Trumpas atsakymas: ką tik ištrauktos erkės vietoje gali likti mažas raudonas taškelis ar niežtinti dėmelė, kuri pradeda mažėti per 48 valandas. Laimo ligai būdinga migruojanti eritema paprastai atsiranda vėliau ir per kelias dienas plečiasi. Ji gali būti vientisai raudona, ovali ar netaisyklinga – klasikinės „buliaus akies“ formos gali nebūti.
Vien iš įkandimo ar nuotraukos neįmanoma patikimai nustatyti, ar erkė buvo užkrėsta ir ar žmogus užsikrėtė. Svarbūs paraudimo pokyčiai laikui bėgant, kiti simptomai ir gydytojo įvertinimas.
Kaip gali atrodyti pati įkandimo vieta?
Įsisiurbusi erkė gali būti vos aguonos grūdo dydžio, ypač nimfos stadijoje, arba didesnė ir išsipūtusi prisisiurbusi kraujo. Ją pašalinus dažnai lieka mažas taškelis, nežymus patinimas ar vietinis niežulys. Tokia uždegiminė reakcija nebūtinai reiškia Laimo ligą.
Kai kurios erkės įsisiurbia nepastebimai vietose, kurias sunku apžiūrėti: galvos odoje, už ausų, pažastyse, kirkšnyse, pakinkliuose ar ties juosmeniu. Įkandimas dažnai neskausmingas, todėl žmogus gali erkės visai neprisiminti.
Kaip atskirti vietinę reakciją nuo migruojančios eritemos?
| Požymis | Vietinė reakcija | Galima migruojanti eritema |
|---|---|---|
| Kada atsiranda | Iš karto ar netrukus po įkandimo | Dažniausiai po kelių dienų ar savaičių; gali pasirodyti ir vėliau |
| Kaip kinta | Paprastai pradeda slūgti per 48 valandas | Palaipsniui didėja ir plečiasi per odą |
| Pojūtis | Dažniau niežti, yra karšta ar jautri | Paprastai nėra ryškiai niežtinti, karšta ar skausminga |
| Forma | Maža dėmelė aplink įkandimą | Vientisa, ovali, netaisyklinga ar žiedinė; centras gali pašviesėti, bet nebūtinai |
| Veiksmas | Stebėti, fotografuoti, laikyti švariai | Kreiptis į gydytoją, nelaukiant, kol susiformuos tobulas žiedas |
NICE Laimo ligos gairės vietinę reakciją apibūdina kaip dažniausiai per 48 valandas atsirandančią ir slūgstančią dėmę, kuri gali niežėti, būti karšta ar skausminga. Migruojanti eritema didėja, dažniausiai nėra niežtinti ar skausminga ir gali pasirodyti nuo 3 dienų iki 3 mėnesių po įkandimo.
NVSC nurodo, kad Lietuvoje eritema dažniausiai pastebima po 1–4 savaičių, plečiasi į kraštus ir gali keisti formą. Skirtingi laiko intervalai neprieštarauja: jie pabrėžia, kad bėrimas nebūtinai atsiranda pirmą dieną.
Atsiranda greitai ir dažniausiai pradeda slūgti per 48 valandas.
Didėja per dienas; nebūtinai atrodo kaip „taikinys“.
Žymėkite datą ir fotografuokite pokytį.
Nuotrauka padeda parodyti eigą, bet pati nėra diagnozė.
Kaip saugiai ištraukti erkę?
- Nelaukite vizito vien tam, kad erkę pašalintų medikas – ją ištraukite kuo greičiau.
- Švariu smailiu pincetu suimkite erkę kuo arčiau odos, ties galvute.
- Traukite tolygiai aukštyn, nesukite ir nespauskite išsipūtusio pilvelio.
- Nuvalykite įkandimo vietą ir nusiplaukite rankas.
- Užrašykite datą ir tikėtiną vietą, kur erkė įsisiurbė.
Nepilkite ant įsisiurbusios erkės aliejaus, alkoholio ar kitų skysčių, nedeginkite jos ir netepkite kremu, kad „pati išlįstų“. Tai uždelsia pašalinimą ir gali suspausti erkę. Jei odoje liko smulki burnos dalis ir jos lengvai nepaimate, nekrapštykite giliai; oda dažnai ją pašalina gyjant. Jei vieta pūliuoja ar labai skauda, kreipkitės į mediką.
Smailiu pincetu kuo arčiau odos.
Tolygiai aukštyn, nesukant ir nespaudžiant.
Įkandimo vietą ir nusiplaukite rankas.
Datą ir tikėtiną įsisiurbimo vietovę.
Kaip stebėti odą po įkandimo?
- Nufotografuokite vietą gerame apšvietime tą pačią dieną ir pakartokite, jei ji keičiasi.
- Šalia pridėkite liniuotę ar žinomą objektą masteliui, bet nesiremkite vien centimetrais.
- Pažymėkite paraudimo kraštą rašikliu tik jei oda nepažeista ir tai jos nedirgina.
- Kelias savaites stebėkite ne tik įkandimo vietą, bet ir kitą odą bei bendrą savijautą.
- Gydytojui parodykite nuotraukų seką ir pasakykite įkandimo datą bei vietovę.
Paraudimas tamsesnėje odoje gali būti rusvas, violetinis ar mažiau ryškus. Vertinkite ne vien spalvą, bet ir plėtimąsi, formos pokytį, šilumą bei kitus simptomus. Nuotrauka gali padėti parodyti eigą, tačiau nepakeičia apžiūros.
Ar reikia tirti erkę arba iš karto daryti kraujo tyrimą?
CDC nerekomenduoja remtis komerciniu ištrauktos erkės tyrimu: teigiamas atsakymas neįrodo, kad žmogus užsikrėtė, o neigiamas gali klaidingai nuraminti. Gydymo sprendimai priimami pagal žmogaus klinikinę situaciją.
Labai anksti atliktas Laimo ligos antikūnų tyrimas taip pat gali būti neigiamas, nes imuninė reakcija dar nesusiformavo. Esant tipiškai migruojančiai eritemai gydytojas diagnozę gali nustatyti kliniškai be kraujo tyrimo. Antibiotikų savarankiškai nevartokite ir nenaudokite likučių iš ankstesnio gydymo.
Kokius kitus simptomus stebėti?
Po erkės įkandimo kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda plintanti dėmė, karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai, ryškus nuovargis, padidėję limfmazgiai, migruojantys sąnarių skausmai ar veido silpnumas. Laimo liga gali pasireikšti ir nepastebėjus erkės ar bėrimo.
Erkinis encefalitas paprastai neatpažįstamas pagal odos dėmę. NVSC nurodo, kad pirmoji fazė gali priminti gripą: karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas. Po laikino pagerėjimo gali prasidėti nervų sistemos pažeidimo fazė.
Raudonos vėliavos
Skambinkite 112, jei po galimo erkės įkandimo atsiranda labai stiprus galvos skausmas su sprando stingimu, sumišimas, traukuliai, sąmonės sutrikimas, naujas galūnių silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas ar alpimas. Skubiai tą pačią dieną kreipkitės ir dėl veido nusvirimo, naujų širdies permušimų su svaigimu, didelio skausmingo sąnario tinimo ar aukštos temperatūros su blogėjančia būkle.
Dažniausi klausimai
Ar Laimo ligos dėmė visada atrodo kaip taikinys?
Ne. Ji gali būti vientisai raudona, ovali ar netaisyklinga. Svarbiausias požymis – palaipsnis plėtimasis, o ne tobulas žiedas.
Ar niežtinti dėmelė reiškia Laimo ligą?
Nedidelė, greitai atsiradusi ir mažėjanti niežtinti dėmė dažniau yra vietinė reakcija. Jei ji didėja, nepraeina ar atsiranda bendrų simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Ar galima užsikrėsti, jei erkės nepastebėjau?
Taip. Erkės gali būti labai mažos, o įkandimas neskausmingas. Gydytojui svarbi ne tik prisiminta erkė, bet ir buvimas gamtoje bei simptomai.
Ar nuo erkinio encefalito būna raudonas žiedas?
Žiedinis plintantis bėrimas būdingas Laimo ligai, ne erkiniam encefalitui. Encefalito pradžia dažniau primena virusinę ligą, o vėliau gali atsirasti neurologinių simptomų.
Ar skiepas nuo erkinio encefalito apsaugo nuo Laimo ligos?
Ne. Skiepas apsaugo nuo erkinio encefalito, bet ne nuo bakterinės Laimo ligos, todėl erkę vis tiek reikia greitai pašalinti ir stebėti savijautą.
