Laringitas vaikui: požymiai, kurie priverčia veikti nedelsiant

Laringitas – tai gerklų (balso stygų ir aplinkinių audinių) uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis staiga atsiradusiu „lojančiu“ kosuliu, užkimimu, šiurkščiu balsu ir dusuliu. Mažiems vaikams audiniai aplink balso stygas yra siauresni ir minkštesni, todėl net nedidelis paburkimas gali stipriai susiaurinti kvėpavimo takus. Dėl to naktį ar paryčiais būklė neretai pablogėja – kvėpavimas pasidaro triukšmingas, girdisi įkvepiant švilpiančio tipo garsas (stridoras), vaikas nerimsta, gali bijoti atsigulti. Šiame gide – aiškūs žingsniai, kaip atpažinti pavojingus signalus, ką daryti namuose ir kada būtina skubi pagalba.

Kas sukelia laringitą vaikams

Dažniausia priežastis – virusai (ypač paragripo, rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas). Retesniais atvejais laringitą imituoja arba komplikuoja bakterinės infekcijos, alergija, gastroezofaginis refliuksas ar balso stygų pertempimas. Sezonas – ruduo–pavasaris, bet pasitaiko ištisus metus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai (ypač 6 mėn.–5 m.) serga dažniau, nes jų kvėpavimo takai fiziologiškai siauresni.

Kaip atpažinti laringitą: tipiniai požymiai

• Lojantis kosulys – aštresnis, skardus, primena ruonio lojimą.
• Užkimimas ir šiurkštus balsas, kartais balso praradimas.
• Triukšmingas įkvėpimas (stridoras), ypač verkiant, judant ar naktį.
• Krūtinės įtraukos (matosi, kaip įkvepiant įsitraukia oda tarp šonkaulių, virš raktikaulių ar po kaklu).
• Neramumas, sunku gulėti horizontaliai, vaikas nori sėdėti.
• Nedidelis karščiavimas arba be karščiavimo; aukšta temperatūra gali reikšti kitą arba sudėtinę infekciją.

Požymiai, kurie reiškia „veikti nedelsiant“

Šie simptomai rodo kvėpavimo takų susiaurėjimą ar komplikacijas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos (skambinkite 112 arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių):

• Stridoras ramybės būsenoje (girdisi net nedarant jokių pastangų).
• Ženkliai apsunkintas kvėpavimas: ryškios įtraukos, pagreitėjęs kvėpavimas, vaikas negali pasakyti pilnų žodžių.
• Melsvėjantis aplink lūpas (cianozė), blyškumas, šaltas prakaitas.
• Seilėtekis, sunku nuryti, vaikas sėdi pasilenkęs į priekį ir seilės teka iš burnos (galimos kitos pavojingos būklės).
• Ryškus vangumas, mieguistumas, išsekimas ar priešingai – didelis sujaudinimas, kylant panikai dėl oro trūkumo.
• Dehidratacijos požymiai: sausos lūpos ir burna, retas šlapinimasis, ašarų nebuvimas.
• Amžius < 6 mėn., įgimtos kvėpavimo takų/širdies ligos, neurologiniai sutrikimai.

Ką daryti tuoj pat namuose (iki atvykstant pagalbai)

• Ramybė ir vertikali padėtis: laikykite vaiką ant rankų ar sėdint; verksmas didina dusulį.
• Vėsus, drėgnas oras: trumpam atverkite langą arba išeikite į balkoną; kartais tai greitai sumažina paburkimą. Venkite karšto garo – nudegimų rizika.
• Skysčiai mažais gurkšniais: vanduo ar drungna arbata, jei vaikas gali nuryti be vargo.
• Karščiavimo kontrolė: jei temperatūra aukšta, galima skirti įprastų karščiavimą mažinančių priemonių pagal vaiko amžių ir gydytojo rekomendacijas.
• Nekvieskite kosulio „slopintojų“ atsitiktinai: daugelis nereceptinių priemonių mažiems vaikams netinka.
• Jei gydytojas anksčiau skyrė vaistus šiai būklei: vykdykite gautas instrukcijas (pvz., įkvėpimai gydymo įstaigoje ar gydytojo nurodytos vienkartinės dozės).

Ką daro gydytojas ir kokio gydymo tikėtis

Laringito (dažnai – ūmaus laringotracheito, vadinamo „kruopu“) gydymo ašis – kvėpavimo palengvinimas ir gleivinės paburkimo mažinimas. Įprastai skiriamos priemonės:

• Gliukokortikoidai (pvz., deksametazonas ar budezonidas) – mažina paburkimą; dažnai pakanka vienos dozės, poveikis pasireiškia per kelias valandas.
• Adrenalino (epinefrino) inhaliacijos – vidutinio/sunkaus dusulio atvejais ligoninėje greitai sumažina paburkimą, bet reikalinga stebėsena dėl galimo „atšokimo“ efekto.
• Deguonis, skysčiai, prireikus – stebėsena, pulsoksimetrija.
• Antibiotikai neskiriami rutiniškai, nes priežastis dažniausiai virusinė; jie reikalingi tik įtariant bakterinę komplikaciją.

Namų priežiūra lengvesniais atvejais

• Ramybė, drungni gėrimai, vėsus oras, miegas šiek tiek pakėlus viršutinę kūno dalį.
• Drėgnas patalpų oras (40–50 %) – palaikykite saugiomis priemonėmis, venkite karšto garo virš puodo.
• Medus > 1 m. vaikams (šaukštelis prieš miegą) gali sušvelninti kosulį. Kūdikiams < 1 m. – negalima (botulizmo rizika).
• Venkite dirgiklių: cigarečių dūmų, stiprių kvapų, aerozolių.
• Stebėjimas naktimis: laringitas dažnai pablogėja apie 2–3 naktį; turėkite planą, kaip greitai gauti pagalbą.

Kuo laringitas skiriasi nuo kitų „panašių“ būklių

• Epiglotitas (labai reta dėl skiepų): staigus aukštas karščiavimas, stiprus skausmas ryjant, seilėtekis, vaikas sėdi pasilenkęs, balsas prislopęs. Tai skubi būklė; neguldykite ir neliesti ryklės.
• Astmą labiau apibūdina iškvėpimo švokštimas ir krūtinės „spaudimas“, o ne „lojiantis“ kosulys su stridoru įkvepiant.
• Alerginė reakcija/angioedema: patinimas, dilgėlinė, niežėjimas, galimas švokštimas – reikalinga neatidėliotina pagalba.

Dažniausios klaidos, kurių verta išvengti

• Karšto garo inhaliacijos virš puodo – nudegimų rizika ir neįrodytas veiksmingumas.
• Aerozolinių eterinių aliejų naudojimas mažiems vaikams – gali dirginti kvėpavimo takus.
• Šaltkrėčio „malšinimas“ stipriai šildant – perkaitinimas didina diskomfortą, geriau lengvi drabužiai, skysčiai.
• Nereceptinių kosulio sirupų „kokteiliai“ – mažai naudos, galimas šalutinis poveikis. Mažiems vaikams dažnai nerekomenduojami.
• Delsimas, kai atsiranda pavojingi požymiai – stridoras ramybėje, melsvėjimas ar seilėtekis yra signalai veikti dabar.

Profilaktika: ką galite padaryti šiandien

• Skiepai pagal kalendorių (ypač nuo gripo, kokliušo; Hib vakcina sumažino epiglotito riziką).
• Rankų higiena, dažnas patalpų vėdinimas, sergančiųjų izoliavimas.
• Be dūmų aplinka – pasyvus rūkymas dirgina kvėpavimo takus ir sunkina eigą.
• Geros miego ir dienotvarkės įpročiai – stiprina atsparumą infekcijoms.

DUK

Kodėl būklė naktį pablogėja?

Naktį kvėpavimo takai fiziologiškai labiau reaguoja į uždegimą, didėja paburkimas, atsiranda šaltesnio oro poveikis ir gilesni, retesni kvėpavimo ciklai. Todėl simptomai – ypač kosulys ir stridoras – gali sustiprėti.

Ar padeda išeiti į vėsesnį orą?

Trumpas vėsaus, drėgnesnio oro „gurkšnis“ kartais greitai sumažina paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Svarbu vaiko nesušaldyti ir neuždelsti, jei požymiai sunkūs.

Ar tinka inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu?

Gali drėkinti gleivinę ir būti malonu, tačiau ženkliai paburkimo nemažina. Esant vidutinio-sunkaus dusulio požymiams reikalingos medicininės priemonės gydymo įstaigoje.

Kada galima sugrįžti į darželį?

Kai karščiavimo nebelieka bent 24 val., kvėpavimas ramus, „lojantis“ kosulys aprimęs ir vaikas jaučiasi pakankamai gerai dalyvauti veiklose.

Ar reikalingi antibiotikai?

Dažniausiai – ne, nes priežastis virusinė. Antibiotikai skiriami tik esant bakterinės infekcijos požymiams, kaip nurodo gydytojas.

Ar galima naudoti medų?

Vaikams vyresniems nei 1 metai nedidelis medaus kiekis prieš miegą gali sušvelninti kosulį. Kūdikiams iki 1 m. – draudžiama dėl botulizmo rizikos.

Kada būtina pakartotinė apžiūra?

Jei po 24–48 val. simptomai nemažėja, jei naktimis kartojasi dusulio epizodai, jei atsiranda naujų požymių (aukšta temperatūra, stiprus skausmas ryjant, seilėtekis), arba jei vaikas turi gretutinių ligų.

Kasdieniai įpročiai ramesnėms naktims

Prie lovos laikykite stiklinę vandens ir ploną megztinį, kad prireikus galėtumėte atverti langą trumpam vėsaus oro gūsiui. Prieš miegą išvėdinkite kambarį, patikrinkite drėgmę (40–50 %), pasirūpinkite, kad vaikas miegotų patogiai šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi. Užkimus balsui – tylos režimas be šnabždesio (jis stygas apkrauna labiau nei ramus balsas), o dienos metu rinkitės ramesnes veiklas. Svarbiausia – iš anksto žinoti pavojingus signalus ir turėti planą, kaip elgsitės, jei naktį prireiktų pagalbos: tai suteikia tėvams ramybės, o vaikui – saugumo.