Iki pandemijos biurų valymo paslaugos Lietuvoje dažnai buvo laikomos tik buitine rutina – dulkių nuvalymas, šiukšliadėžių ištuštinimas, grindų plovimas. Tačiau COVID-19 krizė kardinaliai pakeitė šią sampratą.
Švara biuruose tapo neatsiejama nuo darbuotojų sveikatos, darbdavių atsakomybės ir netgi įmonės patrauklumo darbo rinkoje. Klausimas, ar pandemija pakeitė higienos standartus, šiandien atrodo retorinis: pakito ne tik požiūris, bet ir pati paslaugų rinka.
Pandemijos pamokos
2020–2021 m. laikotarpiu įmonės buvo priverstos ieškoti naujų sprendimų: kasdien dezinfekuoti dažniausiai liečiamus paviršius, naudoti stipresnes valymo priemones, samdyti papildomas komandas. Pagal Higienos instituto duomenis, dezinfekcinių priemonių paklausa tuo metu Lietuvoje išaugo daugiau nei 200 %.
„Iki pandemijos klientai dažniausiai rinkdavosi bazinį valymą, bet šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Dabar biurų administratoriai pageidauja ne tik švaros, bet ir patikimų dezinfekcijos procedūrų, profesionalių cheminių priemonių, netgi oro valymo sprendimų,“ – pastebi Jolanta, valymo paslaugų įmonės vadovė.
Nauji standartai biuruose
Pandemija įvedė naujas taisykles, kurios tapo ilgalaikės praktikos dalimi.
- Dažnesnis stalų, durų rankenų, lifto mygtukų ir bendrų erdvių dezinfekavimas.
- Sveikatai saugios, bet efektyvios priemonės, gebančios naikinti virusus ir bakterijas.
- Oro kokybės kontrolė, ypač Vilniaus ir Kauno biurų centruose, kur sutelktas didžiausias darbuotojų skaičius.
Pagal „Eurostat“ duomenis, net 68 % Lietuvos įmonių po pandemijos nurodė, kad biudžetą valymo paslaugoms padidino ir daugelis jo iki šiol nemažina.
„Darbuotojai tapo reiklesni. Jie pastebi, ar stalai išvalyti, ar tualetuose yra dezinfekcinių priemonių. Pandemija išugdė įprotį vertinti higieną taip pat, kaip vertiname darbo užmokestį ar darbo sąlygas,“ – komentuoja Jolanta.
Lietuvos miestų kontekstas
Vilniuje, kur įsikūrę didžiausi verslo centrai, valymo paslaugos šiandien dažniausiai apima kompleksinius sprendimus: kasdienį tvarkymą, giluminį valymą, kilimų plovimą ir paviršių dezinfekciją. Didžiosios įmonės žiūri į tai kaip į reputacijos klausimą. Juk investuotojai ir partneriai pastebi ne tik inovacijas, bet ir aplinką.
Kaune ir Klaipėdoje populiarėja hibridiniam darbui pritaikytas valymas. Kadangi darbuotojai ne visada dirba biuruose, paslaugos teikiamos lanksčiau, bet su sąlyga, kad kiekvieną kartą atėjus į biurą aplinka būtų sterili.
Šiauliuose ir Panevėžyje daugiau užsakymų gaunama iš mažesnių biurų, kurie renkasi periodinį giluminį valymą. Ten akcentuojama ne tik higiena, bet ir patalpų ilgaamžiškumas: dulkių sankaupos ar užsistovėję nešvarumai ilgainiui gadina baldus bei įrangą.
Ar pasikeitė darbuotojų lūkesčiai?
Pandemija pakeitė ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų sąmoningumą. Pagal „CV-Online“ apklausą (2023 m.), net 74 % biuruose dirbančių Lietuvos gyventojų teigė, kad švara darbo vietoje jiems dabar yra kur kas svarbesnė nei prieš pandemiją. 41 % respondentų prisipažino, kad rinkdamiesi naują darbą atkreipia dėmesį, ar darbdavys užtikrina aukštus higienos standartus.
„Tai tapo konkurenciniu pranašumu. Darbdaviai, kurie investuoja į švarą, dažnai pastebi mažesnį darbuotojų sergamumą ir geresnę darbo atmosferą. Švara – tai ne išlaidos, o investicija į žmonių gerovę,“ – sako specialistė.
Biurų valymo ateitis
Šiandien biurų valymas jau nebėra vien žmogaus darbas – rinkoje atsiranda inovacijų. Vilniuje kai kurie verslo centrai diegia robotizuotus siurblius, UV spindulių lempas dezinfekcijai, išmaniąsias sistemas, kurios pagal darbuotojų judėjimo srautus reguliuoja valymo intensyvumą.
Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus valymo paslaugų sektorius Lietuvoje augs dar 10–15 %, o higienos standartai išliks aukšti net ir be pandemijos grėsmės.
Pandemija atskleidė, kad švara biure yra ne prabanga, o būtinybė. Tai darbuotojų sveikatos, darbdavio įvaizdžio ir darbo aplinkos kokybės garantas. Nors krizė praėjo, higienos standartai Lietuvoje liko aukšti ir tai neabejotinai ilgalaikė tendencija.
