Silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas: kada pavojinga?

Širdies ligos ir prakaitavimas gali būti susiję, tačiau vien prakaitavimas širdies ligos nepatvirtina. Prakaituojame dėl karščio, fizinio krūvio, nerimo, kai kurių vaistų ar kitų sveikatos sutrikimų. Svarbiausia – ar prakaitas atsirado netikėtai ir kokie simptomai jį lydi.

Šaltas prakaitas kartu su krūtinės spaudimu, dusuliu, alpimu ar labai bloga savijauta gali būti infarkto ar kitos skubios būklės požymis. Skambinkite 112 ir nevairuokite patys. Nereikia laukti, kol pradės skaudėti būtent kairę ranką ar pasireikš visi „klasikiniai“ simptomai.

Kada prakaitavimas gali būti susijęs su širdimi?

Infarkto metu galimas šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, svaigimas, dusulys ir spaudimas ar diskomfortas krūtinėje. Diskomfortas gali plisti į vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar viršutinę pilvo dalį. Kartais simptomai prasideda nestipriai, praeina ir vėl grįžta.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas yra dažnas simptomas tiek vyrams, tiek moterims. Vis dėlto stipraus krūtinės skausmo nebuvimas infarkto neatmeta. Dusulys, neįprastas silpnumas, pykinimas ir prakaitavimas taip pat svarbūs, ypač jei atsirado staiga ir žmogus jaučiasi akivaizdžiai blogai.

Širdies plakimo jutimas, permušimai ar greitas ritmas gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Jei kartu skauda krūtinę, trūksta oro ar alpstate, reikalinga skubi pagalba. Nei prakaito gausumas, nei vien namuose pamatuotas pulsas neleidžia nustatyti konkretaus ritmo sutrikimo.

Kitos galimos prakaitavimo ir silpnumo priežastys

Silpnumas, galvos svaigimas ir prakaitavimas nėra vien širdžiai būdingas derinys. Priežastį padeda vertinti aplinkybės, vaistai ir kiti simptomai. Panikos epizodas gali priminti širdies sutrikimą, todėl pirmą kartą atsiradusį stiprų negalavimą pavojinga savarankiškai pavadinti „tik nerimu“.

Ką daryti staiga išmušus šaltam prakaitui?

Sustabdykite veiklą ir atsisėskite saugioje vietoje. Jei yra infarkto ar kitos sunkios būklės požymių, pirmiausia skambinkite 112. Paprašykite šalia esančio žmogaus pasilikti. Neikite vieni „prasivaikščioti, kad praeitų“ ir nebandykite vairuoti į ligoninę.

Vykdykite dispečerio nurodymus. Neskubėkite vartoti svetimų širdies vaistų, papildomos kraujospūdžio tabletės ar raminamųjų. Dėl aspirino vartojimo įtariant infarktą klausykite pagalbos specialistų nurodymų – jis nėra priemonė nuo bet kokio prakaitavimo. Jei turite savo krūtinės anginos veiksmų planą, praneškite apie jį dispečeriui.

Jei žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, skambinkite 112 įjungę garsiakalbį ir pradėkite gaivinimą pagal dispečerio nurodymus. Pavieniai gaudantys oro įkvėpimai nėra normalus kvėpavimas. Jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius, paprašykite jį atnešti ir vykdykite aparato komandas.

Jeigu sergate diabetu

Gliukozė mažesnė nei 4 mmol/l paprastai laikoma hipoglikemija. Jei esate sąmoningi ir saugiai ryjate, laikykitės jums sudaryto plano: vartokite greitai pasisavinamų angliavandenių, pavyzdžiui, gliukozės preparatą, ir po 10–15 minučių patikrinkite gliukozę. Jei ji tebėra per maža, veiksmus reikia kartoti pagal planą.

Sutrikus sąmonei ar negalint saugiai ryti, neduokite maisto ar gėrimo per burną ir kvieskite skubią pagalbą. Gliukagonas naudojamas, jei jis paskirtas ir padedantis žmogus moka jį suleisti ar kitaip vartoti pagal preparato instrukciją. Nesergantiems diabetu hipoglikemija retesnė: pasikartojantys epizodai turi būti ištirti, o ne nuolat „gydomi saldainiu“.

Kokie tyrimai gali būti reikalingi?

Gydytojas išklauso simptomus, apžiūri ir pagal situaciją parenka tyrimus. Įtariant infarktą reikalingi skubūs tyrimai, įskaitant EKG ir kraujo rodiklius. Pasikartojančiam širdies plakimui įvertinti gali reikėti ritmo registravimo. Vien normalus išmaniojo laikrodžio pranešimas ar kraujospūdis pavojingos būklės neatmeta.

Ne kiekvienam prakaituojančiam žmogui būtinas visas kardiologinių tyrimų paketas. Prireikus ieškoma mažakraujystės, skydliaukės veiklos, gliukozės ar kitų sutrikimų. Jei jau nustatytas širdies nepakankamumas, dėl naujų simptomų susisiekite su gydančia komanda; daugiau apie ligos eigą – širdies nepakankamumo apžvalgoje.

Dažniausi klausimai

Ar naktinis prakaitavimas reiškia silpną širdį?

Ne. Jis turi daug priežasčių. Jei vėsiame kambaryje reguliariai permirksta patalynė, prakaitavimas pažadina ar kartu krinta svoris, kreipkitės į gydytoją.

Ar praėjęs priepuolis jau nebepavojingas?

Ne visada. Infarkto simptomai gali grįžti, o trumpalaikis ritmo sutrikimas nebūtinai užfiksuojamas vėliau. Jei buvo įtariamo infarkto požymių, nedelskite kviesti pagalbos net palengvėjus.

Ar prakaitavimas leidžia diagnozuoti aukštą kraujospūdį?

Ne. Kraujospūdis vertinamas matuojant ir atsižvelgiant į aplinkybes. Apie kitą situaciją skaitykite, ką gali reikšti žemas apatinis kraujospūdis.

Bendro pobūdžio informacija nepakeičia individualios diagnozės. Esant sunkiai savijautai vadovaukitės skubios pagalbos nurodymais.

Kaip pasiruošti gydytojo konsultacijai?

Užrašykite, kiek truko epizodas, ar jis prasidėjo ramybėje, atsistojus, po fizinio krūvio ar nevalgius. Pažymėkite lydėjusius simptomus, vartojamus vaistus ir pamatuotus rodiklius. Toks dienoraštis padeda atskirti kraujospūdžio, gliukozės, ritmo, vidinės ausies ar kitą priežastį. Tačiau ūmių pavojaus ženklų atveju užrašai ir matavimai neturi atidėti skambučio 112.

Šaltiniai

• NHS: infarkto simptomai ir pagalba.
• American Heart Association: įspėjamieji infarkto požymiai.
• NHS: širdies plakimo jutimas ir pavojaus signalai.
• NHS: hipoglikemija.
• NHS: padidėjęs prakaitavimas.
• NHS: naktinis prakaitavimas.

Specialioji nuotrauka: Mikhail Nilov / Pexels (licencija). Iliustracinis vaizdas, ne konkretaus matuoklio modelio rekomendacija.