Pasitikėjimas vadovu neatsiranda vien dėl pareigų ar užimamų pozicijų organizacijoje. Jis formuojasi kasdienėje veikloje, kai darbuotojai mato, kaip vadovas priima sprendimus, reaguoja į problemas, laikosi susitarimų ir bendrauja su komanda. Patikimas vadovas nebūtinai turi žinoti atsakymus į visus klausimus. Daug svarbiau gebėti aiškiai komunikuoti, prisiimti atsakomybę ir sukurti aplinką, kurioje darbuotojai gali atvirai išsakyti savo nuomonę.
Aiški komunikacija padeda išvengti neapibrėžtumo
Komandai svarbu suprasti ne tik tai, kokias užduotis reikia atlikti, bet ir kodėl jos yra svarbios. Kai vadovas aiškiai paaiškina tikslus, prioritetus ir darbuotojų atsakomybes, sumažėja nesusipratimų ir atsiranda daugiau savarankiškumo.
Vadovui taip pat svarbu gebėti išklausyti. Jeigu komunikacija vyksta tik viena kryptimi, darbuotojai ilgainiui gali nustoti kalbėti apie problemas, klaidas ar idėjas. Reguliarūs pokalbiai ir galimybė išsakyti kitokią nuomonę padeda geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta komandoje.
Gebėjimą tinkamai komunikuoti, deleguoti, suteikti grįžtamąjį ryšį ar spręsti sudėtingas situacijas galima ugdyti. Tam gali būti naudingi ir vadovų mokymai, kuriuose teoriniai principai derinami su praktinėmis situacijomis bei konkrečiais kasdieniame darbe pritaikomais metodais.
Pasitikėjimą kuria vadovo elgesio nuoseklumas
Darbuotojams sunku pasitikėti vadovu, kurio požiūris į tas pačias situacijas nuolat keičiasi. Jei vieną kartą klaida vertinama kaip galimybė pasimokyti, o kitą kartą už panašią situaciją darbuotojas viešai kritikuojamas, komandoje atsiranda neapibrėžtumas.
Pasitikėjimą stiprina keli paprasti principai:
- laikytis duotų pažadų ir susitarimų;
- vienodus principus taikyti visiems komandos nariams;
- pripažinti savo klaidas ir prisiimti atsakomybę;
- grįžtamąjį ryšį pateikti konkrečiai ir pagarbiai;
- sudėtingus klausimus spręsti neatidėliojant.
Vadovo patikimumas ypač išryškėja sudėtingose situacijose. Kai rezultatai neatitinka lūkesčių ar kyla konfliktas, darbuotojai stebi ne tik priimtą sprendimą, bet ir tai, kaip jis priimamas.
Delegavimas parodo pasitikėjimą darbuotojais
Vadovas, kuris kontroliuoja kiekvieną smulkmeną, gali nesąmoningai perduoti komandai žinutę, kad nepasitiki jos gebėjimais. Delegavimas reiškia ne paprastą užduočių perdavimą, bet aiškių lūkesčių, atsakomybės ribų ir reikalingų išteklių nustatymą.
Svarbu darbuotojui suteikti pakankamai savarankiškumo pasirinkti, kaip pasiekti sutartą rezultatą. Vadovo užduotis tokiu atveju yra stebėti progresą, padėti susidūrus su kliūtimis ir suteikti grįžtamąjį ryšį, o ne atlikti darbą už kitą žmogų.
Pasitikėjimas kuriamas kasdieniais veiksmais
Tapti vadovu, kuriuo komanda pasitiki, galima ne vienu dideliu sprendimu, o nuosekliu kasdieniu elgesiu. Aiškumas, pagarba, gebėjimas išklausyti, atsakomybės prisiėmimas ir darbuotojams suteikiamas savarankiškumas palaipsniui formuoja stipresnius santykius.
Vadovui taip pat verta reguliariai įvertinti savo darbo metodus. Keičiantis komandai, verslo aplinkai ir organizacijos tikslams, turi keistis ir vadovavimo būdai. Gebėjimas mokytis, priimti grįžtamąjį ryšį ir koreguoti savo elgesį padeda išlaikyti komandos pasitikėjimą ilgalaikėje perspektyvoje.
