Kas yra normalus pulsas?
Pulsas (širdies susitraukimų dažnis) rodo, kiek kartų širdis susitraukia per minutę. Sveikam suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Tačiau skaičius gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos. Pavyzdžiui, sportininkams pulsas ramybės būsenoje gali būti žemesnis nei 60 k./min., o vaikams – aukštesnis nei suaugusiems. Pulsas, kuris gerokai skiriasi nuo normos, gali būti ženklas, kad kažkas negerai su širdimi arba kraujagyslių sistema.
Koks pulsas gali būti pavojingas gyvybei?
Kai pulso dažnis tampa pernelyg didelis, pernelyg žemas ar nereguliarus, tai gali sukelti rimtų pasekmių. Pavojingas pulsas yra toks, kuris gali sutrikdyti širdies veiklą ir sukelti pavojų gyvybei. Gydytojai išskiria keletą pavojingų širdies ritmo sutrikimų:
1. Tachikardija (per greitas pulsas)
Tachikardija – tai širdies susitraukimų dažnis, viršijantis 100 kartų per minutę. Jei širdies ritmas tampa labai greitas – viršija 150–180 k./min. – tai gali rodyti rimtą širdies problemą, pavyzdžiui, širdies priepuolį, plaučių emboliją ar širdies nepakankamumą. Tokia tachikardija neleidžia širdžiai tinkamai prisipildyti krauju ir jį siųsti į kūną, o tai gali sukelti organų nepakankamumą, smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų deguonies trūkumą.
2. Bradikardija (per lėtas pulsas)
Bradikardija – tai širdies ritmas, mažesnis nei 60 k./min. Jei pulsas nukrenta žemiau 40–50 k./min., tai gali būti pavojinga. Bradikardija gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, sąmonės netekimą ir net širdies sustojimą, nes per lėtą pulsą kraujas nepakankamai cirkuliuoja organizme, ypač į svarbiausius organus, tokius kaip smegenys.
3. Nereguliarus pulsas (aritmija)
Aritmija – tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdies susitraukimai yra nereguliarūs arba nesutampa su įprastu ritmu. Tai gali būti pavojinga, jei širdis nesugeba tinkamai kraujuoti ir siųsti kraujo į kūną. Pavojinga aritmija, pvz., prieširdžių virpėjimas ar prieširdžių plazdėjimas, gali sukelti kraujo krešulius, kurie gali nusėsti į širdį ir sukelti insultą arba plaučių emboliją.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Jei jūsų pulsas tampa neįprastai greitas, lėtas arba nereguliarus, ir tai lydi šie simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą:
- Staigus dusulys, negebėjimas kvėpuoti normaliai.
- Krūtinės skausmas, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas ar alpimas.
- Neįprastas nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas, ypač jei jie trunka ilgiau nei kelias minutes.
- Galvos skausmas, regos sutrikimai, kalbos ar judėjimo sutrikimai.
- Neįprasta odos spalva, ypač mėlynumas lūpose ar pirštuose.
Kaip matuoti pulsą ir ką daryti, jei jis pavojingas?
Pulsą galite matuoti ties riešu arba ant kaklo (miego arterijoje). Matavimo metodas yra paprastas: naudojant du pirštus (ne nykštį), prispauskite riešo arba kaklo vietą ir skaičiuokite pulsacijų skaičių per 60 sekundžių.
Jei jūsų pulsas pavojingas, atlikite šiuos veiksmus:
- Jei pulsas labai greitas ar nereguliarus: Sėdėkite ramiai, stenkitės atsipalaiduoti, pabandykite pasireguliuoti kvėpavimą. Jei simptomai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
- Jei pulsas labai lėtas: Jei jaučiate svaigulį ar silpnumą, geriausia kreiptis į gydytoją, kad įvertintumėte širdies būklę ir galimą gydymą (pvz., širdies stimuliatorius).
- Jei įtariate aritmiją: Jeigu jūsų pulsas nereguliarus ir patiriate papildomų simptomų (pvz., krūtinės skausmą), skubiai kreipkitės į gydytoją. Aritmija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip insultas, todėl svarbu atlikti tinkamus tyrimus ir gauti gydymą.
Gydytojo pagalba ir gydymas
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, kas sukelia pavojingą pulsą, ir parinktų tinkamą gydymą. Dažniausiai naudojami tyrimai yra:
- EKG (elektrokardiograma): Šis tyrimas padeda įvertinti širdies ritmą ir nustatyti, ar yra aritmija.
- Širdies ultragarsas: Padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
- Kraujotakos tyrimai: Norint nustatyti, ar yra kraujo krešulių ar kitų kraujotakos sutrikimų, kurie galėtų būti susiję su neįprastu pulsų dažniu.
Dažniausiai pasitaikantys pulsų sutrikimai ir jų gydymas
- Prieširdžių virpėjimas: Tai dažniausias aritmijos tipas, kai širdies viršutiniai kameros „virpa“. Gydymas gali apimti vaistus, kurie stabilizuoja ritmą, arba procedūras, tokias kaip kardioverterija.
- Ventrikulinė tachikardija: Kai širdies ritmas labai pagreitėja, tai gali būti gyvybei pavojinga. Gydymas gali apimti elektros impulsus arba vaistus.
- Bradikardija: Per lėtas pulsas gali sukelti sąmonės netekimą. Dažniausiai gydoma širdies stimuliatoriumi, kuris padeda širdžiai išlaikyti tinkamą ritmą.
DUK
Ar pulsas gali būti pavojingas tik tada, kai jis labai greitas?
Ne, tiek per lėtas, tiek per greitas pulsas gali būti pavojingas. Esant labai žemam pulsui, širdis negali efektyviai siųsti kraujo į kūną, o labai greitas pulsas gali sukelti širdies nepakankamumą ar insultą.
Ką daryti, jei pulsas dažnai keičiasi?
Jei pastebite dažnus pulso svyravimus (greitas ir lėtas pulsas), verta pasitarti su gydytoju dėl galimų širdies ritmo sutrikimų. Gydytojas atliks tyrimus, kad nustatytų, ar tai pavojinga sveikatai.
Kada reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą dėl pulso sutrikimo?
Jei pulsas viršija 150 k./min., kartu su skausmu krūtinėje, dusuliu, sąmonės netekimu ar galvos svaigimu, skubiai kviesti greitąją pagalbą. Tai gali būti širdies priepuolio, insulto ar kitų gyvybei pavojingų būklių požymiai.
