Limfocitai per mažai reiškia, kad absoliutus limfocitų kiekis kraujyje yra žemiau konkrečios laboratorijos normos. Tai vadinama limfopenija arba limfocitopenija. Vienas sumažėjęs rodiklis dažnai būna laikinas – po ūmios infekcijos, operacijos, didelio fizinio streso ar vartojant tam tikrus vaistus. Vertinti reikia absoliutų skaičių (LYM#), kitus kraujo rodiklius, simptomus ir ar pokytis išlieka pakartojus tyrimą.
LYM% – limfocitų dalis procentais.
LYM# arba „abs.“ – faktinis kiekis kraujyje.
Procentas gali būti mažas vien todėl, kad padaugėjo kitų leukocitų. Sprendimams svarbesnis absoliutus kiekis ir laboratorijos nurodytos ribos.
Kas yra limfocitai?
Limfocitai – baltųjų kraujo kūnelių dalis, padedanti atpažinti infekcijas ir koordinuoti imuninį atsaką. B limfocitai gamina antikūnus, T limfocitai padeda valdyti atsaką ir naikinti užkrėstas ląsteles, o natūraliosios žudikės (NK) atpažįsta kai kurias užkrėstas ar pakitusias ląsteles. Mažas bendras skaičius nepasako, kurios grupės sumažėjo.
Kokia yra norma?
Referencinės ribos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus ir matavimo metodo. Suaugusiųjų absoliutaus limfocitų kiekio apatinė riba dažnai yra apie 1,0 × 10⁹/l, tačiau tyrimo atsakyme pateikta riba yra svarbesnė už internete rastą skaičių. Vaikų limfocitų kiekis natūraliai kitoks, todėl suaugusiųjų normų jiems taikyti negalima.
| Situacija | Ką ji gali reikšti | Kitas žingsnis |
|---|---|---|
| Mažas LYM%, normalus LYM# | Santykinis pokytis, pavyzdžiui, padaugėjus neutrofilų. | Vertinti visą leukogramą ir savijautą. |
| Vienkartinis nedidelis LYM# sumažėjimas | Dažnai laikinas po infekcijos, streso ar vaistų poveikio. | Aptarti pakartojimo laiką su gydytoju. |
| Nuolat mažas rodiklis | Reikia ieškoti vaistų, infekcijų, mitybos ar sisteminės ligos priežasties. | Tiksliniai tyrimai pagal riziką ir simptomus. |
| Mažas LYM# ir kitos citopenijos | Platesnis kraujodaros ar sisteminis sutrikimas. | Gydytojo įvertinimas neatidėliojant. |
Kodėl limfocitų gali sumažėti?
Dažnos įgytos priežastys yra nesena virusinė ar bakterinė infekcija, organizmo reakcija į operaciją ar kitą didelį stresą, nepakankama mityba ir kai kurie vaistai. Limfocitus gali mažinti gliukokortikoidai, chemoterapija, spindulinis gydymas ir imunitetą slopinantys vaistai. Rodiklis taip pat gali būti susijęs su ŽIV ar kitomis infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, lėtine inkstų liga, onkologinėmis ar retesnėmis įgimtomis imuninės sistemos būklėmis.
Priežasties negalima nustatyti vien iš limfocitų skaičiaus. Papildų ar „imunitetą stiprinančių“ preparatų vartojimas be nustatyto trūkumo nėra patikimas gydymas. Jei įtariama, kad pokytį sukėlė vaistas, jo nenutraukite savarankiškai – dozės ar gydymo keitimą sprendžia gydytojas.
Kokie simptomai svarbūs?
Pati limfopenija dažnai nesukelia jokių pojūčių. Dėmesį patraukia ją sukėlusi liga arba dažnesnės infekcijos. Gydytojui pasakykite apie pasikartojančias ar neįprastai sunkias infekcijas, ilgalaikį karščiavimą, burnos pienligę, padidėjusius limfmazgius, nepaaiškinamą svorio kritimą ir gausų naktinį prakaitavimą.
- labai bloga savijauta, sutrikęs sąmoningumas ar sunku kvėpuoti;
- karščiuojate ir žinote, kad imunitetas smarkiai nuslopintas;
- greitai progresuoja infekcijos požymiai, krenta kraujospūdis ar atsiranda dėmėtas odos atspalvis.
Tokie simptomai gali rodyti sunkią infekciją ar sepsį, todėl nelaukite planinio tyrimo.
Kaip vyksta ištyrimas?
Gydytojas peržiūri bendrą kraujo tyrimą su leukocitų formule, palygina ankstesnius rezultatus, vaistus ir nesenas ligas. Jei žmogus jaučiasi gerai ir pokytis nedidelis, dažnai pirmiausia sutariama pakartoti tyrimą pasveikus. Nuolatinei ar ryškiai limfopenijai gali būti atliekamas kraujo tepinėlis, B12 ir folatų, imunoglobulinų ar infekcijų tyrimai; specifinius testus gydytojas parenka pagal riziką. T, B ir NK ląstelių pogrupių tyrimas reikalingas ne kiekvienam.
Kaip galima padėti sau?
- Valgykite įvairiai ir pakankamai baltymų; trūkstamas medžiagas koreguokite tik nustačius trūkumą.
- Laikykitės rankų higienos, rekomenduojamų skiepų ir venkite artimo kontakto su akivaizdžiai sergančiais, jei gydytojas nustatė didesnę infekcijų riziką.
- Nerūkykite, ribokite alkoholį, miegokite pakankamai.
- Užsirašykite infekcijas, karščiavimus ir vartojamus vaistus – tai padeda vertinant pasikartojimą.
Jei limfocitų yra priešingai – daugiau, priežastys ir vertinimas skiriasi; žr. straipsnį apie limfocitus virš normos.
Dažniausi klausimai
Ar mažas limfocitų kiekis reiškia vėžį?
Ne. Infekcijos, vaistai ir kitos laikinos priežastys yra dažnos. Piktybinė liga svarstoma pagal visą klinikinį vaizdą, kitus kraujo pokyčius ir tyrimus.
Ar rodiklį galima greitai pakelti maistu?
Specifinio produkto, kuris greitai padidintų limfocitus, nėra. Jei priežastis yra nepakankama mityba ar nustatytas trūkumas, jo korekcija gali padėti, tačiau gydymas visada nukreipiamas į priežastį.
Kada kartoti tyrimą?
Vieno universalaus intervalo nėra. Jį nustato gydytojas pagal skaičiaus dydį, simptomus, amžių, kitus kraujo rodiklius ir neseniai buvusią infekciją. Ryškus sumažėjimas ar pavojaus simptomai neturėtų laukti planinio kartojimo.
Kada sumažėjimas laikomas svarbesniu?
Skaičiaus reikšmė priklauso ne tik nuo to, kiek jis nutolęs nuo normos. Gydytoją labiau domina, ar limfopenija kartojasi, ar kartu mažėja neutrofilai, hemoglobinas arba trombocitai, ar žmogus vartoja imunitetą slopinančius vaistus ir ar serga dažnomis infekcijomis. Vyresniame amžiuje nedidelis izoliuotas sumažėjimas pasitaiko dažniau ir, nesant simptomų, ne visada reikalauja hematologo. Tačiau nuolatinis rodiklis žemiau maždaug 1,0 × 10⁹/l su svorio kritimu, karščiavimu, gausiu naktiniu prakaitavimu, padidėjusiais limfmazgiais ar blužnimi turi būti įvertintas.
Ko nedaryti gavus atsakymą?
- Nelyginkite vien procento su kitos laboratorijos norma.
- Nepradėkite cinko, B grupės vitaminų ar žolinių „imuniteto stipriklių“ didelėmis dozėmis neatlikę vertinimo.
- Nenutraukite steroidų, chemoterapijos ar kitų receptinių vaistų savarankiškai.
- Nespręskite apie ŽIV, leukemiją ar limfomą iš vieno rodiklio – tam reikalingas platesnis ištyrimas.
Pakartotiniam tyrimui dažniausiai nereikia ypatingos dietos. Jei laboratorija ar gydytojas nenurodė kitaip, svarbiau tyrimą atlikti sutartu laiku ir pateikti informaciją apie neseną ligą, vartotus antibiotikus, steroidus bei kitus vaistus. Laikinas nukrypimas gali normalizuotis, tačiau lėtinės priežasties atveju skaičius pagerėja tik gydant pagrindinę būklę.
Jei tyrimas atliktas ūmiai sergant, rezultatas gali neatspindėti įprastos būklės. Todėl gydytojas dažnai vertina tendenciją, o ne vieną datą. Atsineškite ankstesnius tyrimus: stabilus nedidelis nukrypimas vertinamas kitaip nei greitas kritimas. Vaikui, nėščiajai ar žmogui po transplantacijos rezultatą turi aiškinti jų gydymo komanda, nes normos ir rizika skiriasi.
Praktinis žingsnis: prie tyrimo atsakymo pasižymėkite LYM#, bendrą leukocitų skaičių, neutrofilus ir ar tuo metu sirgote. Ši informacija šeimos gydytojui yra naudingesnė nei vien paryškinta rodyklė. Jei laboratorijos ribos skiriasi nuo čia pateiktų pavyzdžių, vadovaukitės savo atsakymo intervalu ir gydytojo išvada.
Patikimi šaltiniai
- NHLBI (NIH): Lymphopenia
- MedlinePlus: White blood count
- Merck Manual: Lymphocytopenia
- NHS Borders: Lymphopenia
Šis tekstas skirtas švietimui ir nepakeičia individualaus gydytojo vertinimo.
