Su demencija sergančiu žmogumi svarbu kalbėti ramiai, aiškiai ir pagarbiai, duoti laiko atsakyti bei ieškoti jo elgesio priežasčių. Trumpi sakiniai, vienas klausimas vienu metu ir pažįstama dienotvarkė dažnai padeda labiau nei ginčas ar atminties „egzaminavimas“. Padėkite tiek, kiek reikia, bet neperimkite visų veiklų, kurias žmogus dar gali atlikti pats.
Staigus sumišimas ar ryškus būklės pasikeitimas per valandas nėra savaime įprastas demencijos progresavimas. Tokiu atveju reikia neatidėliotino medicininio įvertinimo. Esant staigiam ryškiam sumišimui, sąmonės sutrikimui ar kitiems pavojingiems simptomams skambinkite 112.
Demencija nėra užsispyrimas ar „blogas charakteris“
PSO demencijos apžvalgoje paaiškinama, kad ją gali sukelti įvairios smegenis pažeidžiančios ligos. Keičiasi atmintis, mąstymas, bendravimas ir kasdienių veiklų atlikimas. Tai nėra neišvengiama įprasto senėjimo dalis, o poveikis skirtingiems žmonėms nevienodas.
Negalima manyti, kad diagnozę gavęs žmogus nuo šiol nieko nesupranta ar negali priimti jokių sprendimų. Vienam reikia priminimo, kitam – pagalbos apsirengiant, o trečiam – nuolatinės priežiūros. Poreikius vertinkite pagal konkrečią situaciją ir išlikusius gebėjimus.
Pasikartojantys klausimai, nerimas ar pasipriešinimas gali būti susiję su atminties sunkumais, skausmu, baime ar nesuprastu prašymu. Tai nėra pagrindas žmogų gėdinti, bausti ar kalbėti apie jį taip, tarsi jo nebūtų šalia.
Kaip kalbėti, kad būtų lengviau suprasti?
NHS bendravimo rekomendacijos ragina kalbėti trumpais sakiniais, neskubinti atsakymo ir mažinti blaškančius dirgiklius. Prieikite iš priekio, prisistatykite, jei reikia, ir kalbėkite patogiame akių lygyje. Akių kontakto ar prisilietimo neverskite, jei žmogui tai nemalonu.
- Viena mintis vienu metu. Vietoj kelių nurodymų iš karto pateikite vieną paprastą žingsnį.
- Paprastas pasirinkimas. Pasiūlykite du konkrečius variantus, jei atviras klausimas per sudėtingas.
- Laikas atsakyti. Pauzė nėra priežastis iš karto kalbėti už žmogų.
- Suaugusiojo pagarba. Nevartokite pašaipaus ar kūdikiško tono ir netaisykite kiekvienos klaidos.
Trumpa bendravimo seka
Prisistatykite ir įsitikinkite, kad žmogus jus girdi.
Trumpas sakinys, konkretus prašymas ar paprastas pasirinkimas.
Duokite laiko; prireikus parodykite veiksmą ar perfrazuokite.
Kaip reaguoti į pasikartojančius klausimus ir kaltinimus?
Pirmiausia atliepkite jausmą: žmogus gali ieškoti saugumo, o ne ginčo. Tai nereiškia, kad būtina pritarti kiekvienam klaidingam teiginiui. Galima nuraminti ir pasiūlyti pagalbą, neišgalvojant pažadų, kurių negalėsite įvykdyti.
| Situacija | Ko geriau vengti | Ką galima pabandyti |
|---|---|---|
| Vėl klausia, kada vizitas | „Kiek kartų galima kartoti?“ | Ramiai atsakyti ir parodyti aiškiai užrašytą laiką. |
| Sako, kad dingo piniginė | Ilgo ginčo, kaltinimų ir gėdinimo | „Matau, kad neramu. Paieškokime kartu.“ |
| Ieško seniai mirusios mamos | Automatinio skaudžios žinios kartojimo arba pažado, kad mama atvyks | „Pasiilgai mamos? Papasakok apie ją. Aš pabūsiu su tavimi.“ |
| Nenori praustis | Jėgos, skubinimo ir nurengimo nepaaiškinus | Paklausti, kas nepatogu, pasiūlyti kitą laiką ar mažesnį žingsnį. |
Šios frazės nėra garantuotas receptas. Jei atsakas didina įtampą, sustokite ir keiskite būdą. Taip pat neatmeskite realaus daikto dingimo, patirto netinkamo elgesio ar skausmo vien todėl, kad žmogus turi demencijos diagnozę.
Nerimas ar agresija: pirmiausia ieškokite priežasties
NHS elgesio pokyčių gairės siūlo stebėti aplinkybes: paros laiką, triukšmą, prašomą veiklą ir galimą diskomfortą. Patikrinkite, ar neskauda, nereikia į tualetą, nevargina vidurių užkietėjimas, troškulys, alkis ar netinkami akiniai bei klausos aparatas.
Stiprėjant susijaudinimui kalbėkite ramiai, sumažinkite triukšmą ir duokite erdvės. Nesiginčykite ir nebandykite priverstinai tęsti ne skubios veiklos. Jeigu saugu, trumpam atsitraukite. Esant tiesioginei grėsmei žmogui ar aplinkiniams, ieškokite skubios pagalbos.
Raminamieji ar antipsichoziniai vaistai nėra įprastas būdas palengvinti priežiūrą artimiesiems. Gydytojas gali juos svarstyti tik įvertinęs priežastis, riziką ir kitas priemones. Savarankiškai neduokite kitam žmogui skirtų vaistų ir nekeiskite dozių.
Staigus pokytis ar ilgalaikis sunkumas?
Naujas ryškus sumišimas, neįprastas mieguistumas ar sąmonės pokytis: neatidėliotina medicininė pagalba.
Registruokite pokyčius ir aptarkite gydymo, pagalbos bei aplinkos pritaikymo planą.
NHS staigaus sumišimo apžvalga pabrėžia, kad galimų priežasčių daug ir jų negalima nustatyti namuose. Laukdami pagalbos likite šalia, trumpai paaiškinkite, kas esate, ir raminkite. Neužverskite žmogaus klausimais; jei įmanoma, paruoškite vartojamų vaistų sąrašą.
Kasdienė priežiūra: padėti, o ne viską perimti
NHS priežiūros atmintinėje rekomenduojama išlaikyti žmogui pažįstamas veiklas. Leiskite pagal galimybes padengti stalą, pasirinkti drabužius ar prižiūrėti augalus. Pritaikyta veikla gali palaikyti savarankiškumą ir pasitikėjimą. Vertinkite pastangas, o ne tai, ar užduotis atlikta nepriekaištingai.
Valgymui skirkite laiko, siūlykite mėgstamą maistą ir lengvai paimamą puodelį. Atsisakymas valgyti gali būti susijęs su burnos skausmu, protezais ar rijimo sunkumais. Jei žmogus springsta ar krinta svoris, reikalingas įvertinimas, o ne spaudimas suvalgyti daugiau.
Prausiant išlaikykite privatumą, paaiškinkite veiksmą ir paklauskite, kokia pagalba priimtina. Aiškūs užrašai ant durų, geras apšvietimas ir neužgriozdinti praėjimai gali palengvinti orientaciją. Jei žmogus išeina ir pasiklysta, su specialistais aptarkite saugų palydėjimą bei perspėjimo priemones. Neužrakinkite jo vieno taip, kad kilus gaisrui negalėtų išeiti.
Artimųjų poilsis ir pagalbos planas
Rūpinimasis demencija sergančiu žmogumi gali varginti. Pagalbos poreikis nėra nesėkmė. Susitarkite, kas gali perimti priežiūrą, ir pasakykite gydytojui, jei trūksta miego, jaučiate nuolatinę įtampą ar nebesusitvarkote. Dėl paslaugų savo vietovėje pasitarkite su socialiniu darbuotoju.
Kol žmogus gali dalyvauti, aptarkite jo pageidavimus, kasdienę pagalbą ir patikimus kontaktus. Dėl finansinių ar teisinių dokumentų pasikonsultuokite individualiai su notaru ar teisininku. Bendras įgaliojimas neturėtų būti laikomas savaiminiu leidimu spręsti visus sveikatos priežiūros klausimus.
Atminties ir priežiūros sunkumai gali atsirasti ir sergant Parkinsono liga. Visais atvejais pagalbos planas turi atitikti konkretų žmogų, jo gebėjimus ir poreikius.
Bendro pobūdžio informacija nepakeičia individualios medicininės ar teisinės konsultacijos.
Specialioji nuotrauka: cottonbro studio / Pexels (licencija). Iliustracinė palaikymo scena; nuotraukoje esantiems žmonėms nepriskiriama konkreti diagnozė.
