taisyklingai pakartoti matavimą?
AHA matavimo rekomendacijos siūlo validuotą automatinį žastinį matuoklį ir tinkamo dydžio manžetę. Per maža ar per didelė manžetė gali iškraipyti rezultatą. Jei abejojate prietaisu ar technika, atsineškite jį į konsultaciją palyginti.
Ramaus pakartotinio matavimo atmintinė
- Pasiruoškite: 30 minučių prieš matavimą nesportuokite, nerūkykite, nevartokite kofeino; ištuštinkite šlapimo pūslę.
- Pailsėkite: bent 5 minutes ramiai pasėdėkite.
- Atsisėskite tinkamai: nugara atremta, pėdos ant grindų, ranka paremta širdies lygyje, manžetė ant nuogo žasto.
- Matuokite nekalbėdami: atlikite du matavimus maždaug vienos minutės intervalu ir užrašykite abu.
Užsirašykite datą, laiką, pulsą, simptomus ir vaistų vartojimo laiką. Vienas rodmuo yra momentinė informacija, o keli palyginamomis sąlygomis atlikti matavimai padeda suprasti tendenciją. Matavimo dažnį ir stebėjimo trukmę suderinkite pagal savo situaciją.
Ar padeda druska, kava ir elektrolitai?
Nereikia automatiškai didinti druskos, kasdien gerti elektrolitų miltelių ar siekti konkretaus litrų kiekio. Skysčių ir druskos poreikis priklauso nuo priežasties, širdies bei inkstų veiklos ir gydymo. Kava nėra būdas saugiai gydyti neaiškų spaudimo kritimą.
Kasdien gali būti naudinga lėčiau keisti padėtį, vengti perkaitimo ir perteklinio alkoholio, o po valgio atsirandančius simptomus aptarti su gydytoju. Vaistų spaudimui didinti reikia ne visiems: dažnai svarbiau nustatyti priežastį arba gydytojui peržiūrėti esamą gydymą.
Kokio ištyrimo gali prireikti?
MedlinePlus apžvalgoje pabrėžiama, kad pirmiausia vertinami įprasti rodmenys, vartojami vaistai, nesenos ligos, skysčių vartojimas ir simptomai. Pagal situaciją gali būti skiriamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai ar elektrokardiograma. Ne kiekvienam žmogui, kurio apatinis spaudimas 60, reikia viso galimų tyrimų rinkinio.
Konsultacijoje pasakykite, ar buvote apalpę, griuvote, kraujavote arba pastebėjote juodas išmatas. Pastarųjų požymių nereikia atidėti iki planinio vizito, ypač jei kartu silpna ar spaudimas krenta. Svarbu gydyti nustatytą priežastį, o ne vien aparato skaičių.
Dažniausi klausimai
Ar reikia pakelti būtent apatinį skaičių iki 80?
Ne. Gydymo tikslas nėra savarankiškai pasiekti vieną pasirinktą skaičių. Vertinama visa kraujospūdžio pora, savijauta ir individuali rizika.
Ar 60 mmHg reiškia šoką?
Ne savaime. Šokas yra sunki kraujotakos būklė, o ne diagnozė iš vieno diastolinio skaičiaus. Sunkių simptomų atveju pagalbos reikia nepriklausomai nuo to, ar aparatas rodo 60, 50 ar kitą reikšmę.
Bendro pobūdžio informacija nepakeičia individualios konsultacijos. Vaistų dozių pagal straipsnį nekeiskite.
Specialioji nuotrauka: Mikhail Nilov / Pexels (licencija). Iliustracinis vaizdas, ne konkretaus matuoklio modelio rekomendacija.
Diastolinis spaudimas 50 mmHg: kada tai problema?
Diastolinis 50 mmHg gali būti normalus kai kuriems jauniems, liesiems ar fiziškai aktyviems žmonėms, jei savijauta gera, tačiau naujas ar simptominis žemas spaudimas turi būti įvertintas. Svarbu visas matavimas: pavyzdžiui, 120/50 reiškia platų pulsinį spaudimą, o 80/50 – bendrą hipotenziją. Svaigimas, alpimas, šaltas prakaitas, sumišimas ar krūtinės skausmas keičia skubumą.
| Situacija | Ką tai gali reikšti | Kitas žingsnis |
|---|---|---|
| 50 be simptomų ir įprasta reikšmė | Gali būti individualu | Stebėti taisyklingai matuojant |
| Svaigsta atsistojus | Galima ortostatinė hipotenzija ar vaistų poveikis | Vaistų ir skysčių vertinimas |
| Alpimas, krūtinės skausmas, dusulys | Galimas kraujotakos sutrikimas | 112 |
Jei būklė greitai blogėja, atsiranda dusulys, alpimas, sumišimas, stiprus ar didėjantis skausmas, nekontroliuojamas kraujavimas ar naujas neurologinis simptomas, kreipkitės skubios pagalbos. Gyvybei grėsmingoje situacijoje skambinkite 112.
