Ką reiškia diastolinis spaudimas?
Diastolinis kraujo spaudimas parodo, kokį spaudimą kraujas daro kraujagyslėms tada, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Tai vadinamasis „apatinis“ skaičius, pavyzdžiui, jei matuojant rodoma 130/90 mmHg, tai 90 yra diastolinis spaudimas. Jo padidėjimas rodo, kad kraujagyslės nėra pakankamai elastingos arba kraujo tėkmė jose sutrikusi.
Kokie rodikliai laikomi per dideliais?
Normalus diastolinis spaudimas suaugusiam žmogui yra 70–80 mmHg. Kai vertė viršija 85 mmHg, tai laikoma ribiniu padidėjimu, o nuo 90 mmHg ir daugiau – jau hipertenzijos požymiu. Jei diastolinis spaudimas pastoviai siekia 95–100 mmHg ar daugiau, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Dažniausiai padidėjęs tik diastolinis spaudimas pastebimas jaunesniems žmonėms, kurių kraujagyslės dar elastingos, bet širdis dirba intensyviau dėl streso, miego trūkumo ar netinkamos mitybos.
Galimos aukšto diastolinio spaudimo priežastys
Aukštas apatinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios jų – širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai, inkstų ligos, hormoniniai pokyčiai ar net gyvenimo būdas. Pagrindiniai veiksniai:
- lėtinis stresas, nerimas ar miego trūkumas;
- per didelis druskos vartojimas;
- antsvoris ar nutukimas;
- paveldimumas – jei šeimoje yra sergančių hipertenzija;
- hormonų pusiausvyros sutrikimai (ypač menopauzės metu);
- inkstų ar endokrininės sistemos ligos;
- rūkymas, alkoholis, per didelis kavos vartojimas.
Dažnai šių veiksnių kombinacija sukelia ilgalaikį kraujagyslių susiaurėjimą, dėl kurio diastolinis spaudimas išlieka aukštas net ramybės būsenoje.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Aukštas diastolinis spaudimas dažnai vystosi tyliai – be aiškių požymių. Tačiau yra simptomų, kurie turėtų kelti įtarimą:
- galvos skausmas, ypač pakaušio srityje;
- spengimas ausyse ar svaigulys;
- regėjimo pablogėjimas, „migloti“ vaizdai;
- širdies plakimo jutimas ar permušimai;
- nuovargis, nerimas, nemiga;
- tinimai po akimis arba kojose.
Jei tokie simptomai pasikartoja dažnai, tai ženklas, kad reikėtų pasitikrinti kraujo spaudimą ir pasitarti su gydytoju. Kuo anksčiau nustatomas padidėjimas, tuo lengviau jį suvaldyti be rimtų pasekmių.
Kodėl aukštas diastolinis spaudimas pavojingas?
Ilgalaikis padidėjęs apatinis spaudimas rodo, kad kraujagyslės yra nuolat įtemptos ir neatsipalaiduoja tarp širdies dūžių. Tai reiškia, kad širdis dirba nuolat padidintu krūviu. Laikui bėgant tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų:
- širdies raumens sustorėjimą ir širdies nepakankamumą;
- inkstų pažeidimą dėl sutrikusios kraujotakos;
- insulto ar infarkto rizikos padidėjimą;
- kraujagyslių elastingumo praradimą ir aterosklerozę.
Todėl net jei jaučiatės gerai, aukštas diastolinis spaudimas neturėtų būti ignoruojamas – tai tarsi tylus signalas, kad organizmas dirba virš savo galimybių ribos.
Ką daryti, jei nustatytas aukštas diastolinis spaudimas?
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti priežastį. Gydytojas gali paskirti kraujo, šlapimo tyrimus ar EKG, kad nustatytų, ar problema susijusi su širdimi, inkstais ar hormonais. Dažnai pirmasis žingsnis – gyvenimo būdo korekcija.
Mityba. Sumažinkite druskos, riebių ir perdirbtų produktų vartojimą. Įtraukite daugiau daržovių, vaisių, avižų, ankštinių augalų. Kalio turintys maisto produktai, tokie kaip bananai, avokadai ir pomidorai, padeda reguliuoti kraujospūdį.
Skysčiai. Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija didina kraujo klampumą, o tai apkrauna širdį.
Fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių kasdienio judėjimo (ėjimas, plaukimas, joga) gerina kraujotaką ir mažina spaudimą.
Miegas ir poilsis. Stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per naktį – nepakankamas poilsis didina streso hormonų lygį.
Rūkymo ir alkoholio ribojimas. Šios medžiagos tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl net saikingas jų vartojimas gali bloginti situaciją.
Jei gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka, gydytojas gali skirti antihipertenzinių vaistų, kuriuos reikia vartoti reguliariai ir tiksliai pagal nurodymus.
Kaip matuoti ir stebėti diastolinį spaudimą?
Norint tiksliai žinoti, ar diastolinis spaudimas padidėjęs, būtina jį matuoti reguliariai. Naudokite patikimą automatinį matuoklį, matuokite ramybės būsenoje, ne mažiau kaip po 5 minučių poilsio. Užsirašykite rezultatus – gydytojui tai padės įvertinti dinamiką. Jei diastolinis spaudimas kelias dienas iš eilės viršija 90 mmHg, tai signalas, kad reikia imtis veiksmų.
DUK
Ar aukštas diastolinis spaudimas gali būti laikinas?
Taip, kartais jis pakyla dėl streso, fizinio krūvio ar kofeino. Tačiau jei aukštas spaudimas išlieka kelias dienas, būtina pasitikrinti sveikatą.
Ar aukštas diastolinis spaudimas gali būti pavojingesnis nei aukštas sistolinis?
Ilgainiui abu pavojingi, tačiau diastolinis rodo nuolatinį kraujagyslių įtempimą, todėl jo padidėjimas ypač pavojingas jauniems žmonėms.
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Dažnai – taip. Sveika mityba, svorio mažinimas, streso kontrolė ir reguliarus judėjimas gali reikšmingai sumažinti spaudimą. Tačiau kai kuriais atvejais prireikia vaistų.
Ar miegas turi įtakos diastoliniam spaudimui?
Taip, miego trūkumas skatina kortizolio gamybą, kuris didina kraujospūdį. Todėl kokybiškas poilsis – viena svarbiausių prevencijos priemonių.
Stabilus spaudimas – stiprios širdies garantas
Aukštas diastolinis spaudimas – tai ne tik skaičius matuoklyje. Tai organizmo perspėjimas, kad širdis ir kraujagyslės patiria per didelį krūvį. Laiku imantis veiksmų – keičiant mitybą, mažinant stresą ir rūpinantis poilsiu – galima išvengti rimtų komplikacijų. Reguliarus spaudimo stebėjimas ir atsakingas požiūris į sveikatą – geriausia investicija į ilgaamžiškumą.
