Vanduo – svarbiausias pagalbininkas karštyje
Karščio metu augintinis turi turėti nuolatinę prieigą prie švaraus, vėsaus vandens. Vandens dubenėlis turi būti pripildomas kelis kartus per dieną, ypač jei jis laikomas lauke. Jei šuo ar katė nenoriai geria, galima pabandyti pagyvinti vandenį – įdėti ledo kubelį ar naudoti fontanėlį, kuris nuolat judina vandenį ir skatina gerti.
Venkite metalinių indų, nes jie greitai įkaista saulėje. Geriausia rinktis keraminius arba plastikinius dubenėlius ir laikyti juos pavėsyje. Kai kurie šeimininkai vasarą net palieka kelis vandens dubenėlius skirtingose vietose – tai paprasta, bet veiksminga priemonė nuo dehidratacijos.
Pasivaikščiojimai – tik anksti ryte arba vakare
Asfaltas ir plytelės vidurdienį gali įkaisti iki 60 °C, todėl pasivaikščiojimai vidury dienos yra itin pavojingi. Šunų letenėlės jautrios karščiui, todėl jos gali nudegti vos per kelias minutes. Geriausia augintinį vedžioti anksti ryte arba po saulėlydžio, kai žemė vėsesnė.
Jei abejojate, ar paviršius per karštas, palieskite jį ranka – jei jums karšta, šuniui bus dar sunkiau. Trumpaplaukiams šunims taip pat reikalinga apsauga nuo UV spindulių, ypač ant šviesių nosių ar ausų – veterinarai rekomenduoja naudoti specialų gyvūnams skirtą apsauginį kremą nuo saulės.
Kaip atvėsinti augintinį namuose
Net ir būnant kambaryje, gyvūnui gali būti per karšta. Palikite pravirus langus (tik jei nėra galimybės iššokti), naudokite ventiliatorių arba oro kondicionierių. Katėms ir šunims patinka gulėti ant vėsesnių paviršių – plytelių ar specialių vėsinimo kilimėlių, kurie palaiko žemesnę temperatūrą.
Galite drėgnu rankšluosčiu perbraukti per kailį ar švelniai apipurkšti augintinį vandeniu, tačiau venkite pilnai maudyti šaltame vandenyje – staigus temperatūros pokytis gali sukelti stresą. Šunims naudinga pasiūlyti ir „ledo užkandžių“ – šaldytų skanėstų, kurie padeda maloniai atsivėsinti.
Perkaitimo požymiai, kurių negalima ignoruoti
Šilumos smūgis gali ištikti net per kelias minutes, ypač jei gyvūnas yra uždaroje, prastai vėdinamoje erdvėje. Pirmieji požymiai – padažnėjęs kvėpavimas, gausus seilėtekis, vangumas, sutrikusi koordinacija. Jei pastebite, kad šuo ar katė tapo mieguisti, dreba ar vemia, būtina nedelsiant imtis veiksmų.
Gyvūną reikia perkelti į vėsią vietą, duoti vandens ir sušlapinti letenas ar pilvą drungnu (ne šaltu!) vandeniu. Jokiu būdu nedėkite ledo tiesiai ant kūno – tai gali sukelti kraujagyslių spazmus. Jei būklė negerėja, skubiai kreipkitės į veterinarą – šilumos smūgis yra neatidėliotina situacija.
Kokie gyvūnai ypač jautrūs karščiui
Trumpasnukiai šunys, tokie kaip mopsai, buldogai ar pekinai, sunkiau kvėpuoja ir greičiau perkaista. Taip pat atsargiai reikėtų elgtis su vyresnio amžiaus, antsvorio turinčiais ar sergančiais gyvūnais. Katės, ypač ilgaplaukės, taip pat kenčia nuo karščio – joms padeda šukavimas, kuris pašalina perteklinius plaukus ir pagerina oro cirkuliaciją.
Mažesni gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai – turėtų būti laikomi vėsioje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Niekada nepalikite narvelių ar akvariumų tiesioginėje saulėje – tai pavojinga jų gyvybei.
Automobilis – mirtinas pavojus
Vienas didžiausių vasaros pavojų – palikti gyvūną automobilyje, net jei langas pravertas. Automobilio salonas per kelias minutes įkaista iki 50–60 °C, o šuo gali mirti vos per 10 minučių. Veterinarai primena: net trumpas sustojimas „tik kelioms minutėms“ gali būti lemtingas.
Jei matote užrakintą gyvūną karštame automobilyje, nedvejodami kvieskite policiją arba gelbėjimo tarnybas – čia svarbi kiekviena minutė.
Mitybos ir priežiūros ypatumai karštyje
Vasarą gyvūnai dažnai praranda apetitą – tai normalu, tačiau svarbu užtikrinti, kad jie vis tiek gautų reikalingų maistinių medžiagų. Duokite mažesnes, bet dažnesnes porcijas. Nepalikite maisto ilgam – karštyje jis greitai genda. Šlapią pašarą geriau pakeisti sausuoju arba laikyti šaldytuve.
Taip pat pasirūpinkite tinkama kailio priežiūra. Per tankus arba susivėlęs kailis sulaiko šilumą, todėl reguliarus šukavimas – būtinas. Tačiau nepatariama skusti gyvūno iki odos – kailis apsaugo nuo saulės nudegimų.
DUK
Ar galima maudyti šunį karštą dieną?
Galima, tačiau naudokite drungną vandenį. Staigus atšaldymas šaltu vandeniu gali sukelti stresą ir net kraujagyslių spazmus.
Kaip sužinoti, ar augintinis perkaista?
Dažnas kvėpavimas, seilėtekis, vangumas ar vėmimas – pagrindiniai požymiai. Tokiu atveju nedelsdami ieškokite vėsios vietos ir kreipkitės į veterinarą.
Ar augintiniui reikia kremų nuo saulės?
Trumpaplaukiams ir šviesaus kailio šunims bei katėms – taip. Naudokite specialiai gyvūnams skirtą kremą, ypač ant nosies ir ausų.
Ar galima leisti augintiniui ilsėtis balkone?
Galima tik tuo atveju, jei ten yra pavėsis, vandens ir vėsus paviršius. Venkite tiesioginės saulės – net už stiklo temperatūra gali tapti pavojinga.
Vasara gali būti maloni ir saugi
Karštis kelia iššūkių ne tik žmonėms, bet ir mūsų keturkojams draugams. Svarbiausia – atidumas ir prevencija. Pakanka pasirūpinti vandeniu, pavėsiu ir vėsa, kad jūsų augintinis jaustųsi saugiai ir patogiai net pačią karščiausią dieną. Tinkama priežiūra vasarą – tai meilės ir atsakomybės išraiška, kuri užtikrina ilgesnį, sveikesnį ir laimingesnį jūsų augintinio gyvenimą.
