Gerosios bakterijos, dar žinomi kaip probiotikai, – natūrali žmogaus organizmo dalis, atliekanti svarbų vaidmenį palaikant normalią virškinimo sistemos veiklą ir bendrą savijautą. Sutrikus jų pusiausvyrai, gali pasireikšti įvairūs negalavimai – nuo virškinimo problemų iki silpnesnio imuniteto ar nuovargio. Kadangi šiuolaikinis gyvenimo būdas, stresas ar vartojami vaistai gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiotos balansą, svarbu žinoti, kada ir kodėl verta pasirūpinti gerųjų bakterijų papildymu.
Gerųjų bakterijų nauda organizmui
Gerosios bakterijos atlieka daugybę svarbių funkcijų, kurios prisideda prie kasdienės savijautos ir ilgalaikės sveikatos palaikymo. Jos yra glaudžiai susijusios su virškinimo sistemos veikla. Subalansuota žarnyno mikrobiota leidžia virškinimo sistemai veikti sklandžiau ir efektyviau.
Ne mažiau svarbus gerųjų bakterijų vaidmuo tenka imuninei sistemai. Didžioji dalis imuninių ląstelių yra susitelkusios žarnyne, todėl mikrobiotos pusiausvyra tiesiogiai veikia organizmo atsparumą. Gerosios bakterijos gali padėti stiprinti natūralią apsaugą nuo infekcijų ir palaikyti tinkamą imuninį atsaką.
Be to, dalis gerųjų bakterijų prisideda prie vitaminų sintezės – gamina vitaminą K ir kai kuriuos B grupės vitaminus, svarbius energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai.
Gerosios bakterijos konkuruoja su kenksmingais mikrobais dėl vietos ir maistinių medžiagų, taip ribodamos jų dauginimąsi.
Kokios gerosios bakterijos tinka suaugusiems?
Renkantis probiotikus suaugusiems, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų kiekį, bet ir į konkrečias bakterijų padermes, nes skirtingos jų rūšys atlieka skirtingas funkcijas. Vienos labiau tinka žarnyno veiklai palaikyti, kitos – imuninei sistemai stiprinti ar virškinimui gerinti.
Žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai dažniausiai pasirenkamos tokios padermės kaip Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium lactis ir Lactobacillus rhamnosus GG.
Imuninės sistemos palaikymui dažnai rekomenduojamos Lactobacillus casei ir Bifidobacterium longum padermės. Jos gali padėti palaikyti imuninę pusiausvyrą, ypač dažniau sergantiems ar patiriantiems didesnį stresą.
Virškinimo sutrikimams ar žarnyno mikrobiotos atstatymui po antibiotikų vartojimo dažnai pasirenkama Saccharomyces boulardii padermė (mielių tipo probiotikas, kuris nėra jautrus antibiotikams). Taip pat naudinga Lactobacillus plantarum padermė, padedanti sumažinti pilvo pūtimą ir palaikyti žarnyno komfortą.
Gerosios bakterijos suaugusiems gali būti vartojamos įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kapsulėmis, milteliais, skysčiais ar natūraliais fermentuotais produktais, tokiais kaip jogurtas ar kefyras. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, vartojimo patogumo ir norimo poveikio.
Kaip natūraliai palaikyti gerąsias bakterijas?
Gerųjų bakterijų pusiausvyrą galima palaikyti kasdieniais, paprastais įpročiais. Vienas svarbiausių veiksnių – subalansuota mityba. Skaidulomis turtingi produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo gaminiai, sudaro palankią terpę gerosioms bakterijoms daugintis. Taip pat naudinga reguliariai vartoti fermentuotus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, kefyrą ar raugintas daržoves.
Ne mažiau svarbus yra poilsis ir miegas. Kokybiškas miegas gali padėti atkurti energijos atsargas ir palaikyti normalų žarnyno mikrobiotos balansą. Streso valdymas, pavyzdžiui, per atsipalaidavimo praktikas ar laisvalaikio veiklas, taip pat gali prisidėti prie gerųjų bakterijų palaikymo.
Galiausiai, fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį žarnyno veiklai ir mikrobiotos įvairovei. Reguliarus judėjimas skatina žarnyno peristaltiką ir padeda palaikyti natūralią gerųjų bakterijų pusiausvyrą. Šių įpročių derinimas kasdienėje rutinoje yra veiksmingas būdas natūraliai stiprinti žarnyno mikrobiotą.
Produktai, kurių vengti
Siekiant palaikyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą, svarbu riboti produktus, kurie gali neigiamai veikti žarnyno mikrobiotą. Dažnas perdirbtų maisto produktų, rafinuoto cukraus ir saldumynų vartojimas gali skatinti blogųjų bakterijų dauginimąsi. Taip pat rekomenduojama vengti perteklinio alkoholio kiekio, dirbtinių saldiklių ir labai riebaus, stipriai apdoroto maisto, nes jie gali sumažinti gerųjų bakterijų įvairovę.
Kada gerti gerąsias bakterijas?
Gerosios bakterijos gali būti vartojamos bet kuriuo paros metu, tačiau tam tikrais atvejais jų poveikis gali būti efektyvesnis. Dažniausiai rekomenduojama probiotikus vartoti ryte, prieš pusryčius, tuščiu skrandžiu, kai skrandžio rūgštingumas yra mažesnis ir bakterijoms lengviau pasiekti žarnyną.
Kita tinkamas metas vartoti gerąsias bakterijas – vakare, prieš miegą. Šiuo metu virškinimo sistema ilsisi, todėl sudaromos palankesnės sąlygos probiotikams įsitvirtinti. Taip pat svarbu laikytis reguliarumo ir vartoti probiotikus kasdien tuo pačiu metu, o vartojant antibiotikus – daryti kelių valandų pertrauką tarp vaistų ir gerųjų bakterijų.
Akivaizdu, gerosios bakterijos yra svarbi organizmo pusiausvyros dalis, daranti įtaką virškinimui, imunitetui ir bendrai savijautai. Jas palaikyti galima kasdieniais įpročiais – subalansuota mityba, pakankamu poilsiu, fiziniu aktyvumu, o prireikus ir tinkamai parinktais probiotikų papildais. Skiriant dėmesio žarnyno mikrobiotos būklei, galima ne tik sumažinti nemalonius negalavimus, bet ir stiprinti ilgalaikę sveikatą.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
