Žemas kraujo spaudimas: kaip atpažinti ir padėti sau

Žemas kraujospūdis (hipotenzija) daugeliui žmonių yra natūrali būsena, nesukelianti jokių nusiskundimų. Tačiau kai kuriems jis tampa varginančių simptomų priežastimi: nuo galvos svaigimo ir „tamsumo akyse“ iki alpimo ar nuolatinio nuovargio. Suprasti, kada žemas spaudimas yra „jūsų norma“, o kada – signalas apie dehidrataciją, vaistų poveikį ar ligą, padeda aiškūs kriterijai, tinkamas matavimas ir keli praktiški savipagalbos žingsniai. Šiame gide rasite, kaip atpažinti hipotenziją, ką daryti namuose, ką keisti kasdienybėje ir kada būtina medicininė pagalba.

Kas laikoma žemu kraujospūdžiu?

Dažniausiai hipotenzija apibrėžiama, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg. Tačiau svarbiausia – simptomai: jei jaučiatės puikiai, vien tik žemesni skaičiai nebūtinai reiškia problemą. Jei atsiranda svaigimas, silpnumas, išblyškimas, šaltas prakaitas, miglota rega ar alpimo epizodai, žemas spaudimas tampa klinikine problema, kurią verta spręsti.

Dažniausios žemo kraujospūdžio priežastys

Dehidratacija: nepakankamas skysčių kiekis, intensyvus prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas sumažina cirkuliuojančio kraujo tūrį.
Vaistai: antihipertenziniai (ypač diuretikai), kai kurie antidepresantai, vaistai nuo Parkinsono ligos, nitratai.
Ūminis kraujo netekimas: traumos, operacijos, gausios menstruacijos, virškinamojo trakto kraujavimas.
Hormonų sutrikimai: antinksčių nepakankamumas, skydliaukės funkcijos sutrikimai.
Širdies ligos: retas pulsas, širdies nepakankamumas, vožtuvų problemos.
Nervų sistemos autonomikos sutrikimai: diabetinė neuropatija, Parkinsono liga, po virusų.
Nėštumas: dėl fiziologinio kraujagyslių išsiplėtimo.
Ilga imobilizacija arba karštis: kraujagyslių išsiplėtimas mažina spaudimą.

Hipotezijos požymiai. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kaip pasireiškia hipotenzija: simptomai, į kuriuos verta reaguoti

Staigus galvos svaigimas ar „tamsu akyse“ atsistojus.
Silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
Alpimo (sinkopės) epizodai arba vos nealpimo pojūtis.
Miglota rega, ausų spengimas, šalčio pojūtis galūnėse.
Pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitas, išblyškimas.
Širdies plakimo pojūtis (kompensacinė tachikardija) arba priešingai – sulėtėjęs pulsas.

Pagrindiniai hipotenzijos tipai

Ortostatinė (postūrinė) hipotenzija

Krenta kraujospūdis atsistojus: sistolinis ≥20 mmHg arba diastolinis ≥10 mmHg per 3 min. nuo stojimosi. Dažnesnė vyresniems, vartojantiems diuretikus ar turintiems autonomikos sutrikimų.

Neuroužtikrinta (vasovagalinė) sinkopė

„Alpimas nuo streso/skarčio“ – sukelia skausmas, baimė, ilgas stovėjimas, tvankuma. Priešalpiniams požymiams būdingi pykinimas, šaltas prakaitas, silpnumas, regos „siaurėjimas“.

Postprandinė hipotenzija

Spaudimas krenta po valgio (ypač gausaus ar angliavandeniais turtingo), dažnesnė vyresniems, sergantiems diabetu ar Parkinsono liga.

Lėtinė hipotenzija

Žemiau 90/60 mmHg didžiąją laiko dalį. Jei simptomų nėra – tai gali būti jūsų fiziologinė norma; jei yra – ieškoma priežasties ir taikomos priemonės.

Kada žemas spaudimas – skubios pagalbos klausimas

Nedelsdami kreipkitės į medikus (skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių), jei:

Spaudimas ženkliai sumažėjo kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, vienos kūno pusės silpnumu, kalbos ar regos sutrikimais.
Įvyko alpimas su trauma, ilga sąmonės stoka, traukuliais arba pasikartojantys alpimai.
Yra įtarimas kraujavimui (juodos išmatos, kraujas vėmaluose, gausios menstruacijos, neseniai operuota žaizda).
Greta – aukšta temperatūra, šaltkrėtis, ryškus silpnumas (įtariant sepsį) ar ūmus dehidratavimas.

Pirmoji pagalba silpnumui ir alpimo prevencija

Atsisėskite arba atsigulkite, pakelkite kojas 20–30 cm (pagerina kraujo grįžimą į širdį).
Atlaisvinkite aptemptus drabužius, atverkite langą – gaivus oras padeda.
Maži gurkšniai vandens; jei įtariama dehidratacija – gerkite daugiau.
Fiziniai kontramanetrai (jei dar nealpstate): sukryžiuokite kojas ir stipriai įtempkite šlaunis bei sėdmenis, suspauskite kumščius, įtempkite rankas; tai trumpam pakelia spaudimą.
Jei žmogus netenka sąmonės > 1 min., kvėpavimas sutrinka ar įvyksta trauma – skubi pagalba.

Kas veikia kasdien: savipagalba ir gyvenimo būdas

Skysčiai ir druska

Tikslo orientyras – apie 1,5–2,5 l skysčių per dieną (atsižvelgiant į sezoną, krūvį ir gydytojo rekomendacijas). Šiek tiek padidinta druskos norma (jei nėra širdies nepakankamumo, inkstų ligos ar nėštumo) gali padėti sulaikyti skysčius ir pakelti spaudimą. Visada tikrinkitės individualias ribas su gydytoju.

Mažesnės, dažnesnės porcijos

Postprandinės hipotenzijos atveju valgykite 4–5 mažesnius, baltymais ir skaidulomis turtingus valgius; ribokite greitus angliavandenius, po valgio venkite staigiai stotis.

Kompresinės kojinės

Vidutinio–aukšto slėgio (iki kelių ar šlaunų) kompresija sumažina kraujo „užsistovėjimą“ kojose, padeda sergant ortostatine hipotenzija ar po ilgų kelionių.

Kofeinas – saikingai

Puodelis kavos ar stipresnės arbatos laikinai pakelia spaudimą, bet venkite gėrimo vėlai vakare ar dideliais kiekiais (galimas „atšokimo“ efektas, širdies plakimas).

Fizinis aktyvumas

Kasdienis ėjimas, lengvi jėgos pratimai ir blauzdų raumenų stiprinimas padidina veninį grįžimą. Kelkite ištvermę palaipsniui; rytais prieš stojantis atlikite kelis „siurblio“ judesius pėdomis.

Miegas ir kėlimasis

Miegokite šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi, ypač jei naktimis krenta spaudimas. Ryte neskubėkite: iš pradžių atsisėskite, pajudinkite kojas, tik tuomet stokitės.

Savipagalbos priemonių iliustracija: vandens butelis, kompresinės kojinės, „kojos sukryžiavimo“ manevras, mažos porcijos ant lėkštės — Kasdieniai žingsniai: daugiau vandens, kompresinės kojinės, fiziniai manevrai ir mažesnės porcijos.

Mitybos gairės žemam spaudimui

Vanduo – pagrindinis gėrimas; karštyje ir sportuojant – izotoniniai gėrimai be perteklinio cukraus.
Skaidulos – lėtesnei gliukozės absorbcijai ir tolygesniam tonusui (ankštiniai, visagrūdžiai, daržovės).
Baltymai – kiekviename valgyme (kiaušiniai, žuvis, ankštiniai, liesa paukštiena, jogurtas).
Druska – pagal gydytojo leistiną ribą; venkite „sūrumo“ perspausti, jei turite hipertenziją ar inkstų/širdies ligų.
Venkite gausių, riebių, alkoholiu gardintų vaišių – jie skatina po-valgio spaudimo kritimą.

Vaistai: ką svarbu žinoti

Jei vartojate antihipertenzinius ar diuretikus ir pradėjo krikti savijauta, nerašykite savavališkai naujų dozių – pasitarkite dėl korekcijos. Tam tikrais atvejais gydytojas skiria medikamentus spaudimui kelti (pvz., fludrokortizoną, midodriną) ar peržiūri sąveikas (antidepresantai, nitratai, kiti). Visada informuokite medikus apie visus vartojamus preparatus, įskaitant augalinius papildus.

Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose

Manžetė turi atitikti žasto apimtį; matuokite ant nuogos odos.
Poilsis 5 min., sėdint, nugara paremta, pėdos ant grindų, ranka širdies lygyje.
Nevartokite kofeino, nerūkykite, neintensyviai nesportuokite bent 30 min. prieš matavimą.
Matavimų seka: du kartus kas 1 minutę; užrašykite vidurkį.
Ortostatinis testas: pamatuokite sėdint, tuomet atsistokite – matuokite po 1 ir po 3 min. Jei krenta ≥20/10 mmHg ir yra simptomai – įtariama ortostatinė hipotenzija.

Specialios situacijos

Nėštumas

Pirmais dviem trimestrais spaudimas natūraliai žemesnis. Laikykitės hidratuotos būsenos, kelkitės lėtai, valgykite dažniau ir mažiau. Jei prisideda galvos skausmai, regos blyksniai, patinimai ar skausmas pilvo viršuje – būtina skubi apžiūra.

Vyresnis amžius

Dažnesnė ortostatinė hipotenzija dėl vaistų ir autonomikos pokyčių. Patalpose – geras apšvietimas, turėklai, vengti kilimų kraštų; svarbi griuvimų prevencija.

Diabetas ir nervų sistemos ligos

Autonominė neuropatija mažina refleksus, dėl to spaudimas krenta staigiau. Naudinga kompresija, skysčiai, dozavimų peržiūra, reguliarūs ortostatiniai matavimai.

DUK

Ar 90/60 mmHg visada blogai?

Ne. Jei jaučiatės gerai, tai gali būti jūsų individuali norma. Vertinkite skaičius kartu su savijauta ir gydytojo rekomendacijomis.

Ką daryti, jei dažnai „užtemsta akyse“ atsistojus?

Gerkite daugiau vandens, stokitės lėtai, naudokite kontramanetrus (sukryžiuoti kojas, įtempti šlaunis), pagalvokite apie kompresines kojines ir pasitikrinkite vaistus.

Ar padės druska?

Saikingas druskos padidinimas gali padėti, bet tik jei nėra priešpriešinių būklių (širdies/inkstų ligos, nėštumas). Pasitarkite dėl jums saugios ribos.

Ar kava – išeitis?

Trumpam gali pakelti spaudimą, bet neperdėkite: 1–2 puodeliai per dieną daugeliui yra riba. Venkite vakare, jei trikdo miegą ar sukelia nerimą.

Kada tikrai reikia gydytojo?

Kai hipotenzija simptominė (svaigstate, alpstate), kai ji atsirado staiga, po vaistų korekcijų, po ligos su skysčių netekimu, arba kai lydi krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai simptomai.

Ar įmanoma sportuoti esant žemam spaudimui?

Taip, netgi rekomenduojama. Pradėkite nuo ėjimo, dviračio, lengvų jėgos pratimų, akcentuokite blauzdų raumenis. Gerkite skysčius, darykite apšilimą ir atvėsimą, venkite staigiai stotis po gilios atsilenkimo pozos.

Ar gali būti, kad mano spaudimas žemas dėl skydliaukės?

Gali. Hipotirozė ar antinksčių nepakankamumas lemia hipotenziją. Jei simptomai užsitęsę – verta atlikti tyrimus.

Kasdieniai įpročiai, kurie iš tiesų padeda

Pradėkite dieną stikline vandens ir keliais pėdų „siurbliais“ dar lovoje. Kelkite ištvermę lėtu, bet nuosekliu ėjimu, o ilgesnio stovėjimo metu nepamirškite judinti blauzdas ar kartkartėmis sukryžiuoti kojų. Pietums rinkitės mažesnes, baltymingas porcijas, vakare pasirūpinkite lengva druska ir stikline vandens, jei to rekomendavo jūsų gydytojas. Darbe laikykite vandens butelį matomoje vietoje, namuose – pasirūpinkite geru apšvietimu koridoriuose ir kilimų kraštų „sutramdymu“. Maži krokai kasdien – nuo hidratuotos būsenos iki kompresinių kojinių ar paprastų fiziologinių manevrų – ne tik sumažina tamsumo akyse epizodus, bet ir suteikia daugiau energijos visai dienai.