Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su nemaloniu odos niežuliu, paraudimu ar išsausėjimu, tačiau tiems, kuriuos kankina egzema, šie simptomai tampa kasdiene, varginančia realybe. Tai nėra tik paprastas odos sudirgimas, kurį galima išspręsti pasitepus drėkinamuoju kremu; tai lėtinė, dažnai pasikartojanti būklė, kuri gali stipriai paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir emocinę sveikatą bei miego kokybę. Nors medicina nuolat tobulėja, egzema vis dar apipinta daugybe mitų – nuo klaidingų įsitikinimų apie užkrečiamumą iki nepagrįstų dietų taikymo. Norint sėkmingai valdyti šią ligą, pirmiausia būtina suprasti sudėtingus procesus, vykstančius mūsų odoje, ir išmokti atpažinti individualius ligos sukėlėjus.
Kas iš tiesų yra egzema?
Egzema yra bendras terminas, naudojamas apibūdinti grupei odos ligų, kurios sukelia odos uždegimą, niežulį, paraudimą ir barjerinės funkcijos susilpnėjimą. Dažniausiai, kai žmonės kalba apie egzemą, jie turi omenyje atopinį dermatitą – labiausiai paplitusią šios ligos formą. Sveika oda turi stiprų apsauginį barjerą, kuris sulaiko drėgmę viduje ir neleidžia įsibrauti dirgikliams, bakterijoms bei alergenams. Sergant egzema, šis barjeras yra pažeistas.
Galima įsivaizduoti odos ląsteles kaip plytų sieną, kurioje ląstelės yra plytos, o lipidai (riebalai) – cementas. Egzemos atveju „cementas“ yra nekokybiškas arba jo trūksta, todėl „siena“ tampa pralaidi. Dėl to drėgmė greitai išgaruoja, oda išsausėja, o išoriniai dirgikliai lengvai patenka į gilesnius sluoksnius, sukeldami imuninės sistemos atsaką – uždegimą.
Simptomai: kaip atpažinti ligą?
Nors simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir egzemos tipo, pagrindinis ir labiausiai varginantis požymis visada yra niežulys. Jis gali būti toks intensyvus, kad sukelia nevaldomą norą kasytis, o tai veda prie odos pažeidimų, kraujavimo ir padidėjusios infekcijos rizikos. Tai dažnai vadinama „niežėjimo ir kasymo ciklu“, kurį nutraukti be gydymo yra ypač sunku.
Pagrindiniai egzemos požymiai yra šie:
- Sausi, pleiskanojantys odos plotai.
- Paraudimas (eritema) ir uždegimas.
- Storos, sukietėjusios ar šiurkščios odos sritys (lichenifikacija), atsirandančios dėl nuolatinio kasymo.
- Mažos pūslelės, kurios kasantis gali pratrūkti ir šlapiuoti.
- Odos įtrūkimai, kurie yra skausmingi ir jautrūs.
Kūdikiams bėrimai dažniausiai atsiranda ant skruostų, kaktos ir galvos odos. Vaikams ir suaugusiems bėrimai linkę lokalizuotis tiesiamuosiuose paviršiuose – alkūnių linkiuose, pakinkliuose, ant kaklo, riešų ir čiurnų.
Kodėl atsiranda egzema? Vidiniai ir išoriniai veiksniai
Mokslininkai vis dar negali tiksliai pasakyti, kodėl vieni žmonės suserga egzema, o kiti – ne, tačiau sutariama, kad tai lemia genetikos ir aplinkos veiksnių derinys.
Genetinis polinkis
Jei vienas ar abu tėvai serga egzema, astma ar šienlige (alerginėmis ligomis), tikimybė, kad vaikas turės egzemą, ženkliai išauga. Svarbų vaidmenį vaidina genų mutacija, atsakinga už baltymo, vadinamo filagrinu, gamybą. Filagrinas padeda formuoti stiprų odos barjerą. Kai jo trūksta, oda praranda gebėjimą sulaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų.
Imuninės sistemos veikla
Egzema nėra paprasta alergija, tačiau ji glaudžiai susijusi su imuninės sistemos veikla. Sergančiųjų imuninė sistema yra pernelyg reaktyvi. Susidūrusi su dirgikliu, kuris sveikam žmogui neturėtų jokios įtakos, egzema sergančiojo imuninė sistema reaguoja stipriu uždegiminiu atsaku.
Aplinkos dirgikliai (trigeriai)
Net ir turint genetinį polinkį, ligą dažniausiai išprovokuoja tam tikri veiksniai. Kiekvienam žmogui jie yra individualūs, tačiau dažniausi yra:
- Cheminės medžiagos: muilai, skalbikliai, kvapikliai kosmetikoje, dezinfekcinės priemonės.
- Audiniai: vilna ir sintetiniai pluoštai dažnai dirgina odą, tuo tarpu medvilnė ar šilkas yra toleruojami geriau.
- Temperatūrų kaita: šaltas, sausas žiemos oras arba per didelis karštis ir prakaitavimas vasarą.
- Stresas: nors stresas tiesiogiai nesukelia egzemos, jis yra vienas stipriausių veiksnių, sukeliančių ligos paūmėjimą (ataką).
- Maistas: kai kuriems (ypač vaikams) paūmėjimus gali sukelti pienas, kiaušiniai, riešutai ar soja, tačiau tai patvirtinti turėtų gydytojas alergologas.
Skirtingi egzemos tipai
Norint parinkti tinkamą gydymą, svarbu nustatyti tikslų egzemos tipą. Be atopinio dermatito, egzistuoja ir kitos formos:
- Kontaktinis dermatitas: atsiranda, kai oda tiesiogiai liečiasi su dirgikliu (pvz., buitine chemija) arba alergenu (pvz., nikeliu papuošaluose). Reakcija matoma tik sąlyčio vietoje.
- Dishidrozinė egzema: pasireiškia mažomis, niežtinčiomis pūslelėmis ant delnų, pirštų šonų ir padų. Dažniau pasitaiko moterims ir žmonėms, kurių rankos dažnai mirksta vandenyje.
- Seborėjinis dermatitas: dažniausiai pažeidžia galvos odą (pleiskanos), antakius, nosies kraštelius. Kūdikiams tai vadinama „luobele“.
- Numuliarinė (monetinė) egzema: pasireiškia apvaliais, monetos formos paraudimais, kurie dažnai būna labai sausi ir niežtintys. Dažnai atsiranda po odos sužalojimo, pavyzdžiui, įkandus vabzdžiui.
Efektyvūs gydymo metodai
Nors egzema yra lėtinė liga ir visiškai jos išgydyti dažniausiai neįmanoma, tinkama priežiūra leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją (laikotarpį be simptomų).
Emolientai – gydymo pagrindas
Svarbiausia taisyklė – drėkinti, drėkinti ir dar kartą drėkinti. Emolientai yra medicininiai drėkikliai, kurie atkuria odos barjerą. Juos reikia tepti mažiausiai du kartus per dieną, o esant dideliam sausumui – ir dažniau. Geriausia emolientus tepti iškart po maudynių ant drėgnos odos, kad „užrakintumėte“ drėgmę. Žiemą rekomenduojama rinktis riebesnius tepalus, o vasarą – lengvesnius losjonus ar kremus.
Vietiniai kortikosteroidai
Paūmėjimo metu, kai oda yra uždegiminė ir raudona, vien drėkinimo nepakanka. Gydytojai skiria hormoninį tepalą (kortikosteroidus). Nors daugelis bijo žodžio „hormonai“, naudojant juos pagal gydytojo nurodymus, jie yra saugūs ir efektyviai numalšina uždegimą bei niežulį. Svarbu jų nenaudoti per ilgai be pertraukos, kad oda nesuplonėtų.
Kalcineurino inhibitoriai
Tai nehormoniniai vaistai, kurie slopina imuninės sistemos aktyvumą odoje. Jie dažnai skiriami jautrioms vietoms, pavyzdžiui, veidui, vokams ar kaklui, kur stiprių steroidų naudoti negalima.
Šviesos terapija (fototerapija)
Vidutinio sunkumo ir sunkiai egzemos formai gydyti gali būti taikoma fototerapija – odos veikimas kontroliuojamais UV spinduliais. Tai padeda sumažinti uždegimą ir niežulį, tačiau procedūras turi atlikti specialistai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar egzema yra užkrečiama?
Ne, egzema visiškai nėra užkrečiama. Jūs negalite jos „pasigauti“ nuo kito žmogaus liesdami jo odą, taip pat negalite jos perduoti kitiems. Tai yra individuali organizmo savybė, susijusi su genetika ir imunine sistema.
Ar mityba turi įtakos egzemos eigai?
Kai kuriems žmonėms, ypač mažiems vaikams, tam tikri maisto produktai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai) gali išprovokuoti paūmėjimą. Tačiau suaugusiems maisto alergijos egzema pasireiškia rečiau. Prieš pradedant griežtas dietas, būtina pasitarti su gydytoju, nes savavališkas produktų atsisakymas gali pakenkti sveikatai.
Ar įmanoma išaugti egzemą?
Taip, statistika rodo, kad daugelis vaikų „išauga“ atopinį dermatitą iki paauglystės. Tačiau daliai žmonių liga išlieka visą gyvenimą arba sugrįžta suaugusiojo amžiuje. Net ir išnykus simptomams, oda dažnai išlieka sausa ir jautri visą gyvenimą.
Kaip teisingai maudytis sergant egzema?
Vanduo neturi būti per karštas, geriausia temperatūra – apie 37 laipsnius. Maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 10–15 minučių. Svarbiausia nenaudoti agresyvių muilų ar kempinių; vietoje jų rinkitės aliejinius prausiklius. Išlipus iš vonios, odos netrinkite rankšluosčiu, o švelniai nusausinkite ir per 3 minutes patepkite emolientu.
Odos priežiūros rutina remisijos laikotarpiu
Svarbu suprasti, kad kova su egzema nesibaigia tada, kai išnyksta raudonos dėmės. Tuo metu prasideda svarbiausias etapas – remisijos palaikymas. Šiuo periodu odos barjeras vis tiek yra silpnesnis nei sveiko žmogaus, todėl prevencija yra būtina.
Pagrindinė taisyklė yra nuoseklumas. Emolientus būtina naudoti kiekvieną dieną, net jei oda atrodo sveika. Tai padeda išlaikyti odos elastingumą ir sumažina tikimybę, kad dirgikliai vėl prasiskverbs pro apsauginį sluoksnį. Taip pat rekomenduojama atidžiai rinktis skalbimo priemones – naudoti skystus skalbiklius be kvapiklių ir dažiklių, vengti minkštiklių arba rinktis specializuotus, alergiškai odai skirtus produktus. Drabužių sluoksniavimas yra geriau nei vienas storas megztinis, nes perkaitimas ir prakaitavimas yra vienas dažniausių „tyliųjų“ egzemos sukėlėjų. Jei jaučiate, kad nepaisant visų pastangų, odos būklė blogėja, atsiranda šlapiuojančių žaizdų ar pakyla temperatūra (tai gali rodyti bakterinę infekciją), nedelsdami kreipkitės į dermatologą koreguoti gydymo plano.
