Šilauogės kraujo „netirština“. Sveikam žmogui įprasta šių uogų porcija nesukelia pavojingo kraujo krešėjimo. Jose yra vitamino K, tačiau tai savaime nereiškia, kad kraujas tampa per tirštas. Didesnis atidumas reikalingas vartojant varfariną: svarbu ne atsisakyti šilauogių, o nekeisti jų ir kitų vitamino K šaltinių kiekio staiga. Kitų dažnai skiriamų antikoaguliantų sąveika su vitaminu K paprastai nėra tokia pati, tačiau individualias rekomendacijas turi pateikti vaistą paskyręs specialistas.
Trumpas atsakymas
Šilauoges dažniausiai galima valgyti. Vartojant varfariną svarbiausia pastovi mityba ir INR stebėjimas. Nepradėkite kasdien valgyti labai didelių kiekių ir nenutraukite antikoagulianto dėl vieno maisto produkto.
Kodėl atsirado mitas apie „kraujo tirštinimą“?
Kasdienėje kalboje „tirštas kraujas“ gali reikšti labai skirtingus dalykus: padidėjusius kraujo kūnelių rodiklius, skysčių trūkumą, polinkį krešėti ar tiesiog nerimą dėl kraujotakos. Šių būklių negalima nustatyti pagal pojūtį ar vieną suvalgytą produktą. Tam reikalinga anamnezė ir, kai reikia, tyrimai.
Mitas dažniausiai siejamas su vitaminu K. Šis vitaminas reikalingas normaliam krešėjimo baltymų veikimui. Varfarinas slopina vitamino K veikimą, todėl dideli ir staigūs vitamino K kiekio pokyčiai maiste gali pakeisti INR. Tai nėra tas pats, kas teigti, jog kiekvienas vitamino K turintis maistas „tirština kraują“.
| Situacija | Ką daryti |
|---|---|
| Nevartojate antikoaguliantų | Šilauoges valgykite kaip įvairios mitybos dalį; specialiai riboti dėl krešėjimo nereikia |
| Vartojate varfariną | Išlaikykite panašų porcijų dažnį ir aptarkite didelius mitybos pokyčius su varfarino klinika |
| Vartojate apiksabaną, rivaroksabaną, dabigatraną ar edoksabaną | Vitamino K ribojimas paprastai netaikomas, bet pasitikrinkite vaisto lapelį ir individualias gydytojo rekomendacijas |
| Vartojate aspiriną ar kitus vaistus | Nekeiskite dozės savarankiškai; apie papildus ir didelius dietos pokyčius pasakykite gydytojui ar vaistininkui |
Šilauogės, vitaminas K ir varfarinas
Vartojant varfariną tikslas nėra pašalinti visą vitaminą K. NIH ir Jungtinės Karalystės sveikatos tarnybų rekomendacijose pabrėžiamas pastovumas: panašus vitamino K kiekis kasdien ar kas savaitę leidžia stabiliau parinkti vaisto dozę. Daugiau vitamino K paprastai turi žalialapės daržovės, tačiau vertinama visa mityba, ne vien šilauogės.
Jei iki šiol uogas valgėte retai, nepradėkite staiga vartoti didelių porcijų ar koncentruotų miltelių. Pasakykite antikoaguliacijos priežiūros komandai, jei iš esmės keičiate mitybą, pradedate vartoti papildą, sergate ir mažiau valgote arba kelias dienas viduriuojate. Tokie pokyčiai gali būti svarbesni už vieną įprastą uogų porciją.
Rinkitės įprastą porciją ir panašų vartojimo dažnį. Užsirašykite ryškius mitybos pokyčius.
Vartojant varfariną laikykitės paskirto INR grafiko ir praneškite apie naujus vaistus, papildus ar ligą.
Nepraleiskite ir nedvigubinkite dozės dėl suvalgytų uogų, jei taip nenurodė gydytojas.
Ar šilauogės naudingos širdžiai ir kraujagyslėms?
Šilauogėse yra skaidulų ir antocianinų – augalinių pigmentų, suteikiančių mėlyną spalvą. Jos gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau nėra vaistas nuo trombozės, aukšto kraujospūdžio ar padidėjusio cholesterolio. Pavieniai tyrimai rodo galimą naudą kai kuriems širdies ir kraujagyslių rodikliams, bet rezultatai nepateisina antikoagulianto, statino ar kito gydymo keitimo uogomis.
Praktiškiausia rinktis šviežias ar šaldytas uogas be pridėtinio cukraus. Uogienė, sirupas ir saldintas jogurtas dėl cukraus nėra lygiaverčiai visoms uogoms. Bendra mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir paskirtų vaistų vartojimas kraujagyslių rizikai turi daugiau reikšmės nei vienas „supermaistas“. Apie kitus kraujo rodiklius skaitykite hemoglobino normų paaiškinime ir kraujo grupių lentelėje.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei vartojant kraują veikiančius vaistus atsirado nekontroliuojamas kraujavimas, kraujas šlapime, vėmimas krauju, juodos deguto spalvos išmatos, staigus stiprus galvos skausmas, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Tai nėra „šilauogių netoleravimo“ požymiai – reikia įvertinti kraujavimą, insultą ar trombozę.
Jei po uogų tinsta lūpos ar liežuvis, atsiranda švokštimas ar sunku kvėpuoti, kvieskite skubią pagalbą dėl galimos sunkios alerginės reakcijos. Lengvesnį pasikartojantį bėrimą taip pat verta aptarti su gydytoju.
Kokie tyrimai iš tikrųjų vertina krešėjimą?
Vien pagal šilauogių vartojimą ar kraujo spalvą spręsti apie krešėjimą negalima. Vartojant varfariną svarbiausias stebėjimo tyrimas yra INR. Jo tikslinį intervalą nustato gydytojas pagal ligą ir gydymo tikslą, todėl dviejų žmonių rezultatai gali būti vertinami skirtingai. Trombocitų skaičius bendrame kraujo tyrime parodo vieną krešėjimo sistemos dalį, tačiau normalus skaičius nepašalina visų kraujavimo ar trombozės priežasčių. D-dimeras taip pat nėra profilaktinis „kraujo tirštumo“ testas: jis interpretuojamas pagal simptomus ir klinikinę tikimybę.
Jei INR tapo nestabilus, gydytojui svarbu žinoti apie praleistas dozes, naujus antibiotikus ar kitus vaistus, papildus, alkoholio vartojimą, karščiavimą, vėmimą, viduriavimą ir ryškius mitybos pokyčius. Nereikėtų pačiam keisti varfarino dozės pagal internete rastą lentelę. Gydytojas arba antikoaguliacijos klinika įvertins bendrą situaciją ir nurodys, kada kartoti tyrimą.
Praktinis planas saugiam vartojimui
- Patikrinkite vaisto pavadinimą. Varfarino mitybos taisyklės nėra automatiškai taikomos visiems „kraują skystinantiems“ vaistams.
- Išlaikykite įprastą racioną. Jei šilauoges valgote, rinkitės panašias porcijas, o ne didelius atsitiktinius kiekius.
- Venkite koncentruotų papildų be patarimo. Kapsulėse ar milteliuose veikliųjų medžiagų kiekis gali būti kitoks nei maiste, o sąveikų duomenų mažiau.
- Stebėkite ne tik maistą. Nauji vaistai, liga ir alkoholio kiekio pokyčiai taip pat gali paveikti gydymo saugumą.
- Klauskite konkrečiai. Konsultacijos metu pasakykite, kiek ir kaip dažnai valgote uogas, o ne tik paklauskite, ar jos „leidžiamos“.
Dažniausi klausimai
Kiek šilauogių galima suvalgyti?
Vienos medicininės „leistinos normos“ nėra. Įprasta sauja ar porcija kaip įvairios mitybos dalis daugumai žmonių tinka. Vartojant varfariną svarbiau stabilus porcijų dažnis nei universalus gramų skaičius.
Ar šaldytos šilauogės blogesnės?
Ne. Nesaldintos šaldytos uogos yra praktiškas pasirinkimas. Patikrinkite sudėtį ir venkite produktų, kuriuose daug pridėtinio cukraus.
Ar galima šilauogėmis „praskiesti kraują“?
Ne. Šilauogės nepakeičia gydytojo paskirto antikoagulianto ar antiagreganto. Vaistų savavališkas nutraukimas gali padidinti insulto ar kito krešulio riziką.
Šaltiniai
- NIH Office of Dietary Supplements: Vitamin K
- NHS: Anticoagulant medicines – considerations
- NHS: Warfarin
- Cambridge University Hospitals: Diet and warfarin
- American Heart Association: Blueberries and health
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar vaistininko konsultacijos.
