Šiame straipsnyje aptarsime, koks yra normalus žmogaus pulsas dieną ir naktį, kas lemia jo pokyčius bei kada šie svyravimai gali būti ženklas, kad reikia pasitikrinti sveikatą.
Koks yra normalus pulsas suaugusiam žmogui
Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai siekia 60–90 dūžių per minutę. Tai vadinamasis ramybės pulsas, kuris rodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują, kai organizmas ilsisi. Tačiau normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo ir individualių savybių.
Štai orientacinės vertės:
- Kūdikiams: 100–160 dūžių per minutę
- Vaikams iki 10 metų: 70–130
- Paaugliams: 60–100
- Suaugusiesiems: 60–90
- Sportininkams: 40–60 (dėl ištreniruotos širdies)
Normalus pulsas dieną
Dienos metu pulsas dažniausiai būna aukštesnis, nes organizmas aktyvus – judame, dirbame, patiriame emocijas. Tai visiškai normalu. Net ramiai sėdint, bet būnant susikaupus ar stresuojant, širdis plaka greičiau. Fizinio krūvio metu pulsas gali pakilti iki 120–150 dūžių per minutę, priklausomai nuo amžiaus ir fizinės būklės.
Padidėjęs pulsas dieną gali būti susijęs su:
- fiziniu krūviu ar sportu;
- stresu, nerimu ar stipriomis emocijomis;
- kofeino vartojimu (kava, energetiniai gėrimai, arbata);
- karščiu, dehidratacija ar aukšta aplinkos temperatūra;
- infekcijomis ar karščiavimu.
Jei pulsas padidėjęs trumpam – tai normalu. Tačiau jei jis išlieka aukštesnis nei 100 dūžių per minutę ramybės metu, būtina išsiaiškinti priežastį.
Normalus pulsas naktį
Miegant širdies ritmas natūraliai sulėtėja. Naktį pulsas paprastai būna 10–20 % lėtesnis nei dieną. Tai reiškia, kad suaugusio žmogaus širdis miego metu dažniausiai plaka 50–70 kartų per minutę.
Toks sulėtėjimas – sveikos širdies požymis. Kūnas ilsisi, mažėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa ramesnis, todėl širdžiai nebereikia dirbti taip intensyviai. Ypač ryškiai šis skirtumas pasireiškia sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms – jų pulsas miego metu gali sumažėti net iki 40–45 kartų per minutę.
Kada pulsas būna per aukštas
Padidėjęs pulsas (tachikardija) – kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Tokia būklė ne visada pavojinga, bet jei pasikartoja dažnai ar lydi silpnumas, svaigimas, dusulys, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Galimos priežastys:
- stresas, nerimas ar miego trūkumas;
- per didelis kofeino, alkoholio ar nikotino kiekis;
- aukštas kraujo spaudimas ar mažakraujystė;
- skydliaukės veiklos sutrikimai;
- širdies aritmijos ar kitos širdies ligos.
Kada pulsas per žemas
Lėtas pulsas (bradikardija) nustatomas, kai širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę. Nors kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams, tai normalu, kitais atvejais tai gali būti ženklas, kad širdies veikla per silpna arba sutrikusi nervų sistemos reguliacija.
Per žemą pulsą gali lemti:
- širdies laidumo sutrikimai;
- hipotenzija (žemas kraujo spaudimas);
- tam tikri vaistai (pvz., nuo hipertenzijos ar aritmijų);
- hipotirozė – sumažėjusi skydliaukės funkcija;
- ilgas badavimas ar nuovargis.
Kaip teisingai matuoti pulsą
Norint įvertinti savo širdies ritmą, pulsą reikėtų matuoti ramybės būsenoje, bent 10 minučių poilsėjus. Matavimas atliekamas uždėjus rodomąjį ir vidurinį pirštus ant riešo ar kaklo ir suskaičiuojant dūžius per 60 sekundžių. Jei naudojate išmanųjį laikrodį ar pulsoksimetrą, matuokite tuo pačiu paros metu – rytą ir vakare, kad stebėtumėte pokyčius.
DUK
Ar normalu, kad naktį pulsas nukrenta iki 50?
Taip, jei nesijaučiate blogai. Ramus, žemas pulsas naktį rodo gerą širdies būklę ir poilsį. Jei kartu jaučiate galvos svaigimą ar silpnumą – verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar fizinis aktyvumas gali sumažinti pulsą?
Taip. Reguliariai sportuojant širdis tampa stipresnė ir efektyvesnė, todėl plaka rečiau net ramybės metu.
Ar pulsas gali parodyti stresą?
Taip. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris pagreitina širdies ritmą, todėl pulsas dažnai tampa aukštesnis net ir be fizinio krūvio.
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Jei pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje arba nukrenta žemiau 45, būtina išsiaiškinti priežastį su gydytoju.
Ar galima pagerinti pulso stabilumą?
Taip – tinkama mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti stabilų širdies ritmą tiek dieną, tiek naktį.
Natūralus širdies ritmas – sveikatos veidrodis
Pulsas – tai paprastas, bet labai informatyvus rodiklis. Stebėkite savo širdies ritmą, atkreipkite dėmesį į pokyčius ir nepamirškite poilsio. Kai širdis plaka tolygiai ir ramiai, kūnas jaučiasi pailsėjęs, o diena – kupina energijos.
