Kai žmonės pradeda galvoti apie saulės elektrinę, dažniausiai pirmas klausimas būna labai paprastas: ar mano stogas atsuktas į pietus? Ilgą laiką tai buvo laikoma beveik idealiu scenarijumi. Pietinė kryptis duoda didžiausią momentinę gamybą dienos viduryje, todėl daugeliui atrodo, kad visi kiti variantai yra kompromisas.
Vis dėlto realiame gyvenime Lietuvos namai nėra statomi pagal saulės elektrinių katalogus. Vieni stogai žiūri į rytus ir vakarus, kiti turi sudėtingas formas, treti stovi tankesniuose Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos priemiesčiuose, kur šešėlius meta medžiai, kaminai ar kaimyniniai pastatai.
Būtent todėl rytų–vakarų krypties saulės elektrinė tampa vis aktualesnės. Jos nebūtinai pagamina daugiau elektros per metus nei idealiai į pietus nukreipta sistema, tačiau jos gali geriau sutapti su tuo, kaip žmonės realiai vartoja elektrą.
Pietinė kryptis gerai teoriškai, bet ne visada gyvenime
Pietinė saulės elektrinė dažniausiai stipriausiai gamina dienos viduryje, kai saulė aukščiausiai. Tai puiku, jei namuose tuo metu veikia daug elektros prietaisų, kraunamas elektromobilis, dirbama iš namų arba yra įrengtas energijos kaupiklis. Problema ta, kad nemaža dalis šeimų didžiausią elektros poreikį turi ryte ir vakare.
Rytų–vakarų sistema gamybą išskaido plačiau per dieną. Rytinė stogo pusė daugiau gamina pirmoje dienos pusėje, vakarinė – antroje. Tai gali būti labai patogu šeimoms, kurios ryte naudoja daugiau elektros prieš darbus ir mokyklą, o vakare grįžta namo, gamina maistą, jungia skalbyklę, indaplovę, šilumos siurblį ar elektromobilio krovimą. Kitaip tariant, pietinė kryptis dažnai geresnė lentelėje, o rytų–vakarų kryptis kartais geresnė buityje.
Lietuvos klimatas tokiam sprendimui netrukdo
Lietuvoje saulės elektrinių efektyvumas priklauso ne tik nuo krypties, bet ir nuo debesuotumo, stogo kampo, šešėlių, įrangos kokybės bei vartojimo įpročių. Dėl to vien kryptis dar nepasako visos istorijos. Vilniaus, Kauno, Panevėžio ar Šiaulių individualių namų kvartaluose rytų–vakarų stogai yra labai dažni. Tokiu atveju elektrinės atsisakyti vien dėl to, kad nėra idealios pietinės krypties, dažnai būtų klaida. Protingai suprojektuota sistema gali būti ekonomiškai naudinga net ir tada, kai teorinė metinė gamyba šiek tiek mažesnė.
Ypač įdomi situacija pajūryje. Klaipėdoje ir aplinkiniuose rajonuose svarbi ne tik kryptis, bet ir vėjas, drėgmė, stogo konstrukcija bei tvirtinimo sprendimai. Tokiuose regionuose profesionalus projektavimas tampa dar svarbesnis nei bandymas aklai siekti idealios krypties.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais išliko itin sparti. Diagramoje matyti, jog 2021 metais Lietuvoje buvo įrengta 225 MW saulės elektrinių galios, o 2025 metais šis skaičius jau viršija 3 GW ribą. Toks augimas atspindi ne tik didėjantį gyventojų ir verslų susidomėjimą energetine nepriklausomybe, bet ir aktyvų valstybės paramos mechanizmų bei gaminančių vartotojų plėtros poveikį. Kartu sparčiai augo ir pačių gaminančių vartotojų skaičius – nuo 16,3 tūkst. 2021 m. iki daugiau nei 172 tūkst. 2025 m.
Rytų–vakarų elektrinė gali geriau išnaudoti stogo plotą
Vienas didžiausių šio sprendimo privalumų – galimybė panaudoti abi stogo puses. Jei namo stogas dvišlaitis ir viena pusė atsukta į rytus, kita į vakarus, moduliai gali būti paskirstomi per abi plokštumas. Taip dažnai pavyksta sumontuoti didesnę sistemą nei bandant naudoti tik vieną neidealią stogo dalį.
Tai ypač aktualu mažesniems namams, kotedžams ar miestų priemiesčių kvartalams, kur stogo plotas ribotas. Vilniaus rajone ar Kauno priemiesčiuose žmonės dažnai nori elektrinės, kuri padengtų ne tik dabartinį vartojimą, bet ir būsimą šilumos siurblį, kondicionierių ar elektromobilį. Tokiu atveju rytų–vakarų išdėstymas gali padėti išspausti daugiau naudos iš turimo stogo.
Svarbiausia – ne kryptis, o vartojimo ritmas
Šiandien saulės elektrinę reikėtų vertinti ne tik pagal tai, kiek ji pagamins per metus, bet ir kada ji gamins. Tai labai svarbus skirtumas. Jeigu elektrinė daugiausia gamina tada, kai namuose beveik niekas nevartoja elektros, jos nauda priklauso nuo pasaugojimo, atsiskaitymo modelio ar baterijos.
Rytų–vakarų sistema gali būti patraukli tiems, kurie nori didesnę dalį energijos suvartoti vietoje. Ji nesukuria tokio ryškaus vidurdienio gamybos piko, bet duoda ilgesnį, tolygesnį gamybos laiką. Šeimai tai gali reikšti paprastesnį energijos naudojimą be nuolatinio galvojimo, kada įjungti buitinius prietaisus. Jeigu namuose yra išmani energijos valdymo sistema, šilumos siurblys ar elektromobilio įkroviklis, toks išdėstymas gali būti dar įdomesnis. Sistema gali automatiškai paskirstyti vartojimą pagal gamybą, o žmogui nereikia gyventi pagal saulės grafiką.
Kada rytų–vakarų kryptis prastas sprendimas?
Rytų–vakarų kryptis nėra stebuklinga išeitis visais atvejais. Jei viena stogo pusė stipriai šešėliuojama medžių, kamino ar kaimyninio pastato, reali gamyba gali smarkiai kristi. Taip pat svarbu įvertinti stogo kampą. Labai status arba labai plokščias stogas gali keisti rezultatą.
Senas stogas taip pat kelia papildomų klausimų. Jei dangą po kelerių metų vis tiek reikės keisti, elektrinės montavimas ant abiejų stogo pusių gali virsti brangiu ardymo ir permontavimo darbu. Tokiu atveju pirmiausia verta spręsti stogo būklės klausimą, o tik tada projektuoti elektrinę.
Dar vienas niuansas – inverterio parinkimas. Rytų–vakarų sistemai reikia tinkamai suprojektuoti grandines, kad skirtingos stogo pusės veiktų efektyviai. Prastas projektavimas gali „suvalgyti“ dalį naudos, kurios žmogus tikėjosi.
Ar verta? Dažnai taip, jei sistema projektuojama pagal namą, o ne pagal šabloną
Rytų–vakarų krypties saulės elektrinė Lietuvoje gali būti labai logiškas pasirinkimas. Ji ypač tinka šeimoms, kurios elektrą vartoja rytais ir vakarais, turi ribotą stogo plotą, planuoja šilumos siurblį ar elektromobilį, bet neturi idealios pietinės stogo plokštumos.
Svarbiausia nebijoti, kad elektrinė bus „ne tokia gera“, nes nėra atsukta į pietus. Daug svarbiau, kad ji būtų tiksliai paskaičiuota pagal konkretų namą, regioną, stogo kampą, šešėlius ir šeimos elektros vartojimo įpročius.
