Kaip mažinti akių įtampą dirbant iš namų

Kaip mažinti akių įtampą dirbant iš namų
Dirbant iš namų, daugelis žmonių praleidžia prie ekrano 8 ar net daugiau valandų per dieną. Toks ilgas buvimas priešais monitorių neišvengiamai veikia akis – jos parausta, džiūsta, tampa jautresnės šviesai ir ima skaudėti galvą. Tai vadinama skaitmeniniu akių nuovargiu, arba kompiuterinio regėjimo sindromu. Nors šis reiškinys tampa vis dažnesnis, akių įtampą galima sumažinti, jei laikomasi kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių.

Kodėl dirbant iš namų akys pavargsta labiau

Skirtingai nei biure, namuose dažnai neturime tinkamai įrengtos darbo vietos. Apšvietimas būna netolygus, monitorius per arti arba per aukštai, o pertraukų tarp darbo valandų – per mažai. Akys pavargsta ne tiek nuo darbo, kiek nuo nuolatinės koncentracijos į ekraną ir sausos oro aplinkos.

Dar viena dažna priežastis – mirksėjimo dažnio sumažėjimas. Žiūrint į ekraną, žmogus mirksi iki trijų kartų rečiau nei įprastai. Tai reiškia, kad akys mažiau drėkinamos, todėl džiūsta ir parausta. Ilgainiui tai gali lemti ne tik diskomfortą, bet ir regėjimo aštrumo pokyčius.

Darbo vietos įrengimas: pirmasis žingsnis

Tinkama darbo vieta – svarbiausia sąlyga akių komfortui. Monitorius turėtų būti pastatytas taip, kad jo viršus būtų akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Atstumas tarp akių ir ekrano – apie 50–70 centimetrų, maždaug ištiestos rankos ilgio. Jei ekranas per arti, akių raumenys nuolat įsitempia, o tai sukelia nuovargį ir galvos skausmus.

Apšvietimas taip pat turi didelę reikšmę. Venkite dirbti priešais langą, kad šviesa neatsispindėtų ekrane. Geriausia – šoninis natūralus apšvietimas arba reguliuojama stalinė lempa su šiltu šviesos tonu. Per ryški arba šalta šviesa gali erzinti akis ir dar labiau išsekinti regėjimą.

Pertraukų ir akių mankštos svarba

Oftalmologai rekomenduoja taikyti vadinamąją 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Ši paprasta praktika leidžia akies raumenims pailsėti ir išvengti pertempimo.

Dar viena naudinga priemonė – akių mankšta. Tiesiog keletą kartų per dieną užsimerkite, giliai pakvėpuokite ir atlikite lengvą akių sukimo judesį. Tai pagerina kraujotaką ir drėgmės pasiskirstymą akyse. Jei jaučiate stiprų sausumą, galima naudoti dirbtines ašaras be konservantų – jos greitai palengvina diskomfortą.

Monitoriaus ir įrenginių nustatymai

Dauguma šiuolaikinių įrenginių turi funkciją, mažinančią mėlynos šviesos kiekį – „Night Shift“, „Blue Light Filter“ ar panašius režimus. Mėlyna šviesa trikdo natūralų miego ritmą ir gali skatinti akių įtampą, todėl verta ją įjungti ypač vakarais. Taip pat sumažinkite ekrano ryškumą iki tokio lygio, kuris patogus jūsų akims, ir padidinkite šriftą, jei tenka skaityti daug teksto.

Jei dirbate prie kelių ekranų, įsitikinkite, kad jie yra viename aukštyje – tai padeda išvengti papildomo galvos ir akių judėjimo, kuris didina įtampą. Ekrano atnaujinimo dažnis taip pat svarbus: rinkitės monitorių, kuris palaiko bent 75 Hz dažnį, nes tai mažina mirgėjimą.

Aplinkos drėgmė ir oro kokybė

Dirbant namuose oras dažnai būna per sausas – ypač žiemą, kai šildymo sistemos išgarina drėgmę. Tai viena dažniausių akių sausėjimo priežasčių. Padeda oro drėkintuvas arba paprastas indas su vandeniu šalia šilumos šaltinio. Augalai, ypač dracenos, fikusai ar papartiniai, taip pat padeda palaikyti natūralią drėgmę ir švaresnį orą.

Venkite tiesioginių oro srautų iš kondicionieriaus ar ventiliatoriaus – jie džiovina akis dar labiau. Jei jaučiate deginimą ar perštėjimą, rekomenduojama daryti pertraukas nuo ekrano ir pabūti lauke, kur akis natūraliai drėkina aplinkos oras.

Mityba ir regėjimo sveikata

Akims, kaip ir visam organizmui, reikia tinkamos mitybos. Vitaminai A, C, E, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys palaiko akių audinių sveikatą ir mažina sausėjimo riziką. Morkos, špinatai, kiaušiniai, lašiša ir riešutai turėtų tapti kasdienio raciono dalimi. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens – dehidratacija tiesiogiai veikia akių drėgmę.

Jei pastebite, kad akių įtampa neslūgsta, net ir laikantis šių patarimų, verta apsilankyti pas akių gydytoją. Kartais problema slypi korekcijos poreikyje – net ir nedidelis regėjimo sutrikimas gali sukelti didelį diskomfortą ilgo darbo metu.

DUK

Kiek valandų per dieną saugu dirbti prie kompiuterio?

Idealu daryti pertrauką kas valandą bent 5 minutėms. Svarbiausia ne laikas, o tai, kaip dažnai leidžiate akims pailsėti ir pakeičiate žvilgsnio kryptį.

Ar akiniai su mėlynos šviesos filtru padeda?

Taip, ypač jei dirbate prie ekrano ilgai ar vakarais. Jie sumažina mėlynos šviesos poveikį ir palengvina regėjimo įtampą.

Ką daryti, jei akys nuolat sausos?

Naudokite dirbtines ašaras be konservantų, palaikykite tinkamą oro drėgmę ir stenkitės dažniau mirksėti. Jei problema išlieka, kreipkitės į oftalmologą.

Ar pratimai akims tikrai veikia?

Taip. Paprasti pratimai, tokie kaip žvilgsnio nukreipimas į tolius ar akių sukimas, mažina raumenų įtampą ir pagerina kraujotaką.

Ramybė akyse – ramybė mintyse

Dirbant iš namų lengva pamiršti, kad akys – tai raumuo, kuriam reikia poilsio. Kiekviena pertrauka, žvilgsnis pro langą ar kelios minutės be ekrano padeda joms atsigauti. Kai akis mažiau pavargsta, pagerėja ne tik regėjimas, bet ir bendras darbingumas, nuotaika bei miego kokybė. Rūpindamiesi akimis, mes rūpinamės savo visapusiška gerove.