Gavus bendrojo kraujo tyrimo rezultatus, daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į raudonai pažymėtus skaičius, kurie nurodo nukrypimą nuo normos. Vienas dažniausiai nerimą keliančių rodiklių yra padidėjęs trombocitų kiekis, mediciniškai vadinamas trombocitoze. Dažniausiai tyrimų lapelyje šis rodiklis žymimas trumpiniu PLT. Pamačius didesnį nei norma skaičių, natūralu, kad kyla klausimų: ar tai pavojinga, ką tai reiškia ir ar tai rodo kokią nors paslėptą ligą? Nors pirmoji reakcija gali būti išgąstis, svarbu suprasti, kad trombocitų padidėjimas gali būti nulemtas daugybės veiksnių – nuo paprasto organizmo atsako į uždegimą iki lėtinių kraujo ligų. Būtent todėl svarbu nepanikuoti, o suprasti mechanizmus, kodėl kraujyje atsiranda šių ląstelių perteklius.
Kas yra trombocitai ir kokia yra jų funkcija?
Trombocitai, arba kraujo plokštelės, yra mažiausios kraujo ląstelės, kurios atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo procese (hemostazėje). Pagrindinė jų užduotis – „sulipdyti“ pažeistą kraujagyslę ir sustabdyti kraujavimą. Kai susižeidžiate, trombocitai aktyvuojasi, keičia savo formą, tampa lipnūs ir suformuoja kamštį pažeidimo vietoje. Be trombocitų net menkiausias įpjovimas galėtų tapti pavojingas gyvybei dėl nukraujavimo.
Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje trombocitų norma paprastai svyruoja nuo 150 iki 400 (arba 450) x 10^9/l. Šios normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo konkrečios laboratorijos naudojamų reagentų ir įrangos, todėl visada reikėtų vadovautis tais referenciniais dydžiais, kurie nurodyti tyrimo atsakyme.
Trombocitozės tipai: kodėl skaičiai didėja?
Padidėjęs trombocitų kiekis nėra liga savaime – tai yra simptomas arba organizmo reakcija. Norint suprasti riziką, būtina atskirti du pagrindinius trombocitozės tipus: reaktyviąją (antrinę) ir pirminę (esencinę).
Reaktyvioji (antrinė) trombocitozė
Tai yra dažniausiai pasitaikanti forma. Tokiu atveju trombocitų kiekis padidėja kaip reakcija į kitą organizme vykstantį procesą ar ligą. Čia patys kaulų čiulpai (kur gaminamas kraujas) yra sveiki ir tiesiog vykdo „įsakymą“ gaminti daugiau ląstelių dėl išorinių dirgiklių. Išgydžius pagrindinę ligą ar pašalinus priežastį, trombocitų skaičius savaime sugrįžta į normos ribas.
Pirminė (esencinė) trombocitozė
Tai retesnė būklė, priskiriama lėtinėms mieloproliferacinėms neoplazmoms. Šiuo atveju sutrikimas slypi pačiuose kaulų čiulpuose – jie gamina per daug trombocitų be jokios išorinės priežasties. Tai dažnai siejama su genetinėmis mutacijomis (pvz., JAK2 mutacija). Ši būklė reikalauja specifinio hematologo skirto gydymo ir nuolatinio stebėjimo, nes kraujas tampa tirštesnis ir didėja trombų susidarymo rizika.
Kokias ligas ir būkles išduoda didelis trombocitų kiekis?
Jei tyrimas rodo padidėjusį trombocitų kiekį, gydytojai pirmiausia ieško antrinių priežasčių, nes jos sudaro didžiąją dalį atvejų. Žemiau pateikiamos dažniausios ligos ir būklės, lemiančios šio rodiklio kilimą.
1. Infekcijos ir uždegiminiai procesai
Tai pati dažniausia priežastis. Ūmios bakterinės ar virusinės infekcijos (plaučių uždegimas, bronchitas, šlapimo takų infekcijos) skatina organizmą gaminti daugiau trombocitų kaip imuninio atsako dalį. Taip pat trombocitų skaičius gali būti padidėjęs sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip:
- Reumatoidinis artritas;
- Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas);
- Sisteminė raudonoji vilkligė.
2. Geležies stokos mažakraujystė (anemija)
Nors atrodo paradoksalu, bet trūkstant geležies, hemoglobino kiekis krenta, o trombocitų kiekis dažnai pakyla. Organizmas, jausdamas deguonies pernešimo trūkumą, bando kompensuoti situaciją skatindamas kaulų čiulpų veiklą, o tai neretai lemia ir padidėjusią trombocitų gamybą.
3. Traumos, operacijos ir audinių pažeidimai
Po didelių operacijų, sunkių traumų ar nudegimų trombocitų kiekis natūraliai padidėja. Tai apsauginė organizmo reakcija – jis ruošiasi stabdyti galimą kraujavimą ir gydyti žaizdas.
4. Blužnies pašalinimas (splenektomija)
Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir yra vieta, kurioje saugoma dalis trombocitų bei kurioje jie yra sunaikinami pasenę. Pašalinus blužnį, trombocitai nebeturi kur kauptis ir lėčiau pasišalina iš kraujotakos, todėl jų koncentracija kraujyje nuolat būna didesnė. Tai laikoma normalia būkle po tokios operacijos.
5. Onkologinės ligos
Nors tai gąsdina labiausiai, svarbu žinoti, kad kai kurie vėžiniai susirgimai (plaučių, krūties, žarnyno, kiaušidžių vėžys ar limfoma) gali sukelti antrinę trombocitozę. Vėžinės ląstelės išskiria medžiagas, skatinančias trombocitų gamybą. Visgi, tai retai būna vienintelis simptomas – dažniausiai stebimi ir kiti kraujo rodiklių pakitimai bei klinikiniai simptomai.
Simptomai: kaip atpažinti problemą?
Klastinga trombocitozės savybė yra ta, kad dažnai žmogus nejaučia visiškai nieko. Būklė neretai aptinkama atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą. Tačiau, jei trombocitų kiekis yra ekstremaliai didelis (pavyzdžiui, viršija 800–1000 x 10^9/l) arba jei tai yra pirminė trombocitozė, gali pasireikšti specifiniai simptomai:
- Galvos skausmas ir svaigimas: Dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos smegenyse.
- Regėjimo sutrikimai: Mirgėjimas akyse ar laikinas regos pablogėjimas.
- Rankų ir kojų tirpimas: Gali būti jaučiamas dilgčiojimas, deginimas ar šalimas galūnėse (eritromelalgija).
- Nuovargis ir silpnumas: Bendras organizmo išsekimas.
- Kraujavimas: Tai skamba prieštaringai, tačiau esant labai dideliam trombocitų kiekiui (esencinės trombocitozės atveju), jie gali veikti netinkamai, todėl atsiranda polinkis į kraujavimą iš nosies, dantenų ar atsiranda mėlynių be priežasties.
Diagnostikos eiga: ką daryti toliau?
Gavus atsakymą su padidėjusiu trombocitų kiekiu, gydytojas nepuola iš karto diagnozuoti ligos. Veiksmų planas dažniausiai būna toks:
- Pakartotinis tyrimas. Pirmiausia reikia atmesti klaidos tikimybę. Kartais trombocitų kiekis gali būti klaidingai padidėjęs dėl dehidratacijos (skysčių trūkumo) ar laboratorinės klaidos.
- Uždegimo rodiklių vertinimas. Atliekamas C-reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar organizme nėra paslėpto uždegimo ar infekcijos.
- Geležies atsargų patikra. Ištiriamas feritino kiekis, kad būtų atmesta geležies stokos mažakraujystė.
- Hematologo konsultacija. Jei uždegimo nėra, geležies netrūksta, o trombocitų skaičius išlieka stabiliai didelis (ypač virš 600 x 10^9/l), pacientas siunčiamas pas hematologą. Specialistas gali paskirti specifinius genetinius tyrimus (pvz., JAK2 mutacijai nustatyti) ar kaulų čiulpų biopsiją, kad patvirtintų arba atmestų pirminę esencinę trombocitozę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie trombocitus
Susidūrus su kraujo tyrimų nukrypimais, pacientams kyla daugybė praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausius iš jų:
Ar stresas gali padidinti trombocitų kiekį?
Taip, stiprus fizinis ar emocinis stresas gali sukelti laikiną trombocitų kiekio padidėjimą. Adrenalinas skatina blužnį išleisti daugiau trombocitų į kraujotaką. Tačiau toks padidėjimas dažniausiai būna neženklus ir trumpalaikis.
Ar mityba turi įtakos trombocitų skaičiui?
Tiesiogiai maistas retai sukelia drastiškus trombocitų pokyčius, tačiau mityba yra svarbi geležies lygio palaikymui. Jei trombocitozė atsirado dėl geležies stokos, mitybos koregavimas (raudona mėsa, ankštiniai, lapinės daržovės) yra būtina gydymo dalis. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija tirština kraują.
Ką reiškia padidėję trombocitai nėštumo metu?
Nėštumo metu dažniau pasitaiko trombocitopenija (sumažėjęs kiekis), tačiau gali pasitaikyti ir padidėjimas. Dažniausiai tai susiję su geležies trūkumu. Visgi, kiekvienas nukrypimas nėštumo metu turi būti atidžiai vertinamas gydytojo, kad būtų išvengta komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
Ar tai gali būti kraujo vėžys?
Žodis „kraujo vėžys“ dažnai asocijuojasi su leukemija. Nors esencinė trombocitozė yra priskiriama lėtinėms kraujo ligoms, ji dažniausiai yra sėkmingai valdoma vaistais, ir pacientai gyvena ilgą, pilnavertį gyvenimą. Tai nėra ta pati liga kaip ūmi leukemija.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Nors dažnu atveju šiek tiek padidėjęs trombocitų kiekis nėra skubios pagalbos reikalaujanti būklė, yra situacijų, kai delsti negalima. Didžiausia padidėjusio trombocitų kiekio rizika – trombozė (kraujo krešulių susidarymas kraujagyslėse). Tai gali sukelti infarktą, insultą ar plaučių emboliją. Todėl, jei žinote, kad jūsų trombocitų kiekis yra padidėjęs, ir pajutote šiuos simptomus, nedelsiant kreipkitės į medikus:
- Staigus ir stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas;
- Staigus dusulys, oro trūkumas be fizinio krūvio;
- Vienos kojos tinimas, skausmas, paraudimas ar karštis (tai gali rodyti giliųjų venų trombozę);
- Staigus regėjimo praradimas viena ar abiem akimis;
- Kalbos sutrikimas, veido perkreipimas ar galūnių nusilpimas (insulto požymiai).
Atminkite, kad vienkartinis nedidelis trombocitų padidėjimas dažniausiai yra organizmo reakcija į laikiną negalavimą. Svarbiausia – reguliariai tikrintis sveikatą, stebėti rodiklių dinamiką ir pasitikėti savo šeimos gydytojo kompetencija vertinant bendrą klinikinį vaizdą, o ne tik vieną skaičių popieriuje.
