Kas yra žemas kraujo spaudimas?
Kraujospūdis – tai jėga, su kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia (sistolinis spaudimas) ir kai ji ilsisi (diastolinis spaudimas). Normalus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg, tačiau kai sistolinis spaudimas nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg, tai laikoma žemu kraujo spaudimu. Daugumai žmonių šiek tiek žemas kraujospūdis nesukelia problemų ir netgi gali būti normalu. Tačiau kai spaudimas nukrenta per žemai, tai gali būti pavojinga, nes smegenys ir kiti organai negauna pakankamai kraujo ir deguonies.
Žemo kraujo spaudimo priežastys
Žemas kraujo spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o pagrindinės jų apima:
- Dehidratacija: kai organizmas netenka per daug skysčių (pvz., dėl viduriavimo, vėmimo, karščio ar per mažo skysčių vartojimo), kraujas sutirštėja, o kraujospūdis mažėja.
- Širdies problemos: širdies liga (pvz., širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai) gali sumažinti širdies gebėjimą pumpuoti kraują.
- Kraujavimas: didelis kraujo netekimas, dėl kurio sumažėja kraujo tūris, gali sukelti žemą kraujospūdį.
- Infekcijos: sunkios infekcijos, tokios kaip sepsis, gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujospūdžio sumažėjimą.
- Hormoniniai sutrikimai: problemos su antinksčių liaukomis (pvz., Addisono liga), skydliaukės sutrikimai ar hipoglikemija gali turėti įtakos kraujospūdžiui.
- Vaistai: kai kurie vaistai, pvz., diuretikai, beta blokatoriai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, taip pat gali sukelti hipotenziją.
- Neurogeninė hipotenzija: kai nervų sistema nepriklausomai nesureguliuoja kraujospūdžio dėl neurologinių sutrikimų (pvz., Parkinsono liga).
Žemo kraujospūdžio simptomai: kada kreiptis į gydytoją
Simptomai, susiję su žemu kraujospūdžiu, gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo kraujospūdžio kritimo greičio bei jo sunkumo. Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai yra:
- Galvos svaigimas arba netgi trumpalaikis sąmonės praradimas (alpimas), ypač atsistojus staigiai.
- Silpnumas arba nuovargis, nes organizmas negali tiekti pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
- Tamsėjimas akyse atsistojus arba staigiai judant.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač kartu su kitais simptomais.
- Šaltas prakaitas, šaltos ir drėgnos rankos.
- Greitas širdies ritmas (tachikardija), kai kūnas bando kompensuoti mažą kraujospūdį.
Jei žemo kraujospūdžio simptomai yra stiprūs, pasikartojantys arba lydimi tokių pavojingų požymių kaip krūtinės skausmas, dusulys, sunkus kvėpavimas ar kraujavimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Žemas kraujospūdis ir jo pavojai
Žemas kraujo spaudimas nėra visada pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip:
- Šokas: labai žemas kraujospūdis gali sukelti šoką, kai organai negauna pakankamai kraujo ir deguonies, tai gali būti gyvybei pavojinga būklė.
- Ūminis inkstų nepakankamumas: jei kraujas neprieina iki inkstų, tai gali sukelti jų funkcijos sutrikimus ir inkstų pažeidimus.
- Smegenų pažeidimai: žemas kraujospūdis gali trukdyti smegenims gauti pakankamai deguonies, todėl gali atsirasti galvos svaigimas, painiava, o sunkiais atvejais – ilgalaikiai smegenų pažeidimai.
- Širdies problemos: kraujospūdžio kritimas gali apsunkinti širdies darbą, todėl gali atsirasti aritmijos (neritmingas širdies ritmas) ir kitų širdies sutrikimų.
Kaip padėti sau ir kitiems, jei kraujospūdis žemas
Jei jūs arba kas nors aplink jus patiria žemą kraujospūdį, pirmiausia svarbu išlikti ramiai ir imtis kelių paprastų priemonių:
- Gerkite vandenį – tai padeda padidinti kraujo tūrį ir išvengti dehidratacijos, kuri gali pabloginti žemą kraujospūdį.
- Sėdėkite arba gulėkite – jei jaučiate svaigimą ar silpnumą, pabandykite atsistoti lėtai ir pirmiausia atsisėsti arba atsigulti su pakeltomis kojomis, kad pagerintumėte kraujo grįžimą į širdį ir smegenis.
- Valgykite dažniau mažesnėmis porcijomis – tai padeda išvengti staigių kraujospūdžio svyravimų po didelių valgių.
- Venkite staigių judesių, ypač atsistojant iš sėdimos ar gulimos pozicijos.
- Rūpinkitės mityba: padidinkite druskos kiekį (jei gydytojas leidžia), kad išlaikytumėte kraujo spaudimą, tačiau nevartokite per daug druskos, jei turite širdies ligų ar inkstų problemų.
Pirmoji pagalba žemam kraujospūdžiui
Jei žemas kraujospūdis sukelia stiprų silpnumą, svaigimą, sąmonės netekimą ar kitus pavojingus simptomus, tai reikalauja skubios pagalbos:
- Jei žmogus prarado sąmonę, įsitikinkite, kad jis guli ant nugaros, ir pakelkite jo kojas, kad kraujas grįžtų į širdį.
- Skambinkite greitosios pagalbos numeriu, jei žmogus nesikeičia ir neatsigauna po kelių minučių.
- Jei žmogus sąmoningas, suteikite jam daug vandens ir leisite jam pailsėti.
DUK
Ar žemas kraujospūdis pavojingas visiems?
Ne, daugeliui žmonių žemas kraujospūdis yra normalus ir nesukelia jokių problemų. Tačiau jei atsiranda simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, pykinimas ar silpnumas, tai gali būti pavojinga ir reikalauti gydymo.
Kada žemas kraujospūdis tampa pavojingas?
Žemas kraujospūdis tampa pavojingas, kai jis sukelia šoką, sunkų silpnumą, sąmonės netekimą arba kai organai, tokie kaip smegenys, inkstai ir širdis, negauna pakankamai kraujo ir deguonies.
Ar žemas kraujospūdis gali sukelti širdies problemų?
Taip, jei kraujospūdis yra nuolat žemas, širdis turi dirbti sunkiau, kad kraujas pasiektų svarbiausius organus, o tai gali sukelti aritmijas ir kitus širdies sutrikimus.
Ką daryti, jei jaučiu žemą kraujospūdį?
Jei jaučiate žemą kraujospūdį, pabandykite išgerti vandens, atsisėsti ar atsigulti ir pailsėti. Jei simptomai tęsiasi, kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte priežastis ir gautumėte tinkamą gydymą.
Kaip išvengti žemo kraujospūdžio?
Įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių, valgote dažniau mažesnėmis porcijomis, vengiate staigių judesių ir reguliariai tikrinkite kraujospūdį. Jei reikia, pakoreguokite mitybą ir gyvenimo būdą pagal gydytojo rekomendacijas.
