Nors rankų plovimas atrodo kaip vienas paprasčiausių ir kasdieniškiausių veiksmų, kurį atliekame automatiškai, tyrimai rodo nerimą keliančią statistiką: didžioji dalis žmonių tai daro netaisyklingai. Medicinos ekspertai ir virusologai nuolat pabrėžia, kad higiena yra pirmoji ir efektyviausia gynybos linija kovoje su infekcinėmis ligomis, pradedant sezoniniu gripu ir baigiant rimtesnėmis virusinėmis infekcijomis. Visgi, dažnas iš mūsų tiesiog pakiša rankas po vandeniu, greitai jas patrinti muilu ir nuskalauja, visą procesą užbaigdami per mažiau nei dešimt sekundžių. Toks paviršutiniškas požiūris palieka ant odos tūkstančius gyvybingų mikroorganizmų, kurie vėliau pernešami ant veido, maisto ar kitų paviršių. Tačiau didžiausia problema slypi ne tik laiko trukmėje, bet ir technikoje – egzistuoja konkrečios plaštakos zonos, kurias sistemingai praleidžia net ir tie, kurie mano, jog rankas plauna kruopščiai.
Kodėl paprastas skalavimas vandeniu yra neveiksmingas?
Daugelis klysta manydami, kad karštas vanduo yra pagrindinis faktorius, naikinantis bakterijas. Iš tiesų, norint, kad vanduo pats savaime nužudytų mikroorganizmus, jis turėtų būti tokios aukštos temperatūros, kad nudegintų jūsų odą. Todėl pagrindinį darbą atlieka ne vandens temperatūra, o muilas ir mechaninė trintis. Vanduo reikalingas tik tam, kad nuplautų purvą ir sudarytų sąlygas muilui putoti.
Moksliškai žvelgiant, muilo molekulės veikia kaip tarpininkai. Viena molekulės pusė yra hidrofobinė (vengianti vandens, bet traukianti riebalus ir virusų apvalkalus), o kita – hidrofilinė (traukianti vandenį). Kai plaunate rankas, muilo molekulės prasiskverbia į virusų riebalinį apvalkalą ir jį suardo, taip sunaikindamos patogeną. Be to, muilas sumažina vandens paviršiaus įtempimą ir padeda mechaniškai atskirti nešvarumus nuo odos. Būtent todėl plovimas be muilo, net ir labai karštu vandeniu, yra mažai veiksmingas, nes riebalai (kuriuose dažnai slepiasi bakterijos) tiesiog nusiplauna sunkiau.
Didžioji klaida: vieta, kurią pamiršta beveik visi
Atlikus daugybę stebėjimų su fluorescencinėmis medžiagomis, kurios parodo, kurios rankų vietos po plovimo lieka nešvarios, ekspertai nustatė dažniausią „akląją zoną“. Tai – nykščiai. Nors plaudami rankas intensyviai triname delnus vieną į kitą ir plauname tarpupirščius, nykščiai dažnai lieka nuošalyje, nes natūralaus delnų trynimo judesio metu jie tiesiogiai nesiliečia su kita ranka tiek, kiek kiti pirštai.
Kita itin dažnai pamirštama vieta yra pirštų galiukai ir panagės. Tai yra paradoksalu, nes būtent pirštų galiukais mes liečiame daugiausiai paviršių – durų rankenas, klaviatūras, telefonus, savo veidą. Jei delnai yra švarūs, bet pirštų galiukai ir nykščiai lieka neplauti, rankų plovimo efektyvumas sumažėja drastiškai. Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad būtent po nagais ir aplink nykščio pagrindą kaupiasi didžiausia bakterijų kolonijų koncentracija.
Taisyklinga rankų plovimo eiga: žingsnis po žingsnio
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi griežtą, tačiau labai efektyvią instrukciją, kuri turėtų trukti ne trumpiau nei 20–30 sekundžių (maždaug tiek, kiek trunka du kartus sudainuoti „Su gimimo diena“). Štai kaip tai daryti teisingai:
- Sudrėkinkite rankas. Pirmiausia pakiškite rankas po tekančiu vandeniu (temperatūra nėra kritinė, svarbu, kad ji būtų komfortiška).
- Naudokite pakankamai muilo. Išspauskite tiek muilo, kad jo užtektų padengti visą abiejų plaštakų paviršių.
- Trinkite delnus. Sukamaisiais judesiais trinkite delną į delną, kol muilas suputos.
- Nepamirškite išorinės pusės. Dešiniuoju delnu trinkite kairiosios plaštakos viršų, sunerdami pirštus, ir atvirkščiai. Tai dažnai praleidžiamas žingsnis.
- Tarpupirščiai. Suglauskite delnus ir sunerkite pirštus – trinkite juos, kad išvalytumėte tarpupirščius.
- Pirštų nugarėlės. Sulenkite pirštus ir trinkite jų nugarėles į kitos rankos delną. Tai padeda nuvalyti pirštų sąnarius.
- Svarbiausia dalis – nykščiai. Apimkite kairįjį nykštį dešiniuoju delnu ir trinkite sukamaisiais judesiais. Pakartokite su kitu nykščiu. Tai yra tas momentas, kurį daugelis praleidžia.
- Pirštų galiukai. Suglauskite pirštų galiukus ir sukamaisiais judesiais trinkite juos į kitos rankos delną. Taip išvalomos panagės ir pirštų pagalvėlės.
- Nuskalaukite ir nusausinkite. Kruopščiai nuplaukite muilą vandeniu ir visiškai nusausinkite rankas vienkartiniu rankšluosčiu.
Rankų sausinimas: kodėl šlapios rankos yra pavojingos?
Higienos procesas nesibaigia užsukus vandens čiaupą. Tiesą sakant, išeiti iš vonios kambario drėgnomis rankomis gali būti blogiau nei jų visai neplauti. Drėgmė yra ideali terpė bakterijoms daugintis ir plisti. Tyrimai rodo, kad drėgnos rankos perneša iki 1000 kartų daugiau mikrobų nei sausos.
Geriausias būdas nusausinti rankas viešose vietose yra vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. Jie ne tik sugeria drėgmę, bet ir mechaniškai pašalina likusius nešvarumus ar negyvas odos ląsteles trinties metu. Tuo tarpu elektriniai oro džiovintuvai, ypač senesnio modelio, dažnai tik išpučia aplinkos orą (kuriame tualeto patalpose gali būti daug bakterijų) tiesiai ant jūsų švarių rankų. Be to, stipri oro srovė gali paskleisti mikrobus nuo jūsų rankų į aplinką. Namuose rekomenduojama dažnai keisti tekstilinius rankšluosčius arba kiekvienam šeimos nariui turėti atskirą.
Muilas ar dezinfekcinis skystis: ką rinktis?
Pastaraisiais metais dezinfekciniai skysčiai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau ekspertai įspėja, kad jie nepakeičia rankų plovimo. Dezinfekcinis skystis (kurio pagrindą sudaro bent 60% alkoholio) yra puiki alternatyva, kai po ranka nėra vandens ir muilo, tačiau jis turi savo ribotumų:
- Dezinfekcinis skystis neveikia, jei rankos yra akivaizdžiai purvinos ar riebaluotos. Purvas sukuria barjerą, pro kurį alkoholis negali pasiekti bakterijų.
- Jis nepašalina kenksmingų chemikalų ar pesticidų nuo odos.
- Kai kurie virusai (pavyzdžiui, norovirusas) yra atsparūs alkoholiui, todėl juos pašalinti galima tik mechaniniu būdu – plaunant su muilu.
Todėl auksinė taisyklė yra paprasta: jei turite galimybę, visada rinkitės vandenį ir muilą. Dezinfekcinį skystį palikite kelionėms, automobiliui ar parduotuvei.
Dažniausiai daromos klaidos, mažinančios higienos efektyvumą
Net ir žinant teoriją, praktikoje dažnai daromos klaidos, kurios paverčia rankų plovimą tik simboliniu veiksmu. Viena iš jų – per trumpas muilavimo laikas. Jei muilą nuplaunate vos po kelių sekundžių, jo molekulės nespėja suardyti virusų apvalkalų. Kita dažna klaida – vandens čiaupo užsukimas plikomis rankomis iškart po plovimo. Viešose vietose čiaupas yra viena nešvariausių vietų. Jei įmanoma, čiaupą užsukite naudodami tą patį popierinį rankšluostį, kuriuo sausinote rankas, arba naudokite alkūnę.
Taip pat svarbu paminėti žiedus ir apyrankes. Po papuošalais susidaro šilta ir drėgna terpė, kurioje bakterijos gali išgyventi ir daugintis mėnesiais. Rekomenduojama plaunant rankas nusiimti žiedus arba stengtis kruopščiai išplauti odą po jais, pajudinant papuošalą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar antibakterinis muilas yra geresnis už paprastą?
Ne. Moksliniai tyrimai ir sveikatos organizacijos (pavyzdžiui, JAV FDA) patvirtino, kad kasdieniam naudojimui antibakterinis muilas nesuteikia daugiau naudos nei įprastas muilas ir vanduo. Be to, per dažnas antibakterinių priemonių naudojimas gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams vystymosi.
Kokia vandens temperatūra geriausia?
Nors daugelis mano, kad karštas vanduo geriau, tyrimai rodo, kad vėsesnis ar drungnas vanduo yra lygiai toks pat efektyvus naikinant mikrobus, jei naudojamas muilas. Svarbiausia, kad vanduo nebūtų per karštas, nes tai gali pažeisti odos barjerą ir sukelti sudirgimą, dėl ko oda taps labiau pažeidžiama infekcijoms.
Kaip dažnai reikia plauti rankas?
Rankas būtina plauti prieš gaminant maistą ir valgant, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešos vietos, po kontakto su gyvūnais, išsišnypštus nosį, nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Nėra konkretaus skaičiaus „kiek kartų per dieną“, viskas priklauso nuo jūsų veiklos.
Ką daryti, jei nuo dažno plovimo skeldėja rankų oda?
Sausėjanti oda yra dažna problema. Pažeista, suskilinėjusi oda yra atviri vartai infekcijoms. Todėl po plovimo rekomenduojama naudoti drėkinamąjį kremą. Taip pat rinkitės švelnesnius muilus be stiprių kvapiklių ir dažiklių, o plaunant venkite itin karšto vandens.
Sąmoningas požiūris į sveikatos apsaugą
Rankų plovimas neturėtų būti vertinamas kaip varginanti prievolė ar baimės pasekmė. Tai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų rūpintis ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Ypač svarbu šiuos įpročius diegti vaikams, rodant jiems tinkamą pavyzdį ir paaiškinant, kodėl svarbu nepraleisti nykščių ar pirštų galiukų. Kai šis procesas tampa sąmoningu įpročiu, o ne automatiniu veiksmu, mes sukuriame saugesnę aplinką visiems. Pradėkite stebėti, kaip plaunate rankas jau šiandien – ar tikrai skiriate dėmesio toms vietoms, kurios to reikalauja labiausiai?
