Skrandžio uždegimas: ką valgyti paūmėjimo metu

Skrandžio uždegimas: ką valgyti paūmėjimo metu
Skrandžio uždegimas (gastritas) paūmėja, kai skrandžio gleivinė staigiau sudirginama rūgštimi, vaistais, infekcijomis ar mitybos klaidomis. Tuomet atsiranda deginimas ar skausmas „duobutėje“, pykinimas, ankstyvas sotumas, rūgštus atpylimas, kartais – pūtimas ar net vėmimas. Nors vaistai dažnai būtini, mityba per pirmąsias kelias dienas gali lemti, kaip greitai gleivinė „nurims“. Žemiau – aiški, praktiška strategija: ką ir kaip valgyti, ko vengti, kaip ruošti maistą bei ką daryti, jei simptomai nepraeina.

Paūmėjimo logika: kodėl mityba tokia svarbi?

Uždegusi gleivinė jautriau reaguoja į rūgštį, riebalus, alkoholį, dirginančias medžiagas ir stambias skaidulas. Tinkami patiekalai turi būti švelnūs, mažai riebūs, nedirginantys ir valgomi mažomis porcijomis, kad skrandis nepertemptų sienelių, o rūgšties sekrecija nešokteltų. Taip sumažinama mechaninė, cheminė ir terminė apkrova – trys dirginimo „šakos“.

Paūmėjimo logika: kodėl mityba tokia svarbi?
Paūmėjimo logika: kodėl mityba tokia svarbi? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Pirmųjų 24–72 valandų planas (žingsnis po žingsnio)

1–oji diena: skysčiai ir lengviausi užkandžiai

  • Maži gurkšniai šilto vandens ar silpnos ramunėlių arbatos kas 15–30 min.
  • Ryžių nuoviras ar labai skysta ryžių košė vandenyje.
  • Banano puselė arba trinta obuolių tyrelė be cukraus, jei nėra didelio rūgštingumo provokacijos.
  • Jei pykina – 1–2 sausainiai be kakavos, be sėklų, lėtai kramtant.

Tikslo esmė – palaikyti skysčius ir elektrolitus, „užkloti“ gleivinę švelniu, skystu maistu ir nepriversti skrandžio dirbti intensyviai.

2–oji diena: pereinamoji, su lengvu krakmolu ir liesais baltymais

  • Ryžių, manų ar avižų košė vandenyje, tirštesnė, bet be riebalų.
  • Trinta morkų–cukinijų sriuba be svogūnų, česnakų, pipirų.
  • Vandens garuose virta vištienos krūtinėlė (60–90 g) arba baltoji žuvis.
  • Brinkintos avižos ar ryžių traputis su šlakeliu banano tyrės.

3–oji diena: lėtas grįžimas prie įvairesnio, bet dar švelnaus meniu

  • Trintos daržovių sriubos (moliūgas, morka, bulvė, cukinija) su lašeliu alyvuogių aliejaus pabaigoje.
  • Virti ryžiai, kuskusas, bulvių košė su nedideliu kiekiu lieso pieno (jei toleruojama) arba vandeniu.
  • Liesi baltymai: garuose virta kalakutiena, menkė, kiaušinio baltymas (trynį – vėliau).
  • Truputis natūralaus jogurto (jei toleruojamas) – probiotikams ir gleivinės mikroaplinkai.

Porcijos – delno dydžio, valgoma kas 2,5–3,5 val., vengiant persivalgymo.

Trintos daržovių sriubos
Trintos daržovių sriubos. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Leidžiami ir ribojami produktai (paūmėjimo fazėje)

Kas dažniausiai tinka

  • Kruopos: ryžiai, manai, avižos (smulkintos, brinkintos), kuskusas.
  • Daržovės (virtos/trintos): morkos, cukinijos, moliūgas, bulvės, žiediniai kopūstai (nedideliais kiekiais, gerai išvirti).
  • Baltymai: garuose virta vištienos krūtinėlė, kalakutiena, baltoji žuvis, kiaušinio baltymas, tofu (švelnus, ne rūkytas).
  • Vaisiai: bananai, keptas ar virtas obuolys be žievelės; vėliau – kriaušė (virtinta), mėlynės (nedaug, be žievelių gabalėlių).
  • Riebalai: minimalūs – 1 arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus į paruoštą šiltą patiekalą.
  • Gėrimai: vanduo, ramunėlių, melisų arbata, silpna pankolio arbata; trumpalaikiai elektrolitų tirpalai, jei buvo vėmimas.

Ko vengti bent 1–2 savaites

  • Aštrių, rūgščių, labai sūrių patiekalų, acto, čili, pipirų, česnakų ir svogūnų (ypač žalių).
  • Riebios, keptos, rūkytos mėsos, sūrių, užkepėlių su gausia grietinėle, majonezo.
  • Kofeino ir alkoholio: kava (ypač tuščiu skrandžiu), energetiniai gėrimai, vynas, alus, stiprieji.
  • Gazuotų gėrimų, limonadų, stiprių sultų (citrusiniai ypač dirgina).
  • Stambių skaidulų pradžioje: žalių kopūstų, ankštinių su odele, sėklų, riešutų, grūdų su aštromis atplaišomis.
  • Šokolado, kakavos, mėtų (atsipalaiduoja stemplės apatinis raukas, didėja refliuksas).

Paruošimo būdai, kurie ramina skrandį

  • Virimais ir garais skaidome struktūras, mažiname mechaninį dirginimą.
  • Trinimas (blenderiu) – ypač pirmomis dienomis, kad maistas „žemėtų“ be pastangų.
  • Lėtas atvėsinimas iki šilto: karštas ir labai šaltas dirgina temperatūriškai.
  • Be apkepinimo – jokio stipraus skrudinimo, gruzdinimo, keptų plutų.

1 dienos meniu pavyzdys (paūmėjimo 2–3 diena)

  • Pusryčiai: skysta avižų košė vandenyje, trupinėlis banano; ramunėlių arbata.
  • Užkandis: ryžių traputis, obuolio tyrelė be cukraus.
  • Pietūs: trinta morkų–moliūgo sriuba; garuose virta menkė (~90 g); keli šaukštai virtų ryžių.
  • Užkandis: jogurto (natūralaus) 100–120 g, jei toleruojamas; jei ne – ryžių nuoviras.
  • Vakarienė: bulvių košė su vandeniu ir lašeliu alyvuogių aliejaus; garuose virta cukinija; kiaušinio baltymo omletas (1–2 baltymai).

Gerkite tarp valgymų, o ne jų metu (po 30–60 min.), kad neatskiestumėte skrandžio sulčių per daug ir neskatintumėte atpylimo.

Dažniausios klaidos per paūmėjimą

  • „Nieko nevalgysiu – praeis“: ilga nevalgymo pauzė skatina rūgšties poveikį tuščiai gleivinei.
  • Kava tuščiu skrandžiu „kad prablaivintų“ – didelis rūgšties šuolis ir dirginimas.
  • Greitas grįžimas prie aštraus, kepto, alkoholio „kai tik pagerėjo“ – recidyvas beveik garantuotas.
  • Per daug žalių salotų iš karto – stambios skaidulos ir rūgštūs padažai vėl suerzina gleivinę.

Gėrimai ir papildai: kas padeda, o kas – ne

  • Tinka: vanduo, ramunėlių, melisų, pankolio arbata; trumpai – nestiprinta juoda arbata su vandeniu (jei nesukelia simptomų).
  • Atsargiai: imbiero arbata padeda pykinimui, bet jei degina – ribokite.
  • Vengti: mėtų, stiprios kavos, alkoholio, gazuotų ir citrusinių gėrimų.
  • Papildai: bet kokius rūgštinius ar dirginančius (pvz., koncentruotos vitamino C rūgštinės formos) derinkite su gydytoju; geležies preparatai gali dirginti – vartokite su maistu, pagal nurodymus.

Kada būtina gydytojo konsultacija?

Nedelskite kreiptis, jei pastebite kraujo vėmaluose ar išmatose, juodas deguto konsistencijos išmatas, nuolatinį vėmimą, ryškų svorio kritimą, naktinį skausmą ar esate vyresnio amžiaus su naujai atsiradusiais simptomais. Jei vartojate NVNU (pvz., ibuprofeną), aspiriną, steroidus – aptarkite apsaugines priemones su gydytoju. Įtariant Helicobacter pylori, reikalingi tyrimai ir eradikacinis gydymas.

DUK

Ar pienas „užgesina“ rūgštį?

Trumpam gali sušvelninti deginimą, bet vėliau pieno baltymai ir riebalai gali skatinti rūgšties sekreciją. Paūmėjimo pradžioje geriau rinktis vandenį ir ramunėlių arbatą; pieno – tik nedaug, jei toleruojamas.

Ar galima valgyti duoną?

Tinka baltiesiems skrebučiams ar batonui be sėklų, plonai; grūdėta, su sėklomis, rūgšti duona – vėliau, kai simptomai atslūgsta.

Ar bananai tikrai padeda?

Dažnai taip – jie švelnūs, mažai rūgštūs, turi pektino. Jei jaučiate pablogėjimą, stabdykite ir rinkitės ryžių košę ar trintą moliūgą.

Kiek laiko laikytis „švelnios“ dietos?

Dažniausiai 3–7 dienas, po to pamažu plėskite racioną: po vieną naują produktą kas 1–2 dienas, stebėkite savijautą. Grįžimas prie aštraus ir kepto – tik visiškai nurimus simptomams.

Ar probiotikai reikalingi?

Gali padėti daliai žmonių atstatant mikroaplinką, ypač po antibiotikų, bet rinkitės ne rūgščias formas ir aptarkite su gydytoju, jei simptomai užsitęsia.

Kasdieniai įpročiai, kurie padeda skrandžiui nurimti

Valgykite mažomis porcijomis 4–6 kartus per dieną ir nepersivalgykite vakare. Paskutinis lengvas užkandis – 2–3 val. prieš miegą, lovos galą pakelkite 10–15 cm, jei vargina refliuksas. Venkite aptemptų drabužių, rūkymo ir alkoholio; stresą slopinkite kvėpavimo pratimais, lengvais pasivaikščiojimais po valgio (10–15 min.). Vaistus, galinčius dirginti skrandį (NVNU), vartokite tik kartu su maistu ir pasitarę su gydytoju. Prisiminkite: net ir ideali „paūmėjimo dieta“ veiks geriausiai kartu su nustatyta priežastimi ir tinkamu gydymu.