Biocheminis ryšys tarp žmogaus ir augintinio
Bendraujant su augintiniu mūsų organizme vyksta realūs biocheminiai pokyčiai. Mokslininkai nustatė, kad glostant šunį ar katę, žmogaus organizme mažėja kortizolio – streso hormono – kiekis. Tuo pat metu didėja oksitocino, dar vadinamo „meilės hormonu“, lygis, kuris skatina pasitikėjimą, ramybę ir artumo jausmą. Šie pokyčiai padeda natūraliai sumažinti kraujo spaudimą bei širdies ritmą.
Įdomu tai, kad gyvūnai jaučia mūsų emocijas ir dažnai intuityviai geba mus nuraminti. Pavyzdžiui, šunys linkę glaustis prie savo šeimininko, kai šis patiria stresą ar nerimą. Tokios akimirkos turi ne tik emocinę, bet ir fiziologinę naudą. Reguliarus bendravimas su augintiniu formuoja stipresnį ryšį ir ilgainiui padeda palaikyti pastovesnį kraujospūdį.
Fizinis aktyvumas su augintiniais
Ypač šunų šeimininkai kasdien gauna papildomos fizinės veiklos, nes pasivaikščiojimai tampa neišvengiama kasdienybės dalimi. Reguliarus ėjimas ar žaidimai lauke padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Netgi trumpi pasivaikščiojimai kelis kartus per dieną yra naudingi ne tik gyvūnui, bet ir jo šeimininkui.
Be to, judėjimas lauke suteikia galimybę gauti daugiau gryno oro ir saulės šviesos, kuri didina vitamino D kiekį organizme bei gerina nuotaiką. Šunų vedžiojimas taip pat padeda sukurti kasdienį ritmą, o struktūruota rutina yra svarbi psichologinei sveikatai, nes suteikia dienai aiškumo ir stabilumo.
Emocinė parama ir streso mažinimas
Augintiniai dažnai tampa emocinės paramos šaltiniu. Jų buvimas namuose suteikia saugumo, sumažina vienišumo jausmą ir padeda kovoti su nerimu. Gyvūnai yra puikūs klausytojai – jie nereikalauja žodžių, tačiau suteikia šilumos ir priėmimo jausmą. Tai ypač svarbu žmonėms, patiriantiems psichologinį stresą ar depresijos simptomus.
Nemažai psichologų rekomenduoja gyvūnų terapiją kaip papildomą priemonę pacientams, kuriems reikia emocinės paramos. Terapiniai šunys, katės ar net arkliai naudojami siekiant pagerinti pacientų psichinę sveikatą. Specialistai pastebi, kad net trumpa sąveika su gyvūnu gali sumažinti nerimo simptomus ir suteikti žmogui daugiau ramybės.
Augintiniai ir socialiniai ryšiai
Gyvūnų auginimas skatina socialinį aktyvumą. Šunų šeimininkai dažnai susipažįsta su kitais žmonėmis vedžiodami augintinius parkuose ar kiemuose. Tokie socialiniai ryšiai yra labai svarbūs psichologinei sveikatai – jie mažina izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.
Net pokalbis apie savo augintinį gali tapti bendravimo pradžia, suteikiant daugiau galimybių užmegzti draugystes ir taip prisidėti prie emocinės pusiausvyros. Vaikams tai yra natūralus būdas mokytis bendravimo įgūdžių, o suaugusiesiems – galimybė praplėsti socialinį ratą.
Augintinių poveikis vaikams ir senjorams
Vaikams augintiniai padeda ugdyti atsakomybę, empatiją ir socialinius įgūdžius. Jie taip pat padeda mažinti stresą, ypač sunkiais gyvenimo momentais, tokiais kaip persikraustymas ar mokyklos iššūkiai. Tuo tarpu senjorams gyvūnai suteikia draugiją, padeda išvengti vienatvės ir motyvuoja būti fiziškai aktyvesniems.
Tyrimai rodo, kad senjorai, turintys augintinius, dažniau palaiko geresnį kraujo spaudimą ir rečiau jaučiasi vieniši, palyginti su tais, kurie neturi gyvūnų. Gyvūnas tampa kasdienės rutinos dalimi, suteikiančia gyvenimui prasmės ir motyvacijos. Be to, senjorai, kurie prižiūri gyvūną, dažniausiai jaučiasi fiziškai stipresni, nes kasdieninis judėjimas tampa būtinybe.
Augintiniai kaip natūrali terapija
Gyvūnų terapija pripažįstama vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų. Specialiai paruošti šunys ar katės lankosi ligoninėse, globos namuose ar reabilitacijos centruose. Tokia sąveika skatina pacientų motyvaciją, mažina nerimą prieš procedūras ir gerina nuotaiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvūnų buvimas gali padėti sumažinti net skausmo pojūtį.
Nors ne kiekvienas augintinis yra terapinis, net paprastas šeimos gyvūnas gali suteikti tokį patį teigiamą poveikį. Svarbiausia – artimas ryšys su gyvūnu ir gebėjimas leisti sau atsipalaiduoti jo draugijoje.
DUK
Ar visi augintiniai turi teigiamą poveikį sveikatai?
Dauguma augintinių daro teigiamą poveikį, tačiau svarbu pasirinkti gyvūną, kuris atitinka jūsų gyvenimo būdą. Jei žmogus bijo šunų ar yra alergiškas katėms, šie gyvūnai gali sukelti daugiau streso nei naudos. Tokiu atveju galima rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, žuvytes ar paukščius, kurie taip pat ramina ir suteikia džiaugsmo.
Ar augintiniai gali padėti sergant hipertenzija?
Taip, tyrimai rodo, kad reguliarus bendravimas su augintiniais padeda mažinti kraujo spaudimą. Žinoma, tai nėra vaistų pakaitalas, bet papildoma priemonė sveikatai stiprinti. Gydytojai pabrėžia, kad kartu su sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir tinkamu poilsiu augintiniai gali būti svarbi visapusiško sveikatos palaikymo dalis.
Kiek laiko reikia praleisti su augintiniu, kad jaustųsi nauda?
Net keliolika minučių per dieną, glostant ar žaidžiant su gyvūnu, gali sumažinti streso lygį. Ilgesnis bendravimas dar labiau sustiprina teigiamą poveikį. Tuo tarpu reguliarūs kasdieniai pasivaikščiojimai ar sąmoningas laikas kartu su augintiniu užtikrina ilgalaikę naudą.
Maži draugai, didelė nauda
Augintiniai praturtina mūsų gyvenimą ne tik emocine šiluma, bet ir tiesiogine nauda sveikatai. Jie padeda mažinti stresą, gerinti nuotaiką, reguliuoti kraujo spaudimą ir skatina judėjimą. Be to, augintiniai skatina socialinius ryšius, suteikia draugijos jausmą ir motyvuoja rūpintis savimi. Gyvūnų draugija primena, kad rūpinimasis kitais yra neatsiejama rūpinimosi savimi dalis. Todėl augintiniai tampa tikrais gyvenimo palydovais, kurie kiekvieną dieną padeda mums gyventi ramiau, sveikiau ir su daugiau džiaugsmo.
