Pastebėti kraują unitaze po tuštinimosi arba ant tualetinio popieriaus yra vienas iš tų momentų, kai žmogų akimirksniu apima baimė ir nerimas. Nors pirmoji reakcija dažniausiai būna panika ir mintys apie pačias blogiausias diagnozes, gydytojai ramina, kad tai ne visada reiškia vėžį ar kitą gyvybei pavojingą būklę. Visgi, ignoruoti šio simptomo negalima jokiu būdu. Kraujas išmatose yra organizmo siunčiamas signalas, kad virškinamajame trakte vyksta procesai, reikalaujantys dėmesio. Norint suprasti, kada situacija valdoma paprastomis priemonėmis, o kada reikalinga skubi intervencija, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį kraujo faktą, bet ir į jo spalvą, konsistenciją bei kitus lydinčius simptomus.
Kaip spalva išduoda kraujavimo šaltinį?
Gydytojai gastroenterologai pabrėžia, kad kraujo spalva yra vienas svarbiausių diagnostinių rodiklių, padedančių preliminariai nustatyti, kurioje virškinamojo trakto dalyje atsirado problema. Kraujas gali atrodyti labai įvairiai – nuo šviesiai raudonos iki visiškai juodos spalvos, ir kiekvienas atspalvis pasakoja skirtingą istoriją.
Ryškiai raudonas kraujas (hematochezija)
Jei matote šviežią, ryškiai raudoną kraują, mediciniškai tai dažnai vadinama hematochezija. Dažniausiai tai rodo, kad kraujavimo šaltinis yra apatinėje virškinamojo trakto dalyje – tiesiojoje žarnoje arba išangėje. Kadangi kraujas nespėjo ilgai užsibūti žarnyne ir nebuvo paveiktas virškinimo fermentų, jis išlaikė savo natūralią spalvą. Dažniausiai tai susiję su hemorojumi arba išangės įplėšomis, tačiau gali būti ir divertikulito ar polipų požymis.
Tamsus, deguto spalvos kraujas (melena)
Visiškai kitokia situacija yra tuomet, kai išmatos tampa juodos, lipnios ir primena degutą. Tokia būklė vadinama melena. Tai paprastai signalizuoja apie kraujavimą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje – stemplėje, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Keliaudamas per visą žarnyną, kraujas reaguoja su skrandžio rūgštimis ir fermentais, todėl oksiduojasi ir pajuoduoja. Tai dažnai būna skrandžio opų simptomas.
Paslėptas kraujas
Klastingiausia kraujavimo forma yra ta, kurios plika akimi pamatyti neįmanoma. Tai vadinama slapta kraujavimu (okultiniu). Tokiu atveju išmatų spalva nepakinta, tačiau kraujo pėdsakai jose yra. Ši būklė dažnai nustatoma tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus (iFOBT). Slaptas kraujavimas gali būti ankstyvas kolorektalinio vėžio arba didelių polipų požymis, todėl profilaktiniai tyrimai yra gyvybiškai svarbūs.
Dažniausios priežastys: nuo nepavojingų iki rimtų
Suprasti priežastis yra pirmas žingsnis link pasveikimo. Nors galimų diagnozių sąrašas ilgas, statistiškai dažniausiai pasitaikančios problemos yra gana lengvai gydomos, jei kreipiamasi laiku.
- Hemorojus: Tai išsiplėtusios venos tiesiojoje žarnoje arba išangėje. Tai viena dažniausių kraujavimo priežasčių. Kraujas paprastai pasirodo tuštinimosi pabaigoje, būna šviesiai raudonas, gali būti matomas ant popieriaus. Nors hemorojus sukelia diskomfortą, niežulį ar skausmą, tai nėra piktybinė liga.
- Išangės įplėša: Tai mažas gleivinės įplyšimas išangės kanale. Dažniausiai atsiranda užkietėjus viduriams arba, priešingai, stipriai viduriuojant. Įplėšos sukelia labai aštrų skausmą tuštinimosi metu ir po jo, kartu su nedideliu kiekiu šviežio kraujo.
- Divertikuliozė ir divertikulitas: Divertikulai yra mažos „kišenėlės”, susiformuojančios storosios žarnos sienelėje. Daugelis žmonių jas turi ir nejaučia jokių simptomų, tačiau jei šios kišenėlės kraujuoja arba uždegamos (divertikulitas), gali pasirodyti didelis kiekis raudono ar tamsiai vyšninio kraujo.
- Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL): Tokios ligos kaip opinis kolitas ar Krono liga sukelia lėtinį virškinamojo trakto uždegimą. Kraujingos išmatos čia dažnai būna sumaišytos su gleivėmis, pacientą vargina viduriavimas, pilvo skausmai, svorio kritimas ir bendras silpnumas.
- Polipai ir vėžys: Storosios žarnos polipai yra gerybiniai dariniai, kurie bėgant laikui gali supiktybėti ir tapti vėžiu. Polipai gali kraujuoti, tačiau dažnai tas kraujavimas yra slaptas. Būtent todėl vyresniems nei 50 metų žmonėms (arba anksčiau, jei yra rizika) rekomenduojama atlikti kolonoskopiją.
Kada tai nėra kraujas? Maisto produktų įtaka
Prieš pradedant panikuoti, verta prisiminti, ką valgėte per pastarąsias 24–48 valandas. Tam tikri maisto produktai ir vaistai gali nudažyti išmatas raudona arba juoda spalva, kuri klaidingai palaikoma krauju. Tai vadinama „pseudo-melena” arba tiesiog pigmentacija.
Išmatas raudonai gali nudažyti:
- Burokėliai (tai vienas dažniausių „kaltininkų”).
- Spanguolės ar jų sultys.
- Pomidorų sultys dideliais kiekiais.
- Maisto dažikliai (pvz., raudoni gėrimai, želė).
Išmatas juodai gali nudažyti:
- Geležies papildai.
- Aktyvuota anglis.
- Bismuto preparatai (vartojami skrandžio sutrikimams gydyti).
- Mėlynės arba gervuogės.
- Kraujinė dešra.
Jei spalvos pokytis atsirado po šių produktų vartojimo ir nejaučiate jokio skausmo ar silpnumo, tikėtina, kad tai tik laikinas reiškinys. Tačiau jei abejojate, visada geriau pasitarti su gydytoju.
Kokie papildomi simptomai signalizuoja pavojų?
Vien tik kraujo buvimas yra pakankama priežastis kreiptis į medikus, tačiau tam tikri lydintys simptomai rodo, kad situacija gali būti kritinė ir reikalaujanti skubios pagalbos. Gydytojai išskiria keletą „raudonų vėliavų”, kurias privalu stebėti.
Jei kartu su kraujavimu jaučiate stiprų pilvo skausmą, tai gali reikšti žarnos perforaciją, stiprų uždegimą arba išemiją (kraujotakos sutrikimą žarnyne). Taip pat svarbu stebėti bendrą savijautą. Jei jaučiate didelį silpnumą, galvos svaigimą atsistojus, alpstate arba jūsų oda tapo blyški, tai gali reikšti, kad netekote daug kraujo ir prasidėjo mažakraujystė arba net hipovoleminis šokas.
Kiti nerimą keliantys požymiai apima:
- Nepaaškinamas svorio kritimas.
- Karščiavimas ar naktinis prakaitavimas.
- Pasikeitęs tuštinimosi pobūdis (pvz., išmatos tapo „pieštuko” formos, t.y. labai plonos).
- Nuolatinis jausmas, kad žarnynas neišsituštino pilnai.
- Vėmimas krauju arba „kavos tirščiais”.
Diagnostikos procesas: ko tikėtis pas gydytoją?
Daugelis žmonių vengia kreiptis į gydytoją dėl gėdos jausmo arba baimės dėl nemalonių tyrimų. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo diagnostikos metodus, kurie yra greiti ir dažnai atliekami su nuskausminimu.
Pirminės konsultacijos metu gydytojas atliks apklausą ir, dažniausiai, fizinę apžiūrą (digitalinį tyrimą pirštu), kad patikrintų, ar nėra hemorojinių mazgų ar darinių tiesiojoje žarnoje. Toliau gali būti skiriami šie tyrimai:
- Išmatų tyrimas: Ieškoma slapto kraujo, infekcijų sukėlėjų ar uždegimo rodiklių (kalprotektino).
- Kraujo tyrimas: Parodo, ar pacientas serga mažakraujyste, ar organizme yra uždegimas.
- Kolonoskopija: Tai „auksinis standartas” diagnozuojant storosios žarnos ligas. Lanksčiu endoskopu apžiūrima visa storoji žarna. Procedūros metu galima ne tik diagnozuoti vėžį, bet ir pašalinti polipus, taip užkertant kelią ligai, arba paimti biopsiją.
- Gastroskopija: Jei įtariama, kad kraujavimo šaltinis yra skrandyje (esant melenai), atliekamas viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie kraujavimą iš virškinamojo trakto.
Ar kraujas išmatose visada reiškia vėžį?
Ne, didžioji dauguma atvejų nėra susiję su vėžiu. Dažniausios priežastys yra gerybinės, tokios kaip hemorojus, įplėšos ar polipai. Tačiau vienintelis būdas tuo įsitikinti – atlikti tyrimus.
Kada dėl kraujavimo reikėtų kviesti greitąją pagalbą?
Greitąją pagalbą būtina kviesti, jei kraujavimas yra gausus ir nesustoja, jei vemiate krauju, jaučiate stiprų galvos svaigimą, alpstate, pasunkėjo kvėpavimas arba jaučiate labai stiprų pilvo skausmą.
Ar galiu pats gydytis hemorojų namuose?
Jei gydytojas patvirtino, kad kraujavimo priežastis yra hemorojus, simptomus galima lengvinti namuose: vartoti daugiau skaidulų, gerti daug vandens, naudoti nereceptines žvakutes ar tepalus. Tačiau jei simptomai nepraeina per savaitę, būtina pakartotinė konsultacija.
Ar normalu, jei kraujo pasirodo tik vieną kartą?
Vienkartinis, nedidelis kraujo kiekis (pvz., po sunkaus vidurių užkietėjimo) gali būti susijęs su mechaniniu gleivinės pažeidimu. Nors tai mažiau neramina nei nuolatinis kraujavimas, apie tai vis tiek reikėtų informuoti savo šeimos gydytoją kito vizito metu, ypač jei esate vyresnis nei 45 metų.
Kada būtina kreiptis į specialistus nedelsiant
Sveikata yra brangiausias turtas, o ankstyva diagnostika yra raktas į sėkmingą gydymą. Nors internete galima rasti daug informacijos, joks straipsnis neatstos profesionalios gydytojo konsultacijos. Jei pastebėjote kraują išmatose, nebandykite patys nustatyti diagnozės ir laukti, kol „praeis savaime”.
Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti asmenys, turintys šeiminę vėžio anamnezę (giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu). Taip pat žmonės, kuriems kraujavimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas. Atminkite, kad baimė sužinoti diagnozę neturėtų būti didesnė už norą gyventi sveikai. Kolonoskopija ar paprasta apžiūra proktologo kabinete gali išgelbėti gyvybę, nes laiku pastebėjus pakitimus, šiuolaikinė medicina geba efektyviai išgydyti net ir sudėtingas ligas.
