Įsipjauti, nusibrozdinti ar patirti kitokią nedidelę žaizdą tenka beveik kiekvienam – virtuvėje, kieme,
sportuojant ar tiesiog skubant. Dažniausiai į smulkesnius sužeidimus numojame ranka: nuplauname, užklijuojame
pleistrą ir tikimės, kad viskas greitai užgis. Tačiau kartais žaizda gyja ilgiau, nei tikėjomės, pradeda
erzinti, tempti ar skaudėti, o tuomet natūraliai kyla klausimas, kas daro įtaką gijimo greičiui ir ką galime
padaryti, kad organizmas atsistatytų sklandžiau.
Žaizdų gijimas – sudėtinas procesas, kuriame dalyvauja oda, kraujotaka, imuninė sistema ir bendras organizmo
stiprumas. Nuo to, kaip pasirūpiname žaizdos aplinka ir savo kasdieniais įpročiais, priklauso ne tik tai,
kaip greitai ji užsitrauks, bet ir kaip atrodys oda po kurio laiko – ar liks randas, ar paviršius bus lygus
ir elastingas. Todėl net ir mažesnėms žaizdoms verta skirti daugiau dėmesio, ypač jei jos yra vietose, kurios
dažnai judinamos ar trinamos.
Pirmieji žingsniai prižiūrint žaizdą
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – tinkamai nuvalyti žaizdą. Kasdienėje rutinoje tai dažnai padaroma
paskubomis, tačiau būtent kruopštus nuplovimas švariu vandeniu padeda pašalinti nešvarumus ir sumažinti
infekcijos riziką. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojami ir specialūs dezinfekciniai tirpalai, tačiau
čia svarbi pusiausvyra: per agresyvios priemonės gali dirginti odą ir sulėtinti gijimą.
Po nuvalymo, dažnai rekomenduojama žaizdą uždengti – bent jau pirmosiomis dienomis. Modernūs tvarsčiai ir
pleistrai padeda palaikyti drėgną, bet ne šlapią aplinką, kuri laikoma palankia natūraliam gijimo procesui.
Atvira, išsausėjusi žaizda dažniau trūkinėja, susidaro šašai, kurie gali šiek tiek sulėtinti odos atsistatymą
ir palikti ryškesnius žymesnius pėdsakus.
Veiksniai, kurie lėtina žaizdų gijimą
Kartais žaizda užtrunka ilgiau, ir tai ne visada susiję vien tik su pačia trauma. Įtakos turi ir bendras
organizmo būklės fonas. Pavyzdžiui, lėtinis nuovargis, miego trūkumas, prasta mityba ar nuolatinis stresas
gali sulėtinti natūralius atsistatymo procesus. Organizmas, neturėdamas pakankamai resursų, „prioritetus“
skiria pagrindinėms funkcijoms, o odoje vykstantys procesai tampa lėtesni.
Taip pat svarbu ir kraujotaka. Sritys, kuriose kraujas cirkuliuoja prasčiau, gyja lėčiau – pavyzdžiui,
blauzdos ar pėdos, ypač jei didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami ar stovėdami nejudėdami. Žaizdas
gali apsunkinti ir tokie įpročiai kaip rūkymas ar itin dažnas alkoholio vartojimas – šie veiksniai veikia
kraujagysles, deguonies patekimą į audinius ir imuninę sistemą, todėl gijimas tampa lėtesnis ir labiau
komplikuotas.
Mitybos įtaka gijimo procesui
Organizmui atsigauti reikalingos statybinės medžiagos – baltymai, vitaminai, mineralai. Jei kasdienė
mityba skurdi, vyrauja greitas, perdirbtas maistas, saldūs užkandžiai, organizmui tampa sudėtingiau
kurti naują audinį ir remontuoti pažeistas vietas. Žaizdų gijimui ypač svarbūs baltymai, vitaminas C,
cinkas ir kai kurie B grupės vitaminai.
Tai nereiškia, kad reikia staiga kardinaliai keisti visą meniu, bet verta atkreipti dėmesį, ar lėkštėje
pakanka daržovių, visaverčių baltymų šaltinių, pilno grūdo produktų. Net ir nedidelis mitybos sureguliavimas
– daugiau šviežių produktų, mažiau tuščių kalorijų – per laiką prisideda prie greitesnio odos atsistatymo ir
geresnės bendros savijautos.
Žaizdų priežiūra kasdienėje rutinoje
Net ir maža žaizda gali tapti varginanti, jei ji nuolat trinasi į drabužį, yra lenkimo vietoje ar dažnai
šlapinama. Tokiais atvejais verta pagalvoti ne tik apie priemones, bet ir apie pačią rutiną: ar
galima pakeisti drabužių tipą, ar patogiau uždėti elastingą tvarstį, ar verta skirti kelias minutes
papildomai priežiūrai ryte ir vakare.
Į kasdienę rutiną dažnai įtraukiami ir specialūs tepalai ar geliai, kurių sudėtis pritaikyta odai
atsistatant. Jie gali padėti palaikyti optimalią drėgmę, mažinti tempimo jausmą, švelninti randėjimo
riziką. Norint geriau suprasti, kokios priemonės tinkamos skirtingoms situacijoms ir kada būtina
pasitarti su specialistu, verta pasiskaityti plačiau – tam gali praversti tokie straipsniai kaip
Kaip pagreitinti žaizdų gijimą,
kuriuose dėmesys skiriamas tiek praktiniams sprendimams, tiek bendram požiūriui į atsistatymo procesą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors dauguma nedidelių žaizdų užgyja namų sąlygomis, yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Jei žaizda labai
gili, stipriai kraujuoja, atsiranda pūliavimas, paraudimas ir karštis aplink pažeistą vietą, pakyla temperatūra
ar savijauta pastebimai blogėja, būtina kreiptis į medikus. Ypač svarbu įvertinti situaciją, jei žaizda
atsirado po purvino ar rūdžių apnašomis padengto paviršiaus sužalojimo – tokiu atveju gali prireikti ir
papildomos apsaugos nuo infekcijų.
Gydytojas gali įvertinti, ar žaizdą reikia susiūti, kaip ją geriausia prižiūrėti, ar reikalingi antibiotikai,
kokių tyrimų ar papildomų priemonių vertėtų imtis. Savarankiškas delsimas, ypač esant ryškiems infekcijos
požymiams, gali situaciją tik pabloginti, todėl atsargumas šiuo atveju – didelis privalumas.
Kasdieniai žingsniai sveikesniam kūnui
Gijimo greitis dažnai atspindi bendrą organizmo būklę. Rūpinantis žaizdomis, verta prisiminti, kad svarbus ne
tik tepamas kremas ar užklijuotas pleistras, bet ir visa tai, kas vyksta už tvarsčio ribų: mūsų mityba, miegas,
streso lygis, judėjimas. Kuo labiau palaikome kūną kasdieniais, iš pirmo žvilgsnio nedideliais pasirinkimais,
tuo lengviau jam susitvarkyti su smulkesniais sužeidimais ir greičiau grįžti į įprastą ritmą.
