Gauti bendro kraujo tyrimo rezultatus ir pamatyti paryškintus skaičius arba rodykles, nukreiptas žemyn, gali būti neramu. Dažnas pacientas, pamatęs, kad limfocitų kiekis yra žemiau normos, iškart pradeda ieškoti informacijos internete, kurioje neretai mirga gąsdinančios diagnozės. Tačiau svarbu suprasti, kad vienas skaičius kraujo tyrime retai kada pasako visą tiesą apie sveikatos būklę. Limfocitų sumažėjimas, mediciniškai vadinamas limfocitopenija, gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo paprasto peršalimo ar streso iki sudėtingesnių lėtinių būklių. Norint teisingai įvertinti situaciją, būtina suprasti ne tik tai, kas yra šios ląstelės, bet ir kokiame kontekste jų sumažėjimas tampa kliniškai reikšmingas.
Kas yra limfocitai ir kokia jų funkcija?
Limfocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšių, atliekanti kritinį vaidmenį mūsų imuninėje sistemoje. Galima sakyti, kad tai yra organizmo gynybinės armijos specialiosios pajėgos. Jos ne tik kovoja su įsibrovėliais (virusais, bakterijomis), bet ir „įsimena” priešą, kad kitą kartą susidūrus su ta pačia infekcija, organizmas sureaguotų greičiau ir efektyviau. Būtent limfocitų dėka veikia vakcinos ir susiformuoja imunitetas persirgtoms ligoms.
Limfocitai nėra vienodi. Jie skirstomi į tris pagrindines grupes, kurių kiekviena atlieka skirtingą funkciją:
- T-limfocitai (T ląstelės): Tai pati gausiausia grupė. Jos tiesiogiai atakuoja ir naikina užkrėstas organizmo ląsteles (pavyzdžiui, virusų pažeistas ląsteles arba vėžines ląsteles) bei reguliuoja bendrą imuninį atsaką.
- B-limfocitai (B ląstelės): Šios ląstelės veikia kaip žvalgai ir ginklų gamintojai. Jų pagrindinė užduotis – gaminti antikūnus (baltymus), kurie prisijungia prie svetimkūnių (antigenų) ir pažymi juos sunaikinimui.
- NK ląstelės (natūralieji žudikai): Tai greitojo reagavimo būrys, kuris naikina navikines ląsteles ir virusais užkrėstas ląsteles be išankstinio „apmokymo” ar specifinių antikūnų.
Kai kraujo tyrime matome bendrą sumažėjusį limfocitų skaičių, tai gali reikšti bet kurios iš šių grupių (arba visų kartu) trūkumą.
Limfocitų normos ribos: skaičiai ir procentai
Vertinant kraujo tyrimą, svarbu atskirti du rodiklius: absoliutų skaičių (dažniausiai žymimas kaip LYM#) ir procentinę dalį (LYM%).
Suaugusiam žmogui normalus limfocitų kiekis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,8 x 10⁹/L (arba 1000–4800 ląstelių mikrolitre kraujo). Procentinėje išraiškoje tai sudaro apie 20–40 % visų leukocitų.
Vaikų normos yra kitokios ir priklauso nuo amžiaus. Kūdikių ir mažų vaikų kraujyje limfocitų natūraliai yra daugiau nei suaugusiųjų – tai susiję su besiformuojančia imunine sistema. Todėl tai, kas suaugusiajam būtų norma, vaikui gali būti per mažai, ir atvirkščiai. Visada būtina vadovautis konkrečios laboratorijos nurodytomis referencinėmis ribomis, nes jos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo naudojamos įrangos.
Limfocitopenija diagnozuojama, kai suaugusiojo limfocitų skaičius krenta žemiau 1,0 x 10⁹/L. Jei skaičius yra dar mažesnis (pavyzdžiui, žemiau 0,5 x 10⁹/L), būklė laikoma sunkia ir reikalauja skubaus ištyrimo, nes organizmas tampa itin pažeidžiamas infekcijoms.
Kodėl limfocitų sumažėja? Pagrindinės priežastys
Priežasčių, kodėl tyrimai rodo limfocitų stygių, gali būti dešimtys. Jos skirstomos į įgytas (atsiradusias gyvenimo eigoje) ir įgimtas (kurios yra retos). Dažniausiai susiduriama su įgytomis priežastimis, kurios gali būti laikinos arba lėtinės.
Ūminės virusinės infekcijos
Paradoksalu, bet virusinės infekcijos (gripas, COVID-19, hepatitas) dažnai sukelia laikiną limfocitų sumažėjimą. Taip nutinka todėl, kad infekcijos pradžioje limfocitai iš kraujotakos migruoja į infekcijos židinį (pvz., plaučius ar limfmazgius) kovoti su virusu arba patys žūsta kovos metu. Tai vadinama persiskirstymu. Pasveikus, rodikliai dažniausiai atsistato per kelias savaites.
Stresas ir mityba
Fizinis ar emocinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą. Kortizolis slopina limfocitų gamybą ir skatina jų žūtį. Panašų poveikį turi ir alinantis fizinis krūvis (pavyzdžiui, maratono bėgimas) ar badavimas. Nepakankama mityba, ypač baltymų ir cinko trūkumas, neleidžia kaulų čiulpams pagaminti pakankamai naujų ląstelių.
Vaistų vartojimas
Kai kurie vaistai tiesiogiai veikia kaulų čiulpus arba limfocitų gyvavimo trukmę. Dažniausi kaltininkai:
- Kortikosteroidai: Vaistai nuo uždegimo (pvz., prednizolonas) dažnai sukelia limfocitopeniją.
- Chemoterapija ir radioterapija: Šie vėžio gydymo metodai naikina greitai besidauginančias ląsteles, įskaitant kraujo ląsteles.
- Imunosupresantai: Vaistai, skiriami po organų transplantacijos ar autoimuninėms ligoms gydyti.
Autoimuninės ir lėtinės ligos
Esant autoimuninėms ligoms, organizmas atakuoja pats save. Ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar išsėtinė sklerozė, gali būti susijusios su žemu limfocitų kiekiu. Taip pat reikšmingą įtaką daro lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV, tuberkuliozė ar lėtinis hepatitas.
Kada tai yra „santykinis” sumažėjimas?
Labai svarbu atidžiai perskaityti tyrimo atsakymą. Kartais limfocitų procentinė dalis yra sumažėjusi, tačiau absoliutus skaičius yra normalus. Tai dažniausiai nutinka tada, kai smarkiai padaugėja kitų ląstelių – neutrofilų (dažniausiai dėl bakterinės infekcijos ar uždegimo). Kadangi procentų suma visada turi būti 100%, padaugėjus neutrofilų, limfocitų procentas matematiškai sumažėja, nors realus jų kiekis kraujyje yra geras. Tokiu atveju gydytojai vertina būtent absoliutų skaičių ir tai nelaikoma tikrąja limfocitopenija.
Simptomai: kaip atpažinti problemą be tyrimų?
Pats limfocitų sumažėjimas nesukelia skausmo ar specifinių pojūčių. Žmogus jaučia ne limfocitų trūkumą, o ligą, kurią tas trūkumas sukėlė, arba pasekmes – susilpnėjusį imunitetą. Visgi, yra tam tikrų ženklų, kurie gali sufleruoti apie problemą:
- Dažnos, sunkiai gyjančios infekcijos (dažni peršalimai, pūlingi bėrimai).
- Padidėję limfmazgiai arba blužnis.
- Nepaaškinamas karščiavimas, naktinis prakaitavimas.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas.
- Svorio kritimas be aiškios priežasties.
Jei pastebite šiuos simptomus kartu su pakitusiais kraujo tyrimo rodikliais, tai yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją išsamesniam ištyrimui.
Tyrimų eiga ir diagnozės nustatymas
Vienkartinis nuokrypis nuo normos dažniausiai nėra pagrindas panikai. Gydytojas, pamatęs sumažėjusį limfocitų kiekį, paprastai rekomenduoja pakartoti bendrą kraujo tyrimą po 2–4 savaičių. Jei limfocitopenija išlieka, pradedama ieškoti priežasties.
- Išsami anamnezė: Aiškinamasi, kokius vaistus vartojate, ar neseniai sirgote virusinėmis ligomis, ar giminėje yra buvę kraujo ligų.
- Papildomi kraujo tyrimai: Gali būti atliekama tėkmės citometrija (kad būtų nustatyta, kokių konkrečiai limfocitų trūksta – T, B ar NK), tyrimai dėl ŽIV, hepatitų, autoimuninių žymenų.
- Kaulų čiulpų tyrimas: Tai atliekama tik retais ir sudėtingais atvejais, kai įtariamos kraujo gamybos problemos ar piktybinės ligos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar mažas limfocitų kiekis visada reiškia vėžį?
Tikrai ne. Vėžys (leukemija ar limfoma) yra tik viena iš daugelio ir tikrai ne pati dažniausia limfocitopenijos priežastis. Dažniau tai sukelia virusinės infekcijos, stresas arba netinkama mityba.
Ar nėštumo metu limfocitų kiekis gali kisti?
Taip, nėštumo metu moters imuninė sistema patiria didžiulius pokyčius, kad neatmestų vaisiaus. Nedidelis limfocitų sumažėjimas, ypač absoliutaus neutrofilų skaičiaus padidėjimo fone, nėštumo metu gali būti normalus reiškinys, tačiau jį visada turi įvertinti prižiūrintis gydytojas.
Ar galima pakelti limfocitų lygį maistu?
Tiesiogiai „suvalgyti” limfocitų neįmanoma, tačiau mityba turi didelę įtaką jų gamybai. Baltymų, vitamino B12, folio rūgšties ir cinko trūkumas slopina kraujodarą. Subalansuota mityba padeda organizmui atsistatyti, tačiau jei priežastis yra lėtinė liga, vien maisto nepakaks.
Kiek laiko po COVID-19 limfocitai gali būti žemiau normos?
Po persirgtos koronaviruso infekcijos limfocitopenija gali išlikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tai yra dalis „ilgojo kovid” sindromo ir rodo, kad imuninė sistema vis dar atsistato.
Kaip padėti savo imuninei sistemai atsistatyti
Jei gydytojas nenustatė specifinės ligos, kuriai reikalingas medikamentinis gydymas, ir jūsų limfocitų sumažėjimas yra susijęs su gyvenimo būdu, persirgta infekcija ar stresu, geriausia strategija yra bendras organizmo stiprinimas. Tai nėra greitas procesas, nes kaulų čiulpams reikia laiko pagaminti naujas ląsteles ir jas subrandinti.
Pirmiausia, kritiškai svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį mityboje. Baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga imunoglobulinams ir ląstelėms. Įtraukite į racioną liesą mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves. Taip pat verta atkreipti dėmesį į produktus, turinčius daug antioksidantų – uogas, žalias lapines daržoves, riešutus.
Antrasis stulpas yra poilsio režimas. Miego metu vyksta aktyviausi regeneraciniai procesai, įskaitant imuninės sistemos „perkrovimą”. Lėtinis miego trūkumas tiesiogiai koreliuoja su sumažėjusiu imuniniu atsaku. Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis tuo laikotarpiu, kai jūsų tyrimų rodikliai yra žemi, ir laikykitės elementarios higienos, kad išvengtumėte papildomų infekcijų, kurios dar labiau nualintų organizmą.
