Žemas apatinis kraujo spaudimas: kada reikalingas gydymas

Žemas apatinis kraujo spaudimas: kada reikalingas gydymas
Daugelis žmonių stebi savo kraujo spaudimą, tačiau dažniausiai dėmesys sutelkiamas į viršutinį (sistolinis) rodiklį. Tuo tarpu apatinis, arba diastolinis, spaudimas neretai lieka nuošalyje. Vis dėlto būtent jis rodo, kaip veikia kraujagyslės ir širdis tarp širdies dūžių – todėl per žemas apatinis spaudimas gali būti ne mažiau pavojingas nei aukštas.

Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas

Kraujo spaudimą sudaro du skaičiai: viršutinis (sistolinis), rodantis spaudimą širdžiai susitraukiant, ir apatinis (diastolinis), rodantis spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja. Normalus apatinis kraujo spaudimas paprastai būna apie 70–80 mmHg. Kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, kalbama apie hipotenziją arba žemą diastolinį spaudimą.

Vienkartinis rodiklio sumažėjimas dar nereiškia ligos, tačiau jei jis kartojasi arba lydi simptomai, būtina išsiaiškinti priežastį.

Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas
Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kodėl gali kristi apatinis kraujo spaudimas

Žemas apatinis spaudimas gali būti tiek laikinas reiškinys, tiek rimtesnių sutrikimų ženklas. Priežastys gali būti labai įvairios:

  • Dehidratacija. Skysčių trūkumas mažina kraujo tūrį, todėl spaudimas krenta.
  • Per didelė šiluma. Karštis plečia kraujagysles, dėl to mažėja spaudimas.
  • Hormonų disbalansas. Skydliaukės, antinksčių ar hipofizės veiklos sutrikimai gali paveikti kraujo spaudimo reguliaciją.
  • Širdies veiklos sutrikimai. Silpnas širdies raumuo nepakankamai stumia kraują, todėl diastolinis spaudimas krenta.
  • Vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai nuo hipertenzijos ar depresijos gali per daug sumažinti spaudimą.
  • Amžius. Vyresni žmonės dažniau kenčia nuo kraujagyslių standėjimo, dėl kurio gali svyruoti spaudimas.
  • Mitybos trūkumai. Per mažas druskos, B grupės vitaminų ar geležies kiekis silpnina kraujotaką.

Kokie simptomai rodo per žemą apatinį spaudimą

Žemas diastolinis spaudimas dažnai pasireiškia ne iš karto – simptomai atsiranda, kai organizmui trūksta deguonies. Būdingi požymiai:

  • galvos svaigimas, ypač atsistojus iš sėdimos padėties;
  • silpnumas, nuovargis, koncentracijos stoka;
  • šaltos rankos ir pėdos, blyški oda;
  • širdies plakimas arba permušimai;
  • galvos skausmas pakaušio srityje;
  • mieguistumas, net jei miegama pakankamai.

Šie simptomai atsiranda dėl nepakankamos kraujotakos – smegenys ir kiti organai negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų.

Kada žemas apatinis spaudimas pavojingas

Trumpalaikis spaudimo sumažėjimas, pavyzdžiui, karštą dieną ar po fizinio krūvio, dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei rodikliai nuolat žemi, tai gali būti rimtesnių sutrikimų požymis. Ypač pavojinga, kai:

  • apatinis spaudimas mažesnis nei 55 mmHg;
  • jaučiamas nuolatinis svaigimas, apalpimas;
  • spaudimas krenta staiga (ortostatinė hipotenzija);
  • pasireiškia krūtinės skausmas ar dusulys.

Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti širdies nepakankamumo ar kraujagyslių silpnumo ženklas.

Kaip elgtis, kai apatinis spaudimas per žemas

Jei jaučiate silpnumą ar svaigimą, pirmiausia atsigulkite, pakelkite kojas šiek tiek aukščiau nei galvą – taip pagerėja kraujotaka smegenyse. Toliau galite imtis šių veiksmų:

  • Gerkite daugiau vandens. Skysčiai padidina kraujo tūrį ir greitai pagerina savijautą.
  • Įtraukite į mitybą daugiau druskos. Jei gydytojas leidžia, šiek tiek padidintas druskos kiekis gali padėti pakelti spaudimą.
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Dideli valgiai kartais dar labiau sumažina spaudimą.
  • Judėkite reguliariai. Lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas, stiprina kraujagysles.
  • Venkite staiga atsistoti. Kelkites iš lovos lėtai, kad išvengtumėte svaigimo ar griuvimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei žemas apatinis spaudimas lydi dažnai ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas gali paskirti tyrimus – EKG, kraujo analizę, hormonų tyrimus – kad nustatytų tikslią priežastį. Kai kuriais atvejais prireikia vaistų, gerinančių kraujagyslių tonusą ar širdies veiklą.

Negalima savarankiškai vartoti stimuliuojančių gėrimų ar papildų, kurie tariamai „kelia spaudimą“ – tai gali tik dar labiau išbalansuoti organizmą.

Kada kreiptis į gydytoją
Kada kreiptis į gydytoją? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

DUK

Ar žemas apatinis spaudimas visada reiškia ligą?

Nebūtinai. Kai kurie žmonės natūraliai turi šiek tiek žemesnį spaudimą ir jaučiasi puikiai. Problema atsiranda tada, kai kartu pasireiškia nemalonūs simptomai – svaigimas, silpnumas, alpimas.

Ar galima pakelti spaudimą kava?

Trumpam – taip, bet poveikis laikinas. Kofeinas stimuliuoja kraujotaką, tačiau reguliariai vartojant, organizmas prie jo pripranta. Todėl kava neturėtų būti pagrindinė priemonė.

Kokie produktai padeda palaikyti spaudimą?

Baltymai (kiaušiniai, žuvis, liesa mėsa), druska, daržovės, riešutai ir pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti normalią kraujotaką.

Ar žemas spaudimas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms?

Taip, nes gali pabloginti organų aprūpinimą krauju ir didinti griuvimo bei alpimo riziką. Todėl senjorams svarbu reguliariai matuoti spaudimą ir stebėti savijautą.

Kūno signalai, į kuriuos verta įsiklausyti

Žemas apatinis kraujo spaudimas dažnai laikomas „mažesne problema“, tačiau jis gali būti pirmasis signalas apie sutrikusią širdies, hormonų ar kraujagyslių veiklą. Stebėkite savo organizmą, matuokite spaudimą ir reaguokite į simptomus. Laiku imantis priemonių, galima išvengti komplikacijų ir išlaikyti gerą savijautą kasdien.