Kūno ir emocijų ryšys – stipresnis, nei atrodo
Emocijos ir kūnas yra glaudžiai susiję. Stresas, nerimas ar pyktis tiesiogiai veikia mūsų fiziologiją – didina kraujospūdį, įtempia raumenis, trikdo virškinimą. Kai emocijos užspaustos ar ignoruojamos, kūnas imasi „kalbėti“ per simptomus: galvos skausmą, nuovargį, nemigą ar net odos problemas. Todėl gydytojai vis dažniau kalba apie psichosomatiką – kūno reakciją į emocinį disbalansą.
Atvirkščiai, gera emocinė būklė gali padėti greičiau pasveikti nuo fizinių ligų. Tyrimai rodo, kad optimistiški, ramūs žmonės turi stipresnį imunitetą, geriau reaguoja į gydymą ir rečiau serga lėtinėmis ligomis. Tai reiškia, kad rūpindamiesi emocine sveikata, mes tiesiogiai stipriname ir kūną.
Kas yra emocinė sveikata?
Emocinė sveikata – tai ne nuolatinė laimė ar pozityvumas. Tai gebėjimas susidoroti su gyvenimo iššūkiais, išlikti savimi net tada, kai aplinkybės nepalankios. Emociškai sveikas žmogus supranta savo jausmus, geba juos išreikšti tinkamai ir nepraranda savitvardos. Jis neslepia emocijų, bet ir neleidžia joms valdyti savo gyvenimo.
Tai taip pat gebėjimas išlaikyti santykį su kitais – klausytis, jausti empatiją, pripažinti klaidas ir priimti pagalbą. Emocinis atsparumas nėra įgimtas – jį galima ugdyti, kaip ir fizinę jėgą.
Požymiai, kad emocinė sveikata silpsta
Dažnai emocinis disbalansas prasideda nepastebimai. Štai keli ženklai, kad vidinė pusiausvyra sutriko:
- Dažnas dirglumas ar nepaaiškinamas liūdesys;
- Miego sutrikimai – sunku užmigti arba pabundama naktį;
- Motyvacijos stoka, apatija net malonioms veikloms;
- Nuolatinis nerimas dėl ateities ar kaltės jausmas dėl praeities;
- Padidėjęs poreikis socialinei izoliacijai ar atvirkščiai – per didelis veiklų kiekis, kad tik nebūtų laiko sustoti.
Šie simptomai dažnai painiojami su nuovargiu, tačiau jei jie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, verta stabtelėti ir įsiklausyti į save. Kartais už to slypi ne pervargimas, o emocinė įtampa.
Kasdieniai įpročiai emocinei sveikatai stiprinti
Emocinės sveikatos priežiūra – tai nuolatinis procesas, kuris nereikalauja radikalių pokyčių. Svarbiausia – pastovumas ir sąmoningumas. Štai keli būdai, kaip palaikyti emocinę pusiausvyrą:
1. Sąmoningas kvėpavimas ir ramybės akimirkos
Keli gilūs įkvėpimai per dieną gali ženkliai sumažinti streso lygį. Kvėpavimas signalizuoja nervų sistemai, kad viskas gerai, todėl kūnas pereina į poilsio būseną. Skirkite bent kelias minutes per dieną tylai – be telefono ar triukšmo.
2. Judėjimas – ne tik kūnui, bet ir emocijoms
Fizinis aktyvumas padeda išlaisvinti įtampą ir skatina endorfinų, vadinamųjų „laimės hormonų“, išsiskyrimą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, šokiai, joga ar tiesiog tempimo pratimai – svarbu reguliarumas, o ne intensyvumas.
3. Tinkamas poilsis ir miegas
Be poilsio emocijos tampa aštresnės, o sprendimai – impulsyvesni. Miegas leidžia smegenims apdoroti informaciją ir atstatyti emocinį balansą. Stenkitės miegoti 7–8 valandas per naktį ir eiti ilsėtis tuo pačiu metu.
4. Ryšys su kitais žmonėmis
Bendravimas yra vienas stipriausių emocinės sveikatos ramsčių. Pokalbis su artimu žmogumi ar net trumpas pasidalijimas mintimis gali sumažinti įtampą ir sustiprinti priklausymo jausmą. Socialinis ryšys veikia kaip emocinis „imunitetas“ nuo streso.
5. Dėkingumo praktika
Kiekvieną dieną prisiminkite bent tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai paprasta praktika, bet ji padeda smegenims persiorientuoti nuo trūkumo prie pilnatvės jausmo. Ilgainiui tai stiprina emocinį stabilumą.
Kada verta kreiptis pagalbos
Kartais emocinio disbalanso nepavyksta suvaldyti vienam – ir tai visiškai normalu. Jei jaučiate, kad nerimas ar liūdesys trukdo dirbti, miegoti ar bendrauti, verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu. Specialistas padeda ne tik išsikalbėti, bet ir išmokti naujų būdų tvarkytis su emocijomis.
Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas – tai drąsos ir brandos išraiška. Kaip einame pas gydytoją dėl kūno skausmo, taip turime rūpintis ir emociniais „skausmais“.
DUK
Ar emocinė sveikata priklauso nuo genetikos?
Iš dalies – taip, tačiau daug svarbiau yra aplinka, patirtis ir įpročiai. Net turint polinkį į nerimą ar stresą, galima išmokti geriau su juo tvarkytis.
Ar sportas tikrai padeda emocinei būsenai?
Taip. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina kortizolio – streso hormono – kiekį ir didina serotonino lygį, todėl gerėja nuotaika ir miegas.
Ar galima būti „emociškai sveikam“ patiriant liūdesį?
Taip. Emocinė sveikata nereiškia nuolatinės laimės. Ji reiškia gebėjimą priimti įvairius jausmus ir neleisti jiems užvaldyti gyvenimo.
Kiek laiko reikia, kad pagerėtų emocinė sveikata?
Rezultatai priklauso nuo žmogaus, tačiau net mažos pastangos – kaip sąmoningas poilsis ar dėkingumo praktika – gali turėti poveikį per kelias dienas.
Ramybė kaip sveikatos dalis
Būti sveikam – tai daugiau nei neturėti ligų. Tai gebėti jaustis pilnavertiškai, išgirsti savo kūną ir mintis, išlaikyti ramybę net audringomis dienomis. Kai rūpinamės emocine sveikata taip pat rimtai kaip fizine, mūsų gyvenimas tampa harmoningesnis, o sveikata – tvirtesnė. Nes tikrasis sveikumas prasideda viduje.
