Kelionės lėktuvu daugeliui asocijuojasi su atostogų pradžia, naujais atradimais ar svarbiais verslo susitikimais, tačiau neretai šį džiaugsmą aptemdo vienas itin nemalonus fizinis pojūtis – kojų tinimas. Tikriausiai ne vienam yra tekę susidurti su situacija, kai po ilgesnio skrydžio bandant įsispirti į batus, šie atrodo bent keliais dydžiais per maži, o pėdos ir kulkšnys būna pastebimai paburkusios. Gydytojai pabrėžia, kad šis reiškinys, nors dažniausiai yra laikinas ir nepavojingas, rodo mūsų kraujotakos sistemos reakciją į nenatūralias sąlygas. Kojų tinimas skrendant, mediciniškai vadinamas gravitacine edema, atsiranda dėl ilgalaikio sėdėjimo, sumažėjusio oro slėgio lėktuvo salone ir skysčių trūkumo organizme. Nors daugeliui sveikų žmonių tai tėra tik estetinio ar fizinio diskomforto klausimas, tam tikroms rizikos grupėms toks ilgalaikis kraujo sąstovis galūnėse gali tapti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip giliųjų venų trombozė, priežastimi. Norint užtikrinti, kad skrydis praeitų sklandžiai, o išlipus iš lėktuvo netektų kęsti skausmo ar sunkumo jausmo kojose, būtina atkreipti dėmesį į medicinos specialistų rekomendacijas ir imtis atitinkamų prevencinių priemonių, kurios padės palaikyti normalią kraujotaką net ir tūkstančių metrų aukštyje.
Dažniausiai kojos pradeda tinti, kai skrydis trunka ilgiau nei keturias valandas. Žmogaus kūnas nėra prisitaikęs ilgą laiką išbūti vienoje, dažnai gana nepatogioje pozicijoje, kai keliai ir klubai yra sulenkti 90 laipsnių kampu. Normaliomis sąlygomis, kai mes vaikštome ar judame, kojų raumenys, ypač blauzdos, veikia kaip savotiška pompa. Susitraukdami šie raumenys spaudžia venas ir taip padeda kraujui nugalėti gravitacijos jėgą bei sugrįžti atgal į širdį. Tačiau sėdint lėktuvo krėsle šis natūralus raumenų siurblys nustoja veikti. Kraujas ir kiti kūno skysčiai palaipsniui kaupiasi apatinėse galūnėse, skverbdamiesi į aplinkinius audinius, dėl ko ir atsiranda tas nemalonus patinimas, sunkumo jausmas, o kartais net ir dilgčiojimas. Be to, sausas oras, mažesnis slėgis lėktuvo salone ir dažnai nepakankamas išgeriamo vandens kiekis sukelia dehidrataciją, kuri tirština kraują ir dar labiau apsunkina jo cirkuliaciją.
Kaip tinkamai paruošti kūną artėjančiai kelionei
Kova su kojų tinimu prasideda dar gerokai prieš žengiant į lėktuvo saloną. Gydytojai vieningai tvirtina, kad tai, ką valgote ir geriate dieną prieš kelionę, turi tiesioginės įtakos jūsų savijautai skrydžio metu. Svarbiausia taisyklė išvakarėse – drastiškai sumažinti suvartojamo natrio (druskos) kiekį. Per didelis druskos kiekis skatina organizmą kaupti skysčius, o tai yra tiesiausias kelias į dar didesnį tinimą skrendant. Rekomenduojama vengti greito maisto, sūrių užkandžių, konservuotų produktų bei rūkytų gaminių. Vietoj to rinkitės lengvai virškinamą, kaliu praturtintą maistą, pavyzdžiui, bananus, špinatus ar avokadus, nes kalis padeda reguliuoti skysčių balansą organizme.
Ne mažiau svarbus yra ir aprangos bei avalynės pasirinkimas. Nors keliaujant dažnai norisi atrodyti stilingai, skrydžio metu prioritetas turėtų būti teikiamas absoliučiam komfortui. Griežtai nerekomenduojama dėvėti aptemptų džinsų, kelnių su kietu ir spaudžiančiu juosmeniu, taip pat diržų ar korsetų, kurie gali trikdyti kraujo tekėjimą iš apatinės kūno dalies atgal į širdį. Rinkitės laisvus, natūralių ir kvėpuojančių audinių drabužius. Kalbant apie avalynę, gydytojai pataria autis lengvus, patogius ir, jei įmanoma, šiek tiek laisvesnius batus. Skrydžio metu pėdos neišvengiamai šiek tiek paburks, todėl batai, kurie įprastai yra idealiai prigludę, ore gali tapti per ankšti ir skausmingai spausti, taip dar labiau blogindami kraujotaką pėdose.
Kompresinės kojinės – mokslu pagrįstas sprendimas keliautojams
Viena iš pačių efektyviausių priemonių, padedančių išvengti kojų tinimo ir apsaugančių nuo giliųjų venų trombozės, yra specialių kompresinių kojinių mūvėjimas. Skirtingai nei įprastos ar netgi labai aptemptos sportinės kojinės, medicininės kompresinės kojinės yra sukurtos taip, kad suteiktų graduotą spaudimą. Tai reiškia, kad didžiausias spaudimas yra ties čiurna ir palaipsniui mažėja kylant aukštyn link kelio ar šlaunies. Toks specifinis dizainas fiziologiškai atkartoja natūralų kraujo tekėjimo kelią ir mechaniškai padeda venoms stumti kraują aukštyn, įveikiant gravitaciją.
Renkantis kompresines kojines skrydžiui, profilaktikai dažniausiai pakanka pirmo kompresijos lygio (15–20 mmHg spaudimo) kojinių. Jas galima įsigyti vaistinėse ar specializuotose ortopedijos prekių parduotuvėse. Svarbu atsiminti, kad kompresines kojines reikėtų užsimauti dar prieš prasidedant skrydžiui, geriausia – vos atsikėlus ryte, kol kojos dar nėra pradėjusios tinti. Jei bandysite jas užsimauti lėktuve, kai kulkšnys jau bus paburkusios, procesas bus ne tik labai sunkus, bet ir mažiau efektyvus. Gydytojai ypač primygtinai rekomenduoja šias kojines dėvėti nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems venų varikoze ar anksčiau turėjusiems kraujo krešėjimo problemų.
Skysčių balansas: ką gerti ir ko vengti tūkstančių metrų aukštyje
Lėktuvo salone oras yra itin sausas – drėgmės lygis ten dažnai būna mažesnis nei dykumoje ir siekia vos 10–20 procentų. Dėl šios priežasties organizmas per odą ir kvėpavimo takus labai greitai praranda skysčius. Dehidratacija lemia kraujo sutirštėjimą, o tirštam kraujui žymiai sunkiau cirkuliuoti venomis, ypač kai kūnas ilgą laiką nejuda. Todėl nuolatinis ir sąmoningas vandens vartojimas yra esminis veiksnys norint išvengti ne tik kojų tinimo, bet ir bendro nuovargio ar galvos skausmo.
Patarimai, kaip palaikyti skysčių balansą skrydžio metu:
- Gerkite daug negazuoto vandens: Rekomenduojama išgerti mažiausiai po vieną stiklinę vandens kiekvieną skrydžio valandą.
- Atsisakykite alkoholio: Nors taurė vyno ar kokteilis gali atrodyti kaip puikus būdas atsipalaiduoti, alkoholis veikia kaip diuretikas, skatinantis dar greitesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo. Be to, jis plečia kraujagysles, todėl skysčiams lengviau ištekėti į aplinkinius audinius ir sukelti tinimą.
- Ribokite kofeiną: Kava, juodoji arbata ir energetiniai gėrimai taip pat skatina dehidrataciją. Geriau rinkitės žolelių arbatas, pavyzdžiui, ramunėlių ar mėtų, kurios ne tik drėkina, bet ir padeda ramiau jaustis.
- Drėkinkite odą: Nors tai tiesiogiai neapsaugo nuo tinimo, drėkinamojo kremo naudojimas ir purškiamas vanduo veidui padės kūnui geriau toleruoti sausą lėktuvo orą.
Fizinis aktyvumas debesyse: kaip išlaikyti gyvybingą kraujotaką
Kadangi ilgalaikis nejudrumas yra pagrindinis kojų patinimo kaltininkas, akivaizdus sprendimas – priversti kūną judėti. Gydytojai primygtinai pataria ilgų skrydžių metu (trunkančių ilgiau nei 4 valandas) bent kartą per valandą atsikelti iš savo vietos ir pasivaikščioti lėktuvo salonu. Net ir trumpas pasivaikščiojimas iki tualeto ir atgal suaktyvina blauzdų raumenis ir atstato normalią kraujotaką.
Tačiau net ir sėdint savo vietoje galima atlikti eilę nematomių, bet labai efektyvių pratimų, kurie veiksmingai apsaugos nuo skysčių kaupimosi apatinėse galūnėse.
Rekomenduojami pratimai, kuriuos galite atlikti krėsle
- Pėdų pompos: Sėdėdami nuleistomis kojomis, neatplėšdami kulnų nuo grindų, pakelkite pėdų priekį kiek įmanoma aukščiau. Palaikykite kelias sekundes. Tada nuleiskite pėdų priekį ir pakelkite kulnus, remdamiesi tik pirštais. Pakartokite šį judesį 10–15 kartų. Tai tiesiogiai stimuliuoja blauzdos raumenis.
- Kulkšnių sukimai: Šiek tiek pakelkite vieną koją nuo žemės ir sukite pėdą ore darydami plačius ratus. Padarykite 10 sukimų pagal laikrodžio rodyklę ir 10 prieš ją. Pakartokite su kita koja.
- Kelių pritraukimai: Sėdėdami tiesiai, rankomis suimkite vieną kelį ir lėtai traukite jį link krūtinės. Palaikykite 10 sekundžių ir nuleiskite. Pakartokite 5 kartus kiekvienai kojai. Tai padeda atpalaiduoti klubo sąnarius ir gerina kraujotaką visoje kojoje.
- Raumenų įtempimas: Tiesiog stipriai įtempkite šlaunų, sėdmenų ir blauzdų raumenis, palaikykite įtampą 5 sekundes ir atpalaiduokite. Tai sukuria kraujo spaudimo bangą, kuri varo jį atgal į viršų.
Papildomas ir labai svarbus patarimas sėdint: niekada nekryžiuokite kojų. Sėdėjimas sukryžiavus kojas užspaudžia po keliais esančias pagrindines venas ir ženkliai apriboja kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, todėl tinimas tampa beveik neišvengiamas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie kojų tinimą skrendant
Ar normalu, kad kojos tinsta kiekvieno, net ir trumpo, skrydžio metu?
Nedidelis paburkimas ilgų skrydžių metu yra laikomas normalia fiziologine reakcija, tačiau jei kojos stipriai ištinsta po vos valandą ar dvi trunkančio skrydžio, tai gali rodyti venų nepakankamumą ar kitas kraujotakos problemas. Tokiu atveju vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar kraujagyslių chirurgu.
Kada kojų tinimas gali signalizuoti rimtesnę ir gyvybei pavojingą problemą?
Paprastas nuo skrydžio atsiradęs tinimas paprastai būna simetriškas (tinsta abi kojos vienodai) ir praeina per kelias valandas po nusileidimo. Nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos būtina, jeigu: tinsta tik viena koja, atsiranda stiprus skausmas, ypač blauzdos srityje, oda toje vietoje tampa paraudusi ir karšta liesdama, arba jei jaučiate krūtinės skausmą ir dusulį. Tai yra klasikiniai giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos simptomai.
Ar skrydžio metu saugu ir rekomenduojama nusiauti batus?
Nusiauti batus skrydžio metu gali būti labai patogu ir tai leidžia pėdoms laisviau judėti, tačiau gydytojai įspėja apie kelis niuansus. Jei kojos stipriai ištins, batų apsiauti prieš leidžiantis gali ir nepavykti. Be to, vaikščioti po saloną vien su kojinėmis nėra higieniška. Geriausia išeitis – avėti batus, kuriuos lengva atlaisvinti, arba skrydžio metu persiauti į patogias, laisvas šlepetes.
Ar aspiriną ar kitus vaistus galima naudoti kaip prevenciją prieš kojų tinimą?
Aspirinas skystina kraują ir kartais naudojamas trombozės prevencijai, tačiau jis nėra skirtas paprastam kojų tinimui mažinti ir turi savo šalutinių poveikių riziką (pvz., skrandžio kraujavimą). Jokiais būdais nepradėkite vartoti vaistų savavališkai. Jei priklausote didelės rizikos grupei, prieš skrydį privalote pasitarti su gydytoju, kuris, esant reikalui, išrašys specialių receptinių antikoaguliantų.
Strateginiai sprendimai planuojantiems ypač ilgus tarpmyninius skrydžius
Keliaujant į kitus žemynus, kai danguje tenka praleisti 10, 12 ar net 15 valandų, kūno apkrova tampa maksimali, todėl prevencijos strategija turi būti dar griežtesnė. Planuojant tokio ilgio kelionę, sėdimos vietos pasirinkimas lėktuve gali atlikti esminį vaidmenį jūsų sveikatai. Visuomet stenkitės rezervuoti vietą prie praėjimo (angl. aisle seat). Tai suteiks jums galimybę bet kada nevaržomai atsistoti, pasivaikščioti ir atlikti tempimo pratimus, netrukdant šalia sėdintiems keleiviams. Taip pat turėsite šiek tiek daugiau erdvės ištiesti bent vieną koją į praėjimą.
Jeigu turite galimybę ir skrydžio biudžetas leidžia, itin ilgiems maršrutams verta pasvarstyti apie „Premium Economy“ ar verslo klasės bilietus, kur sėdynės atstumas nuo priekyje esančios kėdės yra žymiai didesnis, o kojoms skirta erdvė leidžia keisti padėtį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad erdvė po priešais esančia sėdyne neturėtų būti užkrauta jūsų asmeniniais daiktais. Bet kokia papildoma kuprinė ar krepšys riboja jūsų pėdų judėjimo laisvę. Visus didesnius asmeninius daiktus būtinai dėkite į viršutinę bagažo lentyną, kad kojoms liktų kuo daugiau vietos tempimo pratimams. Galiausiai, klausykite savo kūno signalų – jei pajutote diskomfortą, nelaukite skrydžio pabaigos, o iškart keiskite pozą, pajudinkite pėdas, atsigerkite vandens ir leiskite raumenims atlikti savo darbą.
